Valstybinė kalba ir Lietuvos valdžia. Kodėl mūsų dabartinė valdžia taip negerbia valstybinio lietuvių kalbos statuso?
Tęsiame pokalbį apie valstybinės lietuvių kalbos likimą liberalėjančioje ir globalėjančioje Lietuvoje.
Ar jau valstybinė kalba nėra vertybė? Kas atsitiko, kad mūsų tauta, atkūrusi savo valstybingumą lietuvių kalbos pagrindu, ne pavergėjų, ne okupantų, o šiandieninės savos Lietuvos valdžios yra išvalstybinama silpninant ir menkinant valstybinį lietuvių kalbos statusą?
Apie tai ir ne tik Alkas.lt laidoje su žinomu žurnalistu, kalbininku, buvusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu toliau kalbasi Jonas Vaiškūnas.
1-moji pokalbio dalis ČIA.
A. Antanaitis: „Mes negalėjom šlietis prie Švedijos, nes tuo metu ji buvo agresyvi ir ji būtų mus suvalgiusi”
Nejaugi? Ką Švedija XVI ar XVII a. „suvalgė”? Suomiją ir suomius? Estus su latviais? Kaip tik atvirkščiai – ugdė vietines kalbas, leido jomis knygas.
Dėl lietuvių kalbos stūmimo iš vartosenos. Būkim biedni, bet teisingi – pradžią davė pati VLKK ir liberalūs lituanistai, padarkę asmenvardžių rašybą. V. Urbučio knyga „Lietuvių kalbos išdavystė” juk buvo skirta kolegoms lituanistams. O vėliau mindyti kalbą įsidrąsino ir politikai. Juo toliau, juo labiau.
atrasti tokių perliukų VLKK svetainėje, kad…
Pritariu,kad ne apie Švediją reikia kalbėti. Skaičiau,kad po 1863 m. sukilimo lietuvių kalbą 40 metų buvo uždraudusi okuopacinė Rusijos caro valdžia. Šis kalbos draudimo režimas buvo ypač griežtas Vilniaus gubernijoje,kurios rytinė siena ėjo ties Petriškių miesteliu netoli Minsko. O štai lenkų kalbos,berods neuždraudė, Manau,tada nemažai lietuvių savo vaikus leido į lenkiškas mokyklas (kiti-į rusiškas) ir lietuvių lenkėjimo procesas įgavo pagreitį.Tame procese ne paskutinį vaidmenį suvaidino berods ir katalikų bažnyčia. Dėl liberalių kalbininkų- kas gali paneigti,kad liberalumą galimai skatina kai kurie tam tikrų jėgų remiami fondai? Tokia mano nuomonė,
Ir ne dabartine ~a pavardžių darkymas prasidėjo, bet dar ~ė pravėrė tam duris ir paliko atlapas. O dabar jau „lygių galimybių” galima bet kokiam darkymui reikalauti.
Dabartinė valdančioji dauguma – tautos ir valstybės priešai.
Esu tuo tvirtai įsitikinęs, be jokių abejonių.
Nūdien ženkli dalis lietuvių turi,deja, silpną tautinę savimonę,neišsivysčiusį valstybinį mąstymą,nepilnavertį tautinį orumą.Čia didžiulę neigiamą įtaka turi Lietuvos dičkė liberalmarksistinė žiniasklaida,ypač ,,Nacionalinis ” transliuotojas LRT, ydinga švietimo ir mokslo sistema bei lietuvių tautinis bruoža pasižymintis pertekliniu žavėjimosi svetimybėmis ,ypač kultūros ,kalbos atžvilgiu.Nuostabą kelia Lietuvos akademinė bendruomenė,kurios įtakingiausia ženkli dalis -antilietuvybės židinys,deja, -pvz.Vilniaus universitetas jau tapo dvasios traumatologijos ir lietuviškumo nakinimo kalvė; iš paskos jį vejasi VDU ir Riomerio universitetai .Pastebėkime ir tai,kad daug tomaševskinio politinio braižo lenkakalbių veikėjų,turintys ,,lenko kortą”, užima svarbias pareigas aukštose valstybės institucijose,pvz. Vyriausybėje ,Prezidentūroje , LRT, aukštosiose mokyklose,pietryčių Lietuvos valstybinėse įstaigose …Tad,deja, valstybinės lietuvių kalbos stūmikų iš viešosios erdvės vis daugėja.
Mano žiniomis A. Antanaitis yra esperantininkas (moka esperanto kalbą). Nors visu 100 % ir negarantuoju. Būtų įdomu sužinoti kas jį motyvavo šią kalbą mokintis.
Mano atveju vienas iš pagrindinių motyvų – agresyvių nacionalinių ambicijų neutralizavimas ( noro asimiliuoti mažesnes tautas panaikinimas).
Seniai tokį Lietuvos sumenkinimą istorijoje buvau girdėjęs. Suprantama, kad Antanaitis su tokiomis elementorinio lygio lenkiškos Lietuvos istorijos žiniomis, taigi ir lenkiška dvasia, ką nors gero – valstybiško lietuvių kalbai, būdamas VLKK pirmininku, ir negalėjo nuveikti.
Lietuvos nebeliko – ji tapo Lenkija, būtent, jos klestėjimo metu, kai ji buvo karine jėga Europoje, kai Maskvą, Kijevą nuo totorių gynė. Lenkija kaip karalystė apskritai buvo besunykstanti. Taigi ne Lietuvos silpnumas prieš Maskvą galėjo lemti, kaip teigia Antanaitis, kad ji patapo Lenkija.
