Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Antanaitis: Valstybinė kalba nėra vertybė dabartinei valdančiajai daugumai (I)

www.alkas.lt
2023-06-26 13:26:11
11

Valstybinė kalba nėra vertybė? Kas atsitiko, kad mūsų tauta, atkūrusi savo valstybingumą lietuvių kalbos pagrindu, ne pavergėjų, ne okupantų, o šiandieninės savos Lietuvos valdžios yra išvalstybinama silpninant ir menkinant valstybinį lietuvių kalbos statusą?

Apie tai ir ne tik Alkas.lt laidoje su žinomu žurnalistu, kalbininku, buvusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu kalbasi Jonas Vaiškūnas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  2. A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)
  3. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  4. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  5. Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
  6. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (I)
  7. A. Antanaitis: Tauta, kalba, valstybė (II)
  8. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  9. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  10. Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
  11. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  12. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  13. L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
  14. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  15. Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    2 metai ago

    Ačiū. Mokyk ir mokyk studentus.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    2 metai ago

    Tai jau taip. Dėkui.

    Atsakyti
  3. Alvydas Butkus says:
    2 metai ago

    Korektūra pataisyta, tad ištrinkit mano pastabą.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    2 metai ago

    O kuriai Seimo valdančiajai daugumai valstybinė lietuvių kalba buvo konstitucinė vertybė, jeigu valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvoje buvo pakirstas jau 1994 metų valstybinio bendrumo su Lenkija lenkų kalbos prasme sutartimi, kuri Seimo pirmininko Č. Juršėno vadovavimu buvo sudaryta 15 metų su galimybe ją tęsti. Taigi pakirstą lietuvių kalbos kaip valstybinės statusą besikeičiančios valdančiosios daugumos tęsia jau greitai bus 30 metų. Jeigu lietuvių kalba valdančiosioms daugumoms būtų buvusi konstitucinė vertybė, tai, akivaizdu, kad ji po 15 metų nuo jos sudarymo nebūtų toliau tęsiama. Būtina atskleisti konkrečius valdžių asmenis ne tiek tokią išdavikišką sutartį sudariusius, kiek tuos, kurie ją kas 5-eri metai pratęsinėjo ir pratęsinėtų toliau. Tik tada pokalbis apie lietuvių kalbos kaip valstybinės konstitucinę vertybę turės prasmę
    Kadangi valstybei ir tautai lietuvių kalbos gyvavimas yra gyvenimo ar mirties klausimas, todėl į būsimą Seimą rinktini asmenys ir partijos, kurios Seime kels 1994 m.sutarties su Lenkija termino netęsimo klausimą. Tik tokiu atveju valstybinės kalbos vertinimo padėtį galima pakeisti iš esmės.

    Atsakyti
  5. kodėl? says:
    2 metai ago

    Rodo tik vieną komentarą,nors parašyti keturi?

    Atsakyti
  6. citata says:
    2 metai ago

    savos Lietuvos valdžios yra išvalstybinama – savos? Jei valstybinė lietuvių kalba nerūpi, tai kaip Lietuva? Rūpi? Rūpi be lietuvių kalbos?

    Atsakyti
  7. jo says:
    2 metai ago

    Nekonstituciniu pavadinimu pavadintas Vyriausybės departamentas labai aiškiai sako, kad imigrantus integruosime kalbėdami rusų kalba, kad jie jaustųsi gerai, nors daliai lietuvių tai „yra tam tikras dirgiklis“. Bet nesvarbu kaip tada jausis lietuviai, svarbu, kad imigrantai jaustųsi gerai. Be to integracija vyks ne lietuviai ir ne į lietuvių visuomenę. Kultūrinį ir pilietinį vaidmenį integruodami ir vienydami atvykėlius atliks rusai ir lenkai. Taigi, lietuvių kalbai teks pasitraukti nuošaliau ir netrukdyti jiems jaustis gerai. Toks atrodo valdžios supratimas ir planai.

    „naujieji imigrantai [iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Azijos ssr respublikų] negali būti palikti „pilkojoje zonoje“ – jie turi būti įtraukti į Lietuvos socialinį gyvenimą. Priešingu atveju vieną dieną tai gali tapti rimta šalies problema.“
    „Čia, matyt, reikia kalbėti apie integraciją, kad jie jaustųsi gerai. Ir tam, matyt, reikia vartoti rusų kalbą. Bet reikia pasakyti, kad rusų kalba daliai Lietuvos visuomenės yra tam tikras dirgiklis. Tačiau mūsų konferencijoje dalyvauja ir Kauno rusų bendruomenės, aktyviai dalyvavusios Sąjūdyje, atstovai, todėl mūsų šaliai labai svarbu įrodyti, kokios svarbios mums yra rusų, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, kokį vaidmenį jos suvaidino kuriant mūsų valstybę. Šiandien jos tam tikra prasme turi atlikti ne tik kultūrinį, bet ir pilietinį vaidmenį ir galbūt bandyti suvienyti atvykėlius“, – aiškino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė Vida Montvydaitė.

