A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (I)

Ką tik pabaigiau stebėti ,,iškilmingo” renginio skirtą valstybinės lietuvių metinėms tiesioginę ,,Alko” transmisiją iš Seimo rūmų. Graudu buvo tai stebėti : šis šventimas kiekvienu atžvilgiu buvo skurdus,be to vedantieji savo pasisakymuose vartojo aibę svetimžodžių,nebuvo rimtesnių svarstymų dėl dabartinės valstybinės lietuvių kalbos skurdžios padėties.Nemaloniai nustebino Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavartoti kalbiniai barbarizmai kaip ,,koliapsuoja”, ,,savo fokuse”…, o VLKK vadovo daug pavartotų svetimžodžių ( pagal jį tai leistina,nes šiuos žodžius randame Didžiajam lietuvių kalbos žodyne ). Pastebėtina ir tai,jog minėtos transliacijos pabaiga pasižymėjo labai prastai garso kokybės atžvilgiu.Tad, šis prastas šventinis minėjimas atspindėjo ,deja, graudų valstybinės lietuvių kalbos dabartinę padėtį.

Rašau neperskaičiusi VLKK vadovo straipsnio, neišklausiusi posėdžio Valstybinės kalbos 100-čio proga − rašau apie tai, kas jau senokai nerimą vis labiau didina, tik pastaruoju metu neturėjau galimybės skirti tam laiko.
Neprisimenu, per katrą radiją (ŽR, LRT R ar LRT Klasiką), berods, kultūros istorikė neseniai kalbėjo apie tai, kad Vakarų šalyse galimos ir kelios valstybinės kalbos , kad ten TM pripažįstamos, tik mes, va, tokie… Gaila, kad laidos viešnia ne taip giliai susipažinusi su Europos tautų, jų kalbų, jų tarpusavio sienų perstumdymo amžiams bėgant bei tolesnio gyvavimo ir tarpusavio santykių istorijos nuo jų genčių atkeliavimo į dabartines erdves iki dabartinių valstybių susikūrimo. Nei ar dabar iš tiesų tose valstybėse visos kalbos valstybinės… , kaip iš šalies bei iš popierių atrodo. Laidos viešnios mintis kaip ir aiški? Padariniai nesvarbūs? Atsakomybės jausmas netrukdo tokią senovinę kalbą po šluota pabrukti 🙁
Mūsų pasai jau QWaXi , ruošiamasi antram žingsniui − į tapatybės dokumentus dar ir svetimų kalbų diakritikus įvesti (o tai reiškia − ir į visus valstybės registrus, kitus duomenynus, visus dokumentus, sąrašus, kur bus įrašoma asmens pavardė!). Taip „Stepas paskui Stepą” esame rengiami tolesniems valstybinės raštvedybos nutautinimo, lietuvių kalbos pašalinimo iš valstybinės vartosenos žingsniams. Nors ligi šiol ne fašistuojantys litvinai , o būtent Seimas trukdė įvesti į LT piliečių pasus originalią svetimvardžių rašybą. Trukdė, mūru ne valstybinę kalbą pase gindamas, o priešingai: Seimui, pradedant nuo 2K su LLRA bei ekskonservatorių, trukdė ir trukdo Valstybinė kalba Lietuvos pasuose!!! Arba lietuvių kalbos neteršiamas pasas, arba nieko. (Mat, referendumas nubalsavo už 2-kalbį latviško pavyzdžio pasą.)
Žinoma, seniai piktinomės dėl LRT laidose vis gausiau vartojamų tarptaut. žodžių, dėl to, kad vis mažiau jų kalboje girdime lietuvių kalbos. (Šiomis dienomis laidos viešniai netyčia išsprūdo žodis „vieta”, ir ji tuoj pat pasitaisė – pasakė „lokacija”…). O dar piktinamės dėl
skleidžiamo „pažangaus naujo“ (gal tiksliau nostalgiško?) tarptaut. žodžių kirčiavimo būdo − lygiai tą patį, kurį sovietmečio Gariūnų laikais iš Varšuvos turgų kartu su „aukštesnės kultūros“ svetimžodžiais parsivežė mūsų kitakalbiai prekiautojai. Tada irgi buvo susidariusi mūsų kalbą „kultūrinusi“ grupė. Bet tada kalbininkai atlaikė spaudimą įteisinti kirčiavimą, grubiai ardantį lietuvių k. sakinio melodiką. Prieš porą metų neatlaikiusi parašiau žinutę laidos vedėjai, o ji man atsakė, jog taip liepia VLKK ir žodynai. Negalėjau patikėti, bet ji buvo beveik teisi − žodynas teikė DU kirčiavimo būdus − ir taisyklingąjį, su lietuvių kalbos skambesiu suderintą, ir tą nostalgiškąjį gariūninį – tyliai, lyg pelytė, slapčia įsiskverbusį į mūsų žodynus, daugybei mūsų nė neįtariant… Bet tai buvo tik pradžia. Kai šiemet, nepatikėjusi, kad ir tuomet išgirsto žodžio skambesį VLKK leido darkyti, užsukau į žodyną, pamačiau, kad jau nebėra nė dvejopo kirčiavimo galimybės − liko tik viena, pažangioji nostalgiškoji …
Tikiuosi, ir tai pastebėjote, jog iš dvigarsių bei dvibalsių su kirčiuota A raide dėl perkelto kirčio išguitas A, o jo vietą užėmė O garsas? Pastebėjote, ir kaip tai klaidina, nes per tai atsiranda žodžio dviprasmybių? Pvz., anksčiau turėjome nedviprasmiškus lAuk ir lOuk . Dabar liko tik lOuk , ir atspėk, žmogeli, ar tau lAukti liepia, ar lOuk varo… O juk tokių žodžių begalė! Ar kalbos tikslumas, informatyvumas nebesvarbu? Tą patį ir dvigarsiuose su I daro, bet kol kas žodynas dar dvejopą (pereinamojo laikotarpio?) kirtį rodo.
Taigi, ties „žmoga“ neapsistota. Kažkur verda pogrindinis spartaus Valstybinės kalbos degradinimo darbas? Ir tai puikiai sekasi. Naudojamasi tuo, kad svetimos kalbos vaikams ir paaugliams grūdamos, dar savo kalbos gerai neįsisavinus (vaikui visada įdomiau, kas svetima, ko namuose kasdien neturi). Vaikai užaugs tik tokį perdarą girdėję, ir patys taip šnekės.

