Pranešimas, skaitytas 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.
Šiandien kaip niekad aktualūs chrestomatiniai Mikalojaus Daukšos žodžiai iš Postilės „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Kalba saugo valstybę, o vienas iš svarbiausių valstybės rūpesčių – kalbos apsauga. Tai suprato prieškario nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, visose konstitucijose (1922, 1928 ir 1938 m.) lietuvių kalbai suteikę valstybinės kalbos statusą, jis įtvirtintas ir 1992 m. Konstitucijoje, priimtoje tautos referendumu.
Sovietų okupacijos metais lietuvių kalba buvo stumiama iš viešojo vartojimo erdvės. Todėl 1988 m. birželio 3 d. įsikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, vienas iš pirmųjų valstybiškai mąstančių jo iniciatorių žingsnių buvo reikalavimas lietuvių kalbą pakelti į valstybinės kalbos rangą.
Jau birželio 13 d. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susitikime su visuomene apie tai kalbėjo Arūnas Žebriūnas, o birželio 23 d. šis reikalavimas buvo imperatyviai išsakytas Sąjūdžio susitikime su LKP CK pirmuoju sekretoriumi Ringaudu Songaila.
1988 m. spalio mėn. vykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime priimama Rezoliucija Nr. 5 „Dėl lietuvių kalbos statuso“, kurioje pasakyta apie būtinybę sugrąžinti jai prideramą vietą Respublikos administraciniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, t. y., pripažinti lietuvių kalbą Respublikos valstybine kalba.
Po suvažiavimo Sąjūdis pradeda rinkti parašus dėl lietuvių kalbos paskelbimo valstybine. Parašai 1988 m. lapkričio mėnesį buvo įteikti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai.
Kaip priešprieša išaugusiam Sąjūdžio autoritetui, kaip atsakas į Sąjūdžio idėjų plėtrą, prokomunistiškai nusiteikę veikėjai organizuoja antijudėjimą.
1988 m. lapkričio 4 d. įsisteigia prosovietinė organizacija „Vienybė-Jedinstvo-Jedność,“ kurios vienas iš svarbiausių tikslų pradžioje buvo kova prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą lietuvių kalbai.
Politinį lauką tuometinėje Lietuvoje komplikavo ir Vilniaus krašto autonomininkai, kurių idėjiniai vadai po 1989 m. gruodžio 20 d. įvykusio LKP atsiskyrimo nuo TSKP, liks LKP (TSKP) gretose arba, kaip buvo tuo metu sakoma, „ant TSKP platformos.“
Autonomijos idėja pirmą kartą viešai iškeliama 1988 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono partinėje konferencijoje: Vilniaus rajono „Pergalės“ kolūkio traktorininkė – mechanizatorė Stefanija Seržantovič siūlo priimti kreipimąsi į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą dėl trikalbystės įvedimo ir dėl lenkų nacionalinio autonominio darinio sukūrimo Vilniaus krašte. Nors konferencijoje priimtuose dokumentuose autonomijos reikalavimo nebuvo, bet žinia jau tapo paskleista.
Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, Sąjūdžio spaudžiama, 1988 m. lapkričio 18 d. priima įstatymą dėl Lietuvos TSR Konstitucijos 71 str. papildymo, kuris skelbia, kad valstybinė Lietuvos TSR kalba yra lietuvių kalba.
Autonomijos idėja materializuojasi, reikalaujama ginti lenkų kalbą. 1988–1989 m. sandūroje apie 30 Vilniaus krašto rajonų (Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Trakų ir kt.) apylinkių pasiskelbia „lenkų autonominiais.“
Tokiame fone 1989 m. pradžioje Lietuvos TSR valdžia skelbia konstitucinės nuostatos dėl valstybinės lietuvių kalbos įgyvendinimo žingsnius: 1989 m. sausio 25 d. paskelbiamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo,“ o vasario 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl priemonių Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimui užtikrinti.“
Prosovietiniai aktyvistai kartu su Jedinstvo 1989 m. vasario 12 d. Vilniuje surengia mitingą prieš lietuvių kalbos paskelbimą valstybine (dalyvauja apie 15 000 žmonių), o birželio 25 d. Jedinstvos mitinge (dalyvauja apie 10 000 žmonių) dar kartą pasmerkiamas valstybinės kalbos statuso suteikimas lietuvių kalbai.
Jedinstvininkams talkina autonomininkai. 1989 m. gegužės 12 d. Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų liaudies deputatų tarybų atstovai paskelbia lenkų nacionalinės srities sukūrimą Lietuvos TSR ribose, o rugsėjo 6 d. Šalčininkų rajonas paskelbiamas Lenkų nacionaliniu teritoriniu rajonu Lietuvos TSR sudėtyje.
Rugsėjo 15 d. analogišką nutarimą priima Vilniaus rajonas. Suprantama, kokiai kalbai teikiamas prioritetas šiuose neteisėtuose dariniuose.
Nors LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas rugsėjo 12 d. panaikina šiuos nutarimus, autonomininkų tai nesustabdo.
Šie rajonai tampa valstybinės lietuvių kalbos ignoravimo placdarmu su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis, kurių padariniai šiandien iškyla grėsmingomis formomis.
Tokį sudėtingą politinį kontekstą 1990 m. kovo 11 d. paveldi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, tą dieną priėmusi visus nepriklausomybės atkūrimui būtinus dokumentus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kurio septintasis straipsnis sako: „Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba.“ Straipsnis baigiamas aiškia nuostata: „Sudaromos sąlygos vartoti ir ugdyti tautinių bendrijų kalbas.“
Netrukus, 1990 m. gegužės 15 d., Šalčininkų rajono taryba atsisako pripažinti Kovo 11-osios Aktą ir pareiškia, kad laikysis TSRS Konstitucijos ir LTSR Konstitucijos be 1988 m. lapkričio 18 d. papildymo.
Birželio 1 d. įvyksta tęstinis autonomininkų suvažiavimas Zavišonyse, kuriame patvirtinamas Vilniaus krašto nacionalinis teritorinis darinys su specialiu statusu, lenkų kalba prilyginama valstybinei lietuvių kalbai ir priimami kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, TSRS Prezidentą M. Gorbačiovą ir TSRS Ministrų Tarybos Pirmininką Nikolajų Ryžkovą prašant pripažinti šį teritorinį darinį.
Aukščiausioji Taryba, siekdama stiprinti valstybinės kalbos apsaugą, priima du sprendimus. Tuo metu valstybinės kalbos kodifikavimo ir kitus klausimus sprendė prie Mokslų Akademijos 1961 m. LKP CK įkurta Lietuvių kalbos komisija, kuri nuo 1984 m. savo gretose jau nebeturėjo prižiūrėtojų – idėjinių komunistų iš LKP CK. Nors komisija buvo patikimose kalbininkų rankose, ją reikėjo sustiprinti.
1990 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo sudaryta nauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jai suteikti įgaliojimai spręsti lietuvių kalbos kodifikacijos, normų vartojimo ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimai.
Komisijoje buvo 22 nariai. Jos pagrindą sudarė autoritetingi kalbininkai – Aleksandras Vanagas, Vytautas Mažiulis, Petras Kniūkšta, Jonas Palionis, Aldonas Pupkis, Evalda Jakaitienė, Zigmas Zinkevičius, Albertas Rosinas, Kazys Ulvydas, Vytautas Ambrazas – daktarai, profesoriai, akademikai.
Aukščiausiosios Tarybos rūpinimąsi valstybine kalba rodo ir kalbos priežiūros institucijos įsteigimas.
1990 m. liepos 30 d. Aukščiausioji Taryba priima Kultūros paveldo inspekcijos laikinąjį įstatymą, kurio pirmasis straipsnis nurodo šios institucijos paskirtį – tai „Kultūros paveldo, jo naudojimo ir valstybinės kalbos vartojimo kontrolės organas.“
Lietuvių kalba, seniausia indoeuropiečių kalbų šeimoje, geriausiai išlaikiusi senąsias prokalbės formas, yra kultūros paveldo objektas. Kalbos priežiūra – valstybinės lietuvių kalbos statuso saugojimas – pavedamas Kultūros paveldo inspekcijos specializuotam padaliniui – Valstybinei kalbos inspekcijai. Šios inspekcijos vadovą tvirtina Kultūros paveldo inspekcijos generalinis direktorius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimu.
Kultūros paveldo inspekcija atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai. Trečiajame minėto Įstatymo straipsnyje nurodyta, kad Kultūros paveldo inspekcija kasmet jai teikia ataskaitą ir apie valstybinės kalbos vartojimo problemas bei apie jas informuoja visuomenę.
Autonomininkai toliau telkia jėgas. Juos konsultuoja ir politinę paramą teikia TSKP CK sekretorius, Politinio biuro narys Olegas Šeninas, ne sykį lankęsis Šalčininkuose – LKP (TSKP) forposte.
1990 m. spalio 6 d. Eišiškėse vykusiame suvažiavime svarstoma plati deklaracija dėl autonominio lenkų Vilniaus krašto įkūrimo, kurioje, beje, įrodinėjama, kad Lietuva neturinti jurisdikcinių galių Vilniaus krašte.
Deklaracijoje skelbiama, kad būsimo autonominio lenkų Vilniaus krašto žemė, jos gelmės, oro erdvė, visi gamtos ištekliai yra šio krašto liaudies nuosavybė. Lenkų kalbai numatomas valstybinės kalbos statusas.
Suvažiavimo dalyviai nesutarė tik dėl vieno klausimo – ar jų kuriamas darinys turėtų būti Lietuvos Respublikos ar TSRS sudėtyje. Dėl šios priežasties ši deklaracija nebuvo priimta. Aršiųjų „platformininkų“ siekis įkurti anklavą negavo nuosaikesniųjų „platformininkų“ pritarimo.
Aukščiausioji Taryba, laikydama vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos piliečio pase esant valstybinės svarbos reikalu, 1991 m. sausio 31 d. priima nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.“
Atkreiptinas dėmesys į formuluotę: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, nutaria nustatyti tokią vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką“ – rašyti lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą.
1991 m. gegužės 25 d. Mostiškėse įvykęs autonomininkų suvažiavimas priima radikaliausią sprendimą: patvirtinamas Vilniaus nacionalinio – teritorinio lenkų krašto statuto projektas, kuriame numatytas savas seimas, vykdomosios valdžios struktūros, patvirtinti šio krašto valstybiniai simboliai: baltai – raudona vėliava, himnas (lenkų poetės Marijos Konopnickos poema „Rota“ – „Priesaika“), numatytas lenkų kalbos statusas.
Dar buvo svarstyta turėti ir savo karines pajėgas, bet prieš balsavimą dėl projekto šios minties visgi atsisakyta.
Istoriniai 1991 m. vasaros įvykiai neleido išsipildyti autonomininkų viltims. Po Maskvos rugpjūčio pučo sekęs tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Sniečkaus (dabar Visagino) mieste rugsėjo pradžioje paleidus šių rajonų tarybas sustabdė autonomininkų veiksmus, kėlusius grėsmę Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, bet nepanaikino kitos grėsmės – manipuliavimo lenkų tautybės korta, kurio įkaitu tapo lietuvių kalba.
Šis procesas prasidėjo iškart. Pirmiausia per Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zbignevo Balcevičiaus redaguojamą „Kurjer Wileński,“ kuriame buvo spausdinti isteriški straipsniai, jog Lietuvoje vykdoma antilenkiška politika, kad Aukščiausioji Taryba pažeidžia žmogaus teises, kad žlugdoma lenkų kultūra ir švietimas, kad vyksta susidorojimas su lenkų tautybės žmonėmis.
To negana, siekiama sukelti tarptautinį rezonansą, pasitelkiami tarptautinių žmogaus teises ginančių institutų ekspertai. Į pagalbą ateina Lenkijos politikai. 1992 m. liepos 9 d. Lenkijos ambasadorius Janas Vidackis Lietuvos užsienio reikalų ministerijai įteikia Pro Memoria, kur be kitų reikalavimų (privatizavimo proceso eigos Vilniaus krašte) išdėstyti nurodymai, kaip reikėtų rašyti Lietuvos lenkų vardus ir pavardes asmens dokumentuose!
1994 m. šią iniciatyvą perims Valdemaro Tomaševskio įkurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščionių šeimų sąjunga.
Kad autonomininkų, pakėlusių ranką prieš Lietuvos valstybės integralumą, tuo pačiu ir prieš valstybinę kalbą, gretose buvo ir šeši Aukščiausiosios Tarybos deputatai, susilaikę balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo, turbūt nieko nestebina.
Bet kad praėjus vos dešimtmečiui nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų rasis Lietuvos Respublikos Seimo narių, kurie imsis iniciatyvos savo rankomis darkyti valstybinę lietuvių kalbą, be to, gimtąją (!) kalbą, siūlydami projektus dėl svetimų raidžių įvedimo į lietuvių kalbos abėcėlę (turiu minty 2014, 2015, 2017 m. Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės teiktus ir vėlesnius projektus dėl QWX įteisinimo), vargu ar kas iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, balsavusių už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą, būtų galėjęs patikėti.
Tuometiniams Seimams dar užteko kalbinės nuovokos, valstybinės savigarbos ir politinės valios atsilaikyti ir apsaugoti lietuvių kalbą nuo svetimkūnių – QWX – invazijos.
Koks mentaliteto virsmas turėjo įvykti, kad dabartinio Seimo dėka sulaukėme 2022 m. sausio 18-osios – valstybinės kalbos išvalstybinimo dienos.
Lietuvos Respublikos Seimas QWX įteisino įstatymu.
Manau, kad nesunku būtų įsivaizduoti, kokius padėkos žodžius aršus devyniasdešimtųjų metų autonomininkas skirtų šiandieniniam Seimui, sutelkusiam net aštuoniasdešimt tris balsus „už“ minėtą įstatymą.
2023 06 03
Autorė yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė
***
Alkas.lt primena, kad už valstybinės lietuvių kalbos išvalstybinimą 2022 m. sausio 18 d. balsavo:
Kasparas Adomaitis
Virgilijus Alekna
Vilija Aleknaitė Abramikienė
Laima Liucija Andrikienė
Arvydas Anušauskas
Aušrinė Armonaitė
Dalia Asanavičiūtė
Andrius Bagdonas
Vytautas Bakas
Zigmantas Balčytis
Kristijonas Bartoševičius
Juozas Baublys
Agnė Bilotaitė
Algirdas Butkevičius
Antanas Čepononis
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Morgana Danielė
Evelina Dobrovolska
Justas Džiugelis
Viktoras Fiodorovas
Vytautas Gapšys
Aistė Gedvilienė
Eugenijus Gentvilas
Simonas Gentvilas
Vaida Giraitytė-Juškevičienė
Domas Griškevičius
Jonas Gudauskas
Irena Hase (Haase)
Sergejus Jovaiša
Vytautas Juozapaitis
Ričardas Juška
Vytautas Kernagis
Dainius Kreivys
Paulė Kuzmickienė
Gabrielius Landsbergis
Orinta Leiputė
Silva Lengvinienė
Arminas Lydeka
Mindaugas Lingė
Raimundas Lopata
Mykolas Majauskas
Matas Maldeikis
Kęstutis Masiulis
Bronislovas Matelis
Marius Matijošaitis
Andrius Mazuronis
Rūta Miliūtė
Vytautas Mitalas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Andrius Navickas
Česlavas Olševskis
Monika Ošmianskienė
Ieva Pakarklytė
Gintautas Paluckas
Žygimantas Pavilionis
Beata Petkevič
Audrius Petrošius
Liuda Pociūnienė
Arvydas Pocius
Viktoras Pranckietis
Tomas Vytautas Raskevičius
Edita Rudelienė
Julius Sabatauskas
Lukas Savickas
Jurgita Sejonienė
Algirdas Sysas
Mindaugas Skritulskas
Saulius Skvernelis
Linas Slušnys
Kazys Starkevičius
Algirdas Stončaitis
Zenonas Streikus
Dovilė Šakalienė
Stasys Šedbaras
Ingrida Šimonytė
Rita Tamašunienė
Tomas Tomilinas
Romualdas Vaitkus
Arūnas Valinskas
Jonas Varkalys
Andrius Vyšniauskas
Emanuelis Zingeris
Artūras Žukauskas
Prezidentas – nepaminėtas.
Gal pamenate, kokia proga ne taip seniai išgirdome iš JE lūpų, jog Lietuvoje turi būti kuo daugiau Lenkijos…
Straipsnis Kauno dienoje š.m. birželio pirmą dieną. Be kabučių, skaičių gal prašoksiu per cenzūravimą Alke.