    Atsakyti
  8. Taip says:
    2 metai ago

    ,,Tautinių mažumų departamentas “- labai klaidinantis ir neteisingas pavadinimas,nes Lietuvos nelietuviakalbiai tai beveik vien tautinės bendruomenės,bet ne tautinės mažumos.Pastebėtina,kad minėto departamento dabartinė vadovė yra pertekliniai prolenkiška,jai mažai terūpi Lietuvos titulinės tautos reikalai.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      2 metai ago

      “Tautinė mažuma” yra teisinė sąvoka ir privalo būti naudojama tik teisiniuose tekstuose. Lietuvos žemėje radosi, gimė tik lietuvių tauta. Nei lenkų, nei rusų tautiškumas nėra radęsis joje. Be lietuvių jokio kito, kad ir mažo tautiškumo, joje nėra. Tokiu atveju rastis Lietuvoje kitoks tautiškumas teisinio pagrindo neturi. Ruso ar lenko tautiškumas yra radęsis kitur (kitoje žemėje), todėl akivaizdu, kad apsigyvenus Lietuvoje jis yra prarandamas, nes atsinešti jo Lietuvon neįmanoma, kadangi laisvos žemės nėra, ji visa turi prigimtinį lietuvišką tautiškumą. Tautiškumas neatskiriamas nuo žemės. Todėl, apsigyvenant kitoje – ne savo tautos prigimtinėje žemėje, atsinešti paties kito tautiškumo neįmanoma. Taigi išvykstant iš savo žemės, išsinešti tautiškumo neįmanoma, išsinešti tegalima tik savyje turimą tautos kalbą. Todėl, gyvenant svetur, objektyviai nėra galimybių kurti tautinių, o tik kalbines bendrijas. Taigi nedarykime maišalynės su “tautinės mažumos” termino vartojimo. Todėl lenkai, rusai ir t.t. vadintini svetimtaučiais arba kitakalbiais. Vadinant juos „tautinėmis mažumomis“ daroma loginė klaida, iškreipiama tikroji jų prasmė, suteikiamos šiuo pavadinimu besivadinantiems asmenims objektyviai nepriklausančios teisės, ypač nesaugu šiuo atveju dėl neturėtos suvereno teisės į Lietuvos žemę dalinio įgijimo.

      Atsakyti
  9. Kažin says:
    2 metai ago

    Nepatogumus, sunkumus dėl kalbos migrantai turėtų patirti 100 procentinius. Su tuo, kad patirs kalbos nepatogumus jie turi susitaikyti. Padedant įsitraukti į lietuvišką aplinką reikia jiems aiškinti ne rusiškai ar lenkiškai, o lietuviškai parodant daiktą, prekę ar pan., darbe sudaryti lietuvišką aplinką, kad kartu pramoktų ir tuos reikalingus jame žinoti žodžius. Vaikai paskirstytini tik į lietuviškas mokyklas. Į lenkų, rusų mokyklas jie neskistytini jokiu būdu, naujos mokyklos šiomis kalbomis jiems nesteigtinos. Dėmesį tokiems vaikams mokytojai turėtų skirti ir individualiai. Gal popamokiniu laiku turėtų būti pamokoma tų lietuviškų žodžių, kurie bus naudojami rytdienos pamokose, ir t.t. ir pan. Žodžiu, jokių nelietuvybės židinių Lietuvoje jiems įsitraukiant į gyvenimą neturėtų rastis.

    Atsakyti
    • taiva says:
      2 metai ago

      Manau, reikėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu- ten berods visose valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba. Negausias dvikalbes prancūzų-mažumos kalba mokančias mokyklas berods dalinai remia vietinės bendruomenės. Latvija ,berods, irgi pereina prie mokymo tik valstybine latvių kalba visose mokyklose.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

2025 07 11
J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

2025 07 10
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

2025 07 10
Delta Akvaridai, meteoras, meteorai

J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

2025 07 09
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

2025 07 09
Geomagnetinė audra

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (II)

2025 07 09
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rasos šventė Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavėje šviesiausią metų dieną atšvęsta jau 56-oji Rasos šventė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai