Seimas pradėjo svarstyti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą, didinti priežiūros ir kontrolės procesų skaidrumą, riboti grynųjų pinigų naudojimą lošimuose ir stiprinti Priežiūros tarnybos galias.
„Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą lošimo organizatoriui savo veikloje taikyti atsakingo lošimo organizavimo priemones ir užtikrinti, kad lošėjas negalėtų lošti ilgiau ir arba pralošti daugiau pinigų nei jo pasirinkti limitai, tačiau šis įpareigojimas taikomas ir veikia tik vienos lošimus organizuojančios bendrovės lygiu ir neapsaugo lošėjo nuo tolesnio lošimo pas kitus lošimo organizatorius pagal tose bendrovėse lošėjo nusistatytus lošėjų lošimo limitus. Taip pat lošimo organizavimo vietose naudojami grynieji pinigai lemia didesnį sektoriaus pažeidžiamumą, pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevencijos aspektu“, – pristatydama iniciatyvą sakė finansų viceministrė Rūta Carik.
Lošėjų kortelės
Teikiamu projektu numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliu, privalomai turėtų įgyti lošėjo kortelę.
„Lošėjo kortelė – tai lošėjui asmeniškai išduodama identifikavimo priemonė fizinė arba skaitmeninė, kurios neturėdamas asmuo negalėtų lošti. Ši priemonė padėtų užtikrinti probleminio lošimo prevencinių priemonių įgyvendinimą, mažintų su lošimu susijusią galimą socialinę ir sveikatos žalą, prisidėtų prie atsakingo lošimo politikos įgyvendinimo, nes kortelėje fiksuojami duomenys apie lošėjo pasirinktus pinigų ir lošimo laiko limitus. Lošėjo limitų apribojimai būtų susieti su konkrečiu lošėju“, – teigė finansų viceministrė. Pasak iniciatorių, kortelės įdiegimas leistų centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje ar pas skirtingus lošimų organizatorius.
Teikiamomis pataisomis siūloma įtvirtinti pareigą lošimo organizatoriams savo veikloje taikyti privalomą lošėjo pajamų ir finansinių galimybių vertinimą. „Prievolė vertinti pajamas atsirastų, jeigu lošėjo nusistatytas mėnesio pralošiamos sumos limitas viršytų 20 tūkst. eurų. Tai įpareigos lošimo organizatorius atsakingai vertinti lošėjo dalyvavimą lošime ir užkardyti situacijas, kai lošimams skiriamos lėšos gali būti labai reikšmingos asmens finansiniam pajėgumui ir kelti papildomų finansinių rizikų, įskaitant galimą probleminį lošimą ar priklausomybę. Kartu mažins galimą pinigų plovimo, neteisėtų pajamų panaudojimo ar kitų finansinių piktnaudžiavimų riziką“, – sakė R. Carik. Be to, pasak jos, numatoma atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo visose lošimų organizavimo vietose.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 17 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