Prieš kažkiek mėnesių staiga kompiuteryje nustojo veikusi VDU kirčiuoklio programėlė, kuria naudojausi per 10 m. − buvo patogiau, greičiau. Gal sugadinau? Nulėkiau į svetainę pažiūrėti − programėlės apskritai ten nebėra, iš naujo neatsisiųsi. Be jokio įspėjimo panaikinta ir tiek. Kad per anksti nesužinotume apie tyliai slenkantį kalbos perversmą?
O koks dar „Stepas”, kokia kita „Žmoga“ laukia? – Valstybinės kalbos 100-mečio progai skirtoje radijo laidoje pranešta, jog Valstybinės kalbos įstatymas pasenęs, o Lietuva tiek toli pažengusi, tad šioje sesijoje bus priimtas naujas (pažangus?) Valstybinės kalbos įstatymas. Valstybinės ar „valstybinės“? Kokios šalies konstitucijai priderintas?
Metas smogti lemiamą smūgį valstybinei kalbai parinktas sumaniai − šiuo metu piliečiams ant galvų verčiama tiek visko (nuo seno įvairūs privilegijų kitataučių kalboms reikalavimai, kvaišalų įteisinimas; šeima ir … ?; lytis ir … ?; karas Ukrainoje, „liberalizacija“ Kremliaus keliamos grėsmės fone). Tikimasi, kad maža tauta pasiduos, nepajėgs iš karto tiek frontų priešintis. O juk tiek nė nereikia. Reikia vieno veiksmo, kurį puikiai atlikdavo Lietuvos valstiečiai − tą, kurs gimtam kaimui kenkia, gėdą daro, pasodinę ant pilnų vežėčių išveždavo už kaimo ribų ir kartu su viskuo išversdavo lauk. Juk jie ir patys žino savo vertę − ne šiaip Sausio 13 tvoromis nuo piliečių atsitvėrė.
Kai kada nors ateityje duomenų debesyne kažkas aptiks žinių apie Žemėje tūkstančių tūkstančius metų gyvavusią baltų tautą, išsaugojusią savo senovinę kalbą, ar kartu rasto ir naujojo Valstybinės kalbos įstatymo turinys neužtrauks GĖDOS kartai, kuri per kelis dešimtmečius Tautą ištrynė nuo žemės paviršiaus.? Pražudė ne svetimi, ne kalavijai, ne raketa, o „tik“… pagaliau išprievartautas Valstybinės kalbos įstatymas, atvėręs vartus į kalbos hibridizaciją, išsigimimą, jos ištirpdymą kitose kalbose?