Serdečnas AČIŪ, znaliazijau :
„Anot Lietuvos prezidento, „daugiau Lenkijos Lietuvoje“ būtų vienas iš strateginių Lietuvos tikslų.”
Suprasti gali, kaip išmonė pakužda, o tada pagal besikeičiančias aplinkybes manipuliuoti šiais žodžiais, vartyti, kaip „gramą padaręs” 🙁 Pvz., kaip V.T. nuo Jedinstvos laikų mitinguose aiškino, jog „Lietuva nevykdo sutarties”, nerašo pavardžių lenkiškai. Nors sutartyje tokio įsipareigojimo ar reikalavimo nėra, nes buvo sutarta, jog pasuose pavardės bus rašomos pagal skambesį, t.y. be lietuviškų galūnių, rodančių asmens lytį ir linksnį. (Nors didžiai kulturalna ir cywilizowana Lenkija tarpukariu sau jokių reikalavimų nekėlė, kai užgrobtų žemių lietuvius ir kt. urmu perkrikštijo ir tautybę „pagerino”: ne tik savo baigmenis priklijavo, bet ir keitė raides ar vertė į slavų k. pavardės šaknį, Taip, pvz., Obuolienius galėjo tapti Jablonskiu – no i co?..
Tyrimas: 81 proc. gyventojų mano, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai turi kalbėti lietuviškai (ELTA)
− delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrimas-81-proc-gyventoju-mano-kad-paslaugas-teikiantys-uzsienieciai-turi-kalbeti-lietuviskai.d?id=93639511
Gyventojai Lietuvoje nori girdėti gimtąją kalbą: 80 proc. apklaustųjų įsitikinę – paslaugas teikiantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai
− lrt.lt/naujienos/verslas/4/2009718/gyventojai-lietuvoje-nori-girdeti-gimtaja-kalba-80-proc-apklaustuju-isitikine-paslaugas-teikiantys-uzsienieciai-privalo-kalbeti-lietuviskai
– vz.lt/verslo-valdymas/personalo-valdymas/2023/06/13/apklausa-paslaugas-teikiantys-uzsienieciai-turi-kalbeti-lietuviskai&template=comments
− 15min.lt/verslas/naujiena/finansai/apklausa-paslaugas-teikiantys-uzsienieciai-turi-kalbeti-lietuviskai-662-2068242
− madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/apklausa-paslaugas-teikiantys-uzsienieciai-turi-kalbeti-lietuviskai/ (o Gugle ir daugiau i6guglinsite)
Loreta Vaicekauskienė. Kalbos politikos permainos – Seimo rankose
– lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2006266/loreta-vaicekauskiene-kalbos-politikos-permainos-seimo-rankose
A.Anušauskas: Lietuva ir Lenkija svarstys kartu pirkti ginkluotę
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a-anusauskas-lietuva-ir-lenkija-svarstys-kartu-pirkti-ginkluote-56-1679364?utm_medium=copied
Tam gali ryžtis, jei esi tikras, jog turi reikalą su itin garbingu partneriu!
Paklausykite šios dienos (23.06.13) 7 Kauno dienų
– lrt.lt/mediateka/video/7-kauno-dienos –
Kaip gražiai laidos dalyvė apibūdina žemaičių ir dzūkų kalbėseną –
(apytikriai taip:) dzūkas švelniai lyg paukštelis gieda, o žemaitis stačiokas grubus, bet jo visai kita mąstysena.
(Kaip man patikdavo klausyti bendradarbio kalbos, kai nusileisdavo mūsų kaulijimui kalbėti su mumis žemaitiška… )
Visumet pirm’s kansnis tenk mažam kudikeliuj, kaip pirm’s papas prie uodegos mažam paršzeliui. Kor šėka, tėn palėka. Meilė ož trīda baisesnė.
Mielas Pajūrieti – ar pagalvojote, kaip negražu, kai žila moteriškė kikena, kaip aš dabar tai darau? Kaip neoriai atrodau! O juk tik tamsta, ir niekas kitas dėl to kaltas!
Pirmą kartą žemaitišką šneką jau būdama studentė iš jaunos moters lūpų išgirdau. Ji klausė telefonu savo vyrą: „O vaką pašėrei?” Buvau priblokšta – apie vaiką, lyg apie gyvulį šneka… Kadangi buvo už mane vyresnė, negreit įsidrąsinau paklausti, ar taip įprasta, ar visi taip šneka… Ji ėmė kvatoti. Tik vėliau, kai tekdavo dažniau žemaitiškai kalbant girdėti, išmokau „kitas ausis įjungti” ir gėrėtis jų kalba. Ligi šiol malonu prisiminti. .
„Žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų prezidentas Nausėda situacija pakomentavo klausimu: „Manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę? “ – tai citata iš birželio tryliktos d. lrt lt. Negaliu suvokti, kaip prezidentas gali taip „vaizdingai“ kalbėti. Baisu man.
Labai patinka. Į žentus norėčiau tik tokio taupaus: dantis iššveitė, o pastą iškrapštė ir atgal į tūbelę sustūmė – bus kitam kartui.
Kadangi neskaičiau – ar tai užuomina / pažadas, jog vyriausybei nepavyks sena sudėtimi iki kadencijos galo išlikti?
Viešpatie, kur tas mano redaktorius? Amžinai ką nors pražiopso!
Dabar pražiopsojo, jog po „ir niekas kitas dėl to kaltas!” privalėjo bent 3 šypsniukus įterpti? Pati nepasirūpinsi, tai taip ir liks, ir iškreips mano užmačias. Nežinau, už ką aš jam algą moku…
A.Anušauskas: Lietuva ir Lenkija svarstys kartu pirkti ginkluotę
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a-anusauskas-lietuva-ir-lenkija-svarstys-kartu-pirkti-ginkluote-56-1679364?utm_medium=copied
Tam gali ryžtis, jei esi tikras, jog turi reikalą su itin garbingu partneriu!
Tada Lietuvos prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė, o dabar Nausėdai norisi daugiau Lenkijos Lietuvoje…..
“…Kalbėdama su Lenkijos prezidentu TOK FM žurnalistė Janina Paradovska prezidento B.Komorovskio klausė, ar pagrįstai Lenkija pastaraisiais mėnesiais sugriežtino savo politiką Lietuvos atžvilgiu.
– Žinau tik vieną, bendraujant su lietuviais viltis, kad „lietuviška ožka ateis prie vežimo“ („przyjdzie koza do woza“ ) neverta, „lietuviška ožka neateis prie jokio vežimo. Tai visi žino“ („litewska koza“ nie przyjdzie do żadnego woza. To wszyscy wiedzą.), todėl Lenkijos klaida yra tai, kad pastaruosius 20 metų nebuvo keliamas lenkų tautinės mažumos klausimas“, – sakė B.Komorovskis.
Kai Putinas savo kolonistus vadina TM, tai netgi savaime suprantama, tai Kremliaus „kultūrinis paveldas”. O kai kas nors iš kitų, kultūringa save laikančių kaimynių stengiasi jam prilygti…
Lietuvoje daugėja vaistų, tačiau be lietuviškų informacinių lapelių
– respublika.lt/lt/naujienos/sveikata/sveikata/lietuvoje-daugeja-vaistu-taciau-be-lietuvisku-informaciniu-lapeliu/
O kiek galima kentėti, kad 5 kartus mažesnė valstybė Valdemaro n rodakus gnembina ?!
Jau ir Kauno miesto centre kavinėje paprašius LIETUVIŠKAI sumuštinio su kava negavau, pasakė NEPANIMAJU. KAUNO MIESTO CENTRE…..nusivažiavom , ….o kas bus toliau
Taip, tai labai negerai, taip neturi būti.
Kadangi valdžios nesugeba šio klausimo išspręsti, siūlyčiau dviem pusėm (ukrainiečiui ir Lietuvai) naudingiau į tai atsiliepti. – Pvz., ant popieriaus skiautės ar pabėgėlių išm.telefone įrašyti adresą
– forvo.com/languages/lt/
Tai adresas lietuviško puslapio nemokamoje savanorių vedamoje daugybės pasaulio kalbų svetainėje, kur galima įrašyti norimus išmokