Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (II)

www.alkas.lt
2023-06-27 15:11:20
394
PERŽIŪROS
18

Valstybinė kalba ir Lietuvos valdžia. Kodėl mūsų dabartinė valdžia taip negerbia valstybinio lietuvių kalbos statuso?

Tęsiame pokalbį apie valstybinės lietuvių kalbos likimą liberalėjančioje ir globalėjančioje Lietuvoje.

Ar jau valstybinė kalba nėra vertybė? Kas atsitiko, kad mūsų tauta, atkūrusi savo valstybingumą lietuvių kalbos pagrindu, ne pavergėjų, ne okupantų, o šiandieninės savos Lietuvos valdžios yra išvalstybinama silpninant ir menkinant valstybinį lietuvių kalbos statusą?

Apie tai ir ne tik Alkas.lt laidoje su žinomu žurnalistu, kalbininku, buvusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu toliau kalbasi Jonas Vaiškūnas.

1-moji pokalbio dalis ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (I)
  2. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  3. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  4. A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)
  5. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  6. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (I)
  7. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (II)
  8. Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
  9. R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  10. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  11. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  12. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (III)
  13. Kalbos forume – apie valstybinę kalbą: kokią ją norime turėti?
  14. Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą
  15. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Alvydas Butkus says:
    3 metai ago

    A. Antanaitis: „Mes negalėjom šlietis prie Švedijos, nes tuo metu ji buvo agresyvi ir ji būtų mus suvalgiusi”

    Nejaugi? Ką Švedija XVI ar XVII a. „suvalgė”? Suomiją ir suomius? Estus su latviais? Kaip tik atvirkščiai – ugdė vietines kalbas, leido jomis knygas.

    Dėl lietuvių kalbos stūmimo iš vartosenos. Būkim biedni, bet teisingi – pradžią davė pati VLKK ir liberalūs lituanistai, padarkę asmenvardžių rašybą. V. Urbučio knyga „Lietuvių kalbos išdavystė” juk buvo skirta kolegoms lituanistams. O vėliau mindyti kalbą įsidrąsino ir politikai. Juo toliau, juo labiau.

    Atsakyti
    • galima says:
      3 metai ago

      atrasti tokių perliukų VLKK svetainėje, kad…

      Atsakyti
    • dar says:
      3 metai ago

      Pritariu,kad ne apie Švediją reikia kalbėti. Skaičiau,kad po 1863 m. sukilimo lietuvių kalbą 40 metų buvo uždraudusi okuopacinė Rusijos caro valdžia. Šis kalbos draudimo režimas buvo ypač griežtas Vilniaus gubernijoje,kurios rytinė siena ėjo ties Petriškių miesteliu netoli Minsko. O štai lenkų kalbos,berods neuždraudė, Manau,tada nemažai lietuvių savo vaikus leido į lenkiškas mokyklas (kiti-į rusiškas) ir lietuvių lenkėjimo procesas įgavo pagreitį.Tame procese ne paskutinį vaidmenį suvaidino berods ir katalikų bažnyčia. Dėl liberalių kalbininkų- kas gali paneigti,kad liberalumą galimai skatina kai kurie tam tikrų jėgų remiami fondai? Tokia mano nuomonė,

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Ir ne dabartine ~a pavardžių darkymas prasidėjo, bet dar ~ė pravėrė tam duris ir paliko atlapas. O dabar jau „lygių galimybių” galima bet kokiam darkymui reikalauti.

      Atsakyti
  2. Tomas Jakutis says:
    3 metai ago

    Dabartinė valdančioji dauguma – tautos ir valstybės priešai.
    Esu tuo tvirtai įsitikinęs, be jokių abejonių.

    Atsakyti
  3. Taip says:
    3 metai ago

    Nūdien ženkli dalis lietuvių turi,deja, silpną tautinę savimonę,neišsivysčiusį valstybinį mąstymą,nepilnavertį tautinį orumą.Čia didžiulę neigiamą įtaka turi Lietuvos dičkė liberalmarksistinė žiniasklaida,ypač ,,Nacionalinis ” transliuotojas LRT, ydinga švietimo ir mokslo sistema bei lietuvių tautinis bruoža pasižymintis pertekliniu žavėjimosi svetimybėmis ,ypač kultūros ,kalbos atžvilgiu.Nuostabą kelia Lietuvos akademinė bendruomenė,kurios įtakingiausia ženkli dalis -antilietuvybės židinys,deja, -pvz.Vilniaus universitetas jau tapo dvasios traumatologijos ir lietuviškumo nakinimo kalvė; iš paskos jį vejasi VDU ir Riomerio universitetai .Pastebėkime ir tai,kad daug tomaševskinio politinio braižo lenkakalbių veikėjų,turintys ,,lenko kortą”, užima svarbias pareigas aukštose valstybės institucijose,pvz. Vyriausybėje ,Prezidentūroje , LRT, aukštosiose mokyklose,pietryčių Lietuvos valstybinėse įstaigose …Tad,deja, valstybinės lietuvių kalbos stūmikų iš viešosios erdvės vis daugėja.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    3 metai ago

    Mano žiniomis A. Antanaitis yra esperantininkas (moka esperanto kalbą). Nors visu 100 % ir negarantuoju. Būtų įdomu sužinoti kas jį motyvavo šią kalbą mokintis.
    Mano atveju vienas iš pagrindinių motyvų – agresyvių nacionalinių ambicijų neutralizavimas ( noro asimiliuoti mažesnes tautas panaikinimas).

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    3 metai ago

    Seniai tokį Lietuvos sumenkinimą istorijoje buvau girdėjęs. Suprantama, kad Antanaitis su tokiomis elementorinio lygio lenkiškos Lietuvos istorijos žiniomis, taigi ir lenkiška dvasia, ką nors gero – valstybiško lietuvių kalbai, būdamas VLKK pirmininku, ir negalėjo nuveikti.
    Lietuvos nebeliko – ji tapo Lenkija, būtent, jos klestėjimo metu, kai ji buvo karine jėga Europoje, kai Maskvą, Kijevą nuo totorių gynė. Lenkija kaip karalystė apskritai buvo besunykstanti. Taigi ne Lietuvos silpnumas prieš Maskvą galėjo lemti, kaip teigia Antanaitis, kad ji patapo Lenkija.

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    3 metai ago

    Ar tik dabartiniams valdantiesiems? Vienu metu (1996-1998) švietimo ministru buvo Zigmas Zinkevičius. Kodėl tik pora metų? Kas išgujo profesorių iš posto? Ar tik atsitiktinai sutampa ir Adamkaus atėjimu į prezidentūrą – 1998 metais? O kalbininkus, leidusius suvulgarinti moteriškas pavardes – reikia bausti ir griežtai. Kad net jų palikuoniams neliktų vietos šventoj Lietuvos žemelėj. O Nausėda, vizavęs lenkų įnorius su ta W? Dar jis svajoja apie antrą kadenciją.
    Ponai profesoriai lituanistai, esate visi kalti; prisidėję ar patylėję, ar tik pamurmėję.

    Atsakyti
    • Įdomūs klausimai says:
      3 metai ago

      Ir kiek turime tikrų lituanistų, o kiek tariamų?

      Atsakyti
    • Kažin says:
      3 metai ago

      Šitokia lietuviška buvo Sąjūdžio dvasia, kodėl ją imtasi smaugti vos į valdžią įžengus šios dvasios išrinktajai valdžiai? Beje, tuo pačiu metu į patvorį buvo nutrenktas ir pats Sąjūdis, Landsbergiui kuriant TS vietoje jo bei sakytume dėl jo priežiūros „prichvatizuojant”, kad į ką neišvirstų, patvoryje besigaiveliojantį Sąjūdį. Kas šitai derigavo, kieno čia interesai ėmė reikštis viduramžių lenkybėn grąžinti Lietuvą? Be abejonės, kaip šio vyksmo rezultatas yra 1994 m. dvišalio bendrumo su Lenkija sutartis, o jos rezultatas – 30-ies metų Lietuvos gyvenimas Lenkijos istorijos dvasioje. Kas visą šį laisvos Lietuvos procesą lenkybėn, o per ją ir globalybėn, vairavo?… Tokį istorinį vyksmą matyčiau ir iš pokalbio su buvusiu VLKK pirmininku A. Antanaičiu minčių. Beje, apie šio vyksmo atgal lenkybėn priežastį – 1994 m. sutartį – jis net neužsimena. Tokią apgailėtiną padėtį, deja, turime prieš 30 metų užsmaugus Sąjūdžio valstybinę Laisvės dvasią. Laikas vedliams ar dvasios “prichvatizatoriams” atsakyti. Rinkimai tam, kad šį žengimą atgal – lenkybėn nutrauktume, kad žengtume Sąjūdžio dvasios – Laisvėn ir nuo Lenkijos – vestu keliu.

      Atsakyti
  7. Alančių kaimelis says:
    3 metai ago

    Ta proga , su pašaipa beigi dilgyne , primenu kaip Kauno lietuviai įmonę RAGUTIS pervadino į Wolfas Engelmann. Savo noru ………. ŠEIMOS vaistinė perkrikštyta į Benu. Ukmergės didžiausias paminklas , atstatytas ir padabintas lotynišku užrašu. Dėl jo rašiau buvusiam Merui , taipogi Antanaičio įstaigai. Gavau mandagius atsirašinėjimus su užmaskuota špygute , taip sakant. O štai toks mielas Šeimų žygių Zakarauskas savo ryškiausią karjeros kūrinį ,,Karvė ” gausiai prisodrino Irkutsko keiksmažodžiais.

    Atsakyti
  8. Artūras says:
    3 metai ago

    Jinai nėra didelė vertybė daugumai Lietuvoje gyvenančių irgi ! Klausant radiją, žiūrint televiziją man, jau senai gyvenančiam anapus Atlanto, susidaro įspūdis, kad žmonės praranda gebėjimus
    pilnai išsireikšdinėti lietuvių kalba !
    Kodėl tiek angliškų žodžių dabartinėje šnekoje ? Ausį rėžia, ne tas žodis ! Sakyčiau, jei jau naudojate, tai nors tarkite taisyklingai, o ne kaip parašyta ! Kažkoks siaubas ! Kartais darosi juokinga, bet dažniausiai gaila !

    Atsakyti
    • =====ssSenis says:
      3 metai ago

      Ėjau pro futbolo mokyklos stadioną lietuvių mieste .Negirdėjau nė vieno klyksmo nei angliškai , nei lotyniškai —–tik davaj , bl–d ‘, koroče , molodiec. Jauni balsai. Tą patį išgirstu tarpuvartėse beigi traukinyje .Jauni balsai .

      Atsakyti
      • Saule says:
        3 metai ago

        nes daug maisytu su ka sa pais protiniu atsilikeliu tokiu kaip kariniovski kasio rinktineje

        Atsakyti
    • >>>Artūrui says:
      3 metai ago

      Jei jau gyveni ten, gyvenk, bet tik kam tada vaizduoti patriotą, pergyvenantį dėl lietuvių kalbos? „ne tas žodis“ – nie to slovo – slavizmas.

      Atsakyti
  9. Dainius Razauskas says:
    3 metai ago

    Pirmą kartą džiaugiuosi komentarais ir komentatoriais! Dar jeigu savo vardais pasirašinėtumėte, tai jumis lygių nebūtų!

    Atsakyti
  10. Lingvicidas says:
    3 metai ago

    Kalbų nykimo priežastys
    – lt.wikipedia.org/wiki/Nykstančios_kalbos
    Lingvicidas – sąmoninga kalbos naikinimo politika. Pagrindinė kalba tikslingai naikinama nefizinėmis priemonėmis: per nutautinimą įsitarpuojant į pagrindinę tautą (difuzija) ir savąja svetimkalbe nustelbiant jos kalbą. Nėra kalbos – nėra tautos.
    Žmogui be giliai įsisąmonintos tautinės tapatybės nėra skirtumo, kas valdo valstybę, tačiau jis prarandamas kaip Kalbos paveldo saugotojas.
    (Hitlerio planas buvo įsitarpuoti tarp prancūzų ir nustelbti jų kalbą. Jo kariai buvo skatinami apvaisinti kuo daugiau prancūzių. Vienas iš SSR respublikų kolonizacijos tikslų buvo ir mišrių šeimų gausa)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Gydymo įstaigoms skirta apie 44,5 mln. eurų

2026 08 26
Prezidentas susitinka su A. Košta
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su EVT Pirmininku A. Košta

2026 08 26
Priedanga
Lietuvoje

Priedangų gerinimui sostinė skirs 1 mln. Eur

2026 08 26
Nulaužtas medis,audra
Lietuvoje

Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2026 08 26
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Vietoje atskirų patariamųjų tarybų – viena kolegija

2026 08 26
Rugsėjo 1-oji. Kardeliai | asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Artėja Rugsėjo 1-oji: kam priklauso laisva diena, o kam – pusdienis?

2026 08 26
Pinigai
Lietuvoje

Studentams su negalia priklauso finansinė parama

2026 08 26
Orinta.Leiputė
Lietuvoje

Orinta Leiputė kreipėsi Vyriausybės vadovą dėl Kauno LEZ plėtros miškų sąskaita

2026 08 26
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė
Istorija

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Istorija

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
Lietuvoje

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Taip apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Kažin apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gydymo įstaigoms skirta apie 44,5 mln. eurų
  • Prezidentas susitiko su EVT Pirmininku A. Košta
  • Priedangų gerinimui sostinė skirs 1 mln. Eur
  • Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

Kiti Straipsniai

Nulaužtas medis,audra

Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2026 08 26
Asvejos regioninis parkas | vstt.lrv.lt nuotr.

Nacionalinių parkų 35-mečiui – koncertas Dzūkijos šilų apsuptyje

2026 08 26
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (3)

2026 08 26
Antanas Mackevičius, 1863–1864 m. sukilėliai ir atversta minėjimo programos knyga

Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia

Kanados ežerų kraštas: vietos, kur lietuvybė tapo vasaros namais

2026 08 25
Audros padariniai

Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus po audros apžiūrėti savo valdas ir pradėti šalinti išverstus medžius

2026 08 25
Nulaužtas medis,audra

Didžiausia šių metų audra jau padarė nuostolių už 1 mln. eurų

2026 08 24
Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos

Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos atsisveikino iki kitos vasaros

2026 08 24
Vorsklos mūšis

Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas

2026 08 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Taip apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Kažin apie Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Ogi apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
Kitas straipsnis
Pasenusių vaistų pavojai: ką būtina žinoti, peržiūrint namų vaistinėlę?

„Priemokų krepšelis“ sumažins išlaidas vaistams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai