Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (II)

www.alkas.lt
2023-06-27 15:11:20
18

Valstybinė kalba ir Lietuvos valdžia. Kodėl mūsų dabartinė valdžia taip negerbia valstybinio lietuvių kalbos statuso?

Tęsiame pokalbį apie valstybinės lietuvių kalbos likimą liberalėjančioje ir globalėjančioje Lietuvoje.

Ar jau valstybinė kalba nėra vertybė? Kas atsitiko, kad mūsų tauta, atkūrusi savo valstybingumą lietuvių kalbos pagrindu, ne pavergėjų, ne okupantų, o šiandieninės savos Lietuvos valdžios yra išvalstybinama silpninant ir menkinant valstybinį lietuvių kalbos statusą?

Apie tai ir ne tik Alkas.lt laidoje su žinomu žurnalistu, kalbininku, buvusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu toliau kalbasi Jonas Vaiškūnas.

1-moji pokalbio dalis ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (I)
  2. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  3. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  4. A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)
  5. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  6. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (I)
  7. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (II)
  8. Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
  9. R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  10. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  11. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  12. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (III)
  13. Kalbos forume – apie valstybinę kalbą: kokią ją norime turėti?
  14. Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą
  15. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Alvydas Butkus says:
    2 metai ago

    A. Antanaitis: „Mes negalėjom šlietis prie Švedijos, nes tuo metu ji buvo agresyvi ir ji būtų mus suvalgiusi”

    Nejaugi? Ką Švedija XVI ar XVII a. „suvalgė”? Suomiją ir suomius? Estus su latviais? Kaip tik atvirkščiai – ugdė vietines kalbas, leido jomis knygas.

    Dėl lietuvių kalbos stūmimo iš vartosenos. Būkim biedni, bet teisingi – pradžią davė pati VLKK ir liberalūs lituanistai, padarkę asmenvardžių rašybą. V. Urbučio knyga „Lietuvių kalbos išdavystė” juk buvo skirta kolegoms lituanistams. O vėliau mindyti kalbą įsidrąsino ir politikai. Juo toliau, juo labiau.

    Atsakyti
    • galima says:
      2 metai ago

      atrasti tokių perliukų VLKK svetainėje, kad…

      Atsakyti
    • dar says:
      2 metai ago

      Pritariu,kad ne apie Švediją reikia kalbėti. Skaičiau,kad po 1863 m. sukilimo lietuvių kalbą 40 metų buvo uždraudusi okuopacinė Rusijos caro valdžia. Šis kalbos draudimo režimas buvo ypač griežtas Vilniaus gubernijoje,kurios rytinė siena ėjo ties Petriškių miesteliu netoli Minsko. O štai lenkų kalbos,berods neuždraudė, Manau,tada nemažai lietuvių savo vaikus leido į lenkiškas mokyklas (kiti-į rusiškas) ir lietuvių lenkėjimo procesas įgavo pagreitį.Tame procese ne paskutinį vaidmenį suvaidino berods ir katalikų bažnyčia. Dėl liberalių kalbininkų- kas gali paneigti,kad liberalumą galimai skatina kai kurie tam tikrų jėgų remiami fondai? Tokia mano nuomonė,

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Ir ne dabartine ~a pavardžių darkymas prasidėjo, bet dar ~ė pravėrė tam duris ir paliko atlapas. O dabar jau „lygių galimybių” galima bet kokiam darkymui reikalauti.

      Atsakyti
  2. Tomas Jakutis says:
    2 metai ago

    Dabartinė valdančioji dauguma – tautos ir valstybės priešai.
    Esu tuo tvirtai įsitikinęs, be jokių abejonių.