Ar tik dabartiniams valdantiesiems? Vienu metu (1996-1998) švietimo ministru buvo Zigmas Zinkevičius. Kodėl tik pora metų? Kas išgujo profesorių iš posto? Ar tik atsitiktinai sutampa ir Adamkaus atėjimu į prezidentūrą – 1998 metais? O kalbininkus, leidusius suvulgarinti moteriškas pavardes – reikia bausti ir griežtai. Kad net jų palikuoniams neliktų vietos šventoj Lietuvos žemelėj. O Nausėda, vizavęs lenkų įnorius su ta W? Dar jis svajoja apie antrą kadenciją.
Ponai profesoriai lituanistai, esate visi kalti; prisidėję ar patylėję, ar tik pamurmėję.
Ir kiek turime tikrų lituanistų, o kiek tariamų?
Šitokia lietuviška buvo Sąjūdžio dvasia, kodėl ją imtasi smaugti vos į valdžią įžengus šios dvasios išrinktajai valdžiai? Beje, tuo pačiu metu į patvorį buvo nutrenktas ir pats Sąjūdis, Landsbergiui kuriant TS vietoje jo bei sakytume dėl jo priežiūros „prichvatizuojant”, kad į ką neišvirstų, patvoryje besigaiveliojantį Sąjūdį. Kas šitai derigavo, kieno čia interesai ėmė reikštis viduramžių lenkybėn grąžinti Lietuvą? Be abejonės, kaip šio vyksmo rezultatas yra 1994 m. dvišalio bendrumo su Lenkija sutartis, o jos rezultatas – 30-ies metų Lietuvos gyvenimas Lenkijos istorijos dvasioje. Kas visą šį laisvos Lietuvos procesą lenkybėn, o per ją ir globalybėn, vairavo?… Tokį istorinį vyksmą matyčiau ir iš pokalbio su buvusiu VLKK pirmininku A. Antanaičiu minčių. Beje, apie šio vyksmo atgal lenkybėn priežastį – 1994 m. sutartį – jis net neužsimena. Tokią apgailėtiną padėtį, deja, turime prieš 30 metų užsmaugus Sąjūdžio valstybinę Laisvės dvasią. Laikas vedliams ar dvasios “prichvatizatoriams” atsakyti. Rinkimai tam, kad šį žengimą atgal – lenkybėn nutrauktume, kad žengtume Sąjūdžio dvasios – Laisvėn ir nuo Lenkijos – vestu keliu.
Ta proga , su pašaipa beigi dilgyne , primenu kaip Kauno lietuviai įmonę RAGUTIS pervadino į Wolfas Engelmann. Savo noru ………. ŠEIMOS vaistinė perkrikštyta į Benu. Ukmergės didžiausias paminklas , atstatytas ir padabintas lotynišku užrašu. Dėl jo rašiau buvusiam Merui , taipogi Antanaičio įstaigai. Gavau mandagius atsirašinėjimus su užmaskuota špygute , taip sakant. O štai toks mielas Šeimų žygių Zakarauskas savo ryškiausią karjeros kūrinį ,,Karvė ” gausiai prisodrino Irkutsko keiksmažodžiais.
Jinai nėra didelė vertybė daugumai Lietuvoje gyvenančių irgi ! Klausant radiją, žiūrint televiziją man, jau senai gyvenančiam anapus Atlanto, susidaro įspūdis, kad žmonės praranda gebėjimus
pilnai išsireikšdinėti lietuvių kalba !
Kodėl tiek angliškų žodžių dabartinėje šnekoje ? Ausį rėžia, ne tas žodis ! Sakyčiau, jei jau naudojate, tai nors tarkite taisyklingai, o ne kaip parašyta ! Kažkoks siaubas ! Kartais darosi juokinga, bet dažniausiai gaila !
Ėjau pro futbolo mokyklos stadioną lietuvių mieste .Negirdėjau nė vieno klyksmo nei angliškai , nei lotyniškai —–tik davaj , bl–d ‘, koroče , molodiec. Jauni balsai. Tą patį išgirstu tarpuvartėse beigi traukinyje .Jauni balsai .
nes daug maisytu su ka sa pais protiniu atsilikeliu tokiu kaip kariniovski kasio rinktineje
Jei jau gyveni ten, gyvenk, bet tik kam tada vaizduoti patriotą, pergyvenantį dėl lietuvių kalbos? „ne tas žodis“ – nie to slovo – slavizmas.
Pirmą kartą džiaugiuosi komentarais ir komentatoriais! Dar jeigu savo vardais pasirašinėtumėte, tai jumis lygių nebūtų!
Kalbų nykimo priežastys
– lt.wikipedia.org/wiki/Nykstančios_kalbos
Lingvicidas – sąmoninga kalbos naikinimo politika. Pagrindinė kalba tikslingai naikinama nefizinėmis priemonėmis: per nutautinimą įsitarpuojant į pagrindinę tautą (difuzija) ir savąja svetimkalbe nustelbiant jos kalbą. Nėra kalbos – nėra tautos.
Žmogui be giliai įsisąmonintos tautinės tapatybės nėra skirtumo, kas valdo valstybę, tačiau jis prarandamas kaip Kalbos paveldo saugotojas.
(Hitlerio planas buvo įsitarpuoti tarp prancūzų ir nustelbti jų kalbą. Jo kariai buvo skatinami apvaisinti kuo daugiau prancūzių. Vienas iš SSR respublikų kolonizacijos tikslų buvo ir mišrių šeimų gausa)