    Atsakyti
  3. Taip says:
    2 metai ago

    Nūdien ženkli dalis lietuvių turi,deja, silpną tautinę savimonę,neišsivysčiusį valstybinį mąstymą,nepilnavertį tautinį orumą.Čia didžiulę neigiamą įtaka turi Lietuvos dičkė liberalmarksistinė žiniasklaida,ypač ,,Nacionalinis ” transliuotojas LRT, ydinga švietimo ir mokslo sistema bei lietuvių tautinis bruoža pasižymintis pertekliniu žavėjimosi svetimybėmis ,ypač kultūros ,kalbos atžvilgiu.Nuostabą kelia Lietuvos akademinė bendruomenė,kurios įtakingiausia ženkli dalis -antilietuvybės židinys,deja, -pvz.Vilniaus universitetas jau tapo dvasios traumatologijos ir lietuviškumo nakinimo kalvė; iš paskos jį vejasi VDU ir Riomerio universitetai .Pastebėkime ir tai,kad daug tomaševskinio politinio braižo lenkakalbių veikėjų,turintys ,,lenko kortą”, užima svarbias pareigas aukštose valstybės institucijose,pvz. Vyriausybėje ,Prezidentūroje , LRT, aukštosiose mokyklose,pietryčių Lietuvos valstybinėse įstaigose …Tad,deja, valstybinės lietuvių kalbos stūmikų iš viešosios erdvės vis daugėja.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    2 metai ago

    Mano žiniomis A. Antanaitis yra esperantininkas (moka esperanto kalbą). Nors visu 100 % ir negarantuoju. Būtų įdomu sužinoti kas jį motyvavo šią kalbą mokintis.
    Mano atveju vienas iš pagrindinių motyvų – agresyvių nacionalinių ambicijų neutralizavimas ( noro asimiliuoti mažesnes tautas panaikinimas).

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    2 metai ago

    Seniai tokį Lietuvos sumenkinimą istorijoje buvau girdėjęs. Suprantama, kad Antanaitis su tokiomis elementorinio lygio lenkiškos Lietuvos istorijos žiniomis, taigi ir lenkiška dvasia, ką nors gero – valstybiško lietuvių kalbai, būdamas VLKK pirmininku, ir negalėjo nuveikti.
    Lietuvos nebeliko – ji tapo Lenkija, būtent, jos klestėjimo metu, kai ji buvo karine jėga Europoje, kai Maskvą, Kijevą nuo totorių gynė. Lenkija kaip karalystė apskritai buvo besunykstanti. Taigi ne Lietuvos silpnumas prieš Maskvą galėjo lemti, kaip teigia Antanaitis, kad ji patapo Lenkija.

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    2 metai ago

    Ar tik dabartiniams valdantiesiems? Vienu metu (1996-1998) švietimo ministru buvo Zigmas Zinkevičius. Kodėl tik pora metų? Kas išgujo profesorių iš posto? Ar tik atsitiktinai sutampa ir Adamkaus atėjimu į prezidentūrą – 1998 metais? O kalbininkus, leidusius suvulgarinti moteriškas pavardes – reikia bausti ir griežtai. Kad net jų palikuoniams neliktų vietos šventoj Lietuvos žemelėj. O Nausėda, vizavęs lenkų įnorius su ta W? Dar jis svajoja apie antrą kadenciją.
    Ponai profesoriai lituanistai, esate visi kalti; prisidėję ar patylėję, ar tik pamurmėję.

    Atsakyti
    • Įdomūs klausimai says:
      2 metai ago

      Ir kiek turime tikrų lituanistų, o kiek tariamų?

      Atsakyti
    • Kažin says:
      2 metai ago

      Šitokia lietuviška buvo Sąjūdžio dvasia, kodėl ją imtasi smaugti vos į valdžią įžengus šios dvasios išrinktajai valdžiai? Beje, tuo pačiu metu į patvorį buvo nutrenktas ir pats Sąjūdis, Landsbergiui kuriant TS vietoje jo bei sakytume dėl jo priežiūros „prichvatizuojant”, kad į ką neišvirstų, patvoryje besigaiveliojantį Sąjūdį. Kas šitai derigavo, kieno čia interesai ėmė reikštis viduramžių lenkybėn grąžinti Lietuvą? Be abejonės, kaip šio vyksmo rezultatas yra 1994 m. dvišalio bendrumo su Lenkija sutartis, o jos rezultatas – 30-ies metų Lietuvos gyvenimas Lenkijos istorijos dvasioje. Kas visą šį laisvos Lietuvos procesą lenkybėn, o per ją ir globalybėn, vairavo?… Tokį istorinį vyksmą matyčiau ir iš pokalbio su buvusiu VLKK pirmininku A. Antanaičiu minčių. Beje, apie šio vyksmo atgal lenkybėn priežastį – 1994 m. sutartį – jis net neužsimena. Tokią apgailėtiną padėtį, deja, turime prieš 30 metų užsmaugus Sąjūdžio valstybinę Laisvės dvasią. Laikas vedliams ar dvasios “prichvatizatoriams” atsakyti. Rinkimai tam, kad šį žengimą atgal – lenkybėn nutrauktume, kad žengtume Sąjūdžio dvasios – Laisvėn ir nuo Lenkijos – vestu keliu.

      Atsakyti
  7. Alančių kaimelis says:
    2 metai ago

    Ta proga , su pašaipa beigi dilgyne , primenu kaip Kauno lietuviai įmonę RAGUTIS pervadino į Wolfas Engelmann. Savo noru ………. ŠEIMOS vaistinė perkrikštyta į Benu. Ukmergės didžiausias paminklas , atstatytas ir padabintas lotynišku užrašu. Dėl jo rašiau buvusiam Merui , taipogi Antanaičio įstaigai. Gavau mandagius atsirašinėjimus su užmaskuota špygute , taip sakant. O štai toks mielas Šeimų žygių Zakarauskas savo ryškiausią karjeros kūrinį ,,Karvė ” gausiai prisodrino Irkutsko keiksmažodžiais.

    Atsakyti
  8. Artūras says:
    2 metai ago

    Jinai nėra didelė vertybė daugumai Lietuvoje gyvenančių irgi ! Klausant radiją, žiūrint televiziją man, jau senai gyvenančiam anapus Atlanto, susidaro įspūdis, kad žmonės praranda gebėjimus
    pilnai išsireikšdinėti lietuvių kalba !
    Kodėl tiek angliškų žodžių dabartinėje šnekoje ? Ausį rėžia, ne tas žodis ! Sakyčiau, jei jau naudojate, tai nors tarkite taisyklingai, o ne kaip parašyta ! Kažkoks siaubas ! Kartais darosi juokinga, bet dažniausiai gaila !

    Atsakyti
    • =====ssSenis says:
      2 metai ago

      Ėjau pro futbolo mokyklos stadioną lietuvių mieste .Negirdėjau nė vieno klyksmo nei angliškai , nei lotyniškai —–tik davaj , bl–d ‘, koroče , molodiec. Jauni balsai. Tą patį išgirstu tarpuvartėse beigi traukinyje .Jauni balsai .

      Atsakyti
      • Saule says:
        2 metai ago

        nes daug maisytu su ka sa pais protiniu atsilikeliu tokiu kaip kariniovski kasio rinktineje

        Atsakyti
    • >>>Artūrui says:
      2 metai ago

      Jei jau gyveni ten, gyvenk, bet tik kam tada vaizduoti patriotą, pergyvenantį dėl lietuvių kalbos? „ne tas žodis“ – nie to slovo – slavizmas.

      Atsakyti
  9. Dainius Razauskas says:
    2 metai ago

    Pirmą kartą džiaugiuosi komentarais ir komentatoriais! Dar jeigu savo vardais pasirašinėtumėte, tai jumis lygių nebūtų!

    Atsakyti
  10. Lingvicidas says:
    2 metai ago

    Kalbų nykimo priežastys
    – lt.wikipedia.org/wiki/Nykstančios_kalbos
    Lingvicidas – sąmoninga kalbos naikinimo politika. Pagrindinė kalba tikslingai naikinama nefizinėmis priemonėmis: per nutautinimą įsitarpuojant į pagrindinę tautą (difuzija) ir savąja svetimkalbe nustelbiant jos kalbą. Nėra kalbos – nėra tautos.
    Žmogui be giliai įsisąmonintos tautinės tapatybės nėra skirtumo, kas valdo valstybę, tačiau jis prarandamas kaip Kalbos paveldo saugotojas.
    (Hitlerio planas buvo įsitarpuoti tarp prancūzų ir nustelbti jų kalbą. Jo kariai buvo skatinami apvaisinti kuo daugiau prancūzių. Vienas iš SSR respublikų kolonizacijos tikslų buvo ir mišrių šeimų gausa)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Nebereikalingas veterinarijos gydytojas (snukio ir veido sutapimas gali būti atsitiktinis)

J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasenusių vaistų pavojai: ką būtina žinoti, peržiūrint namų vaistinėlę?

„Priemokų krepšelis“ sumažins išlaidas vaistams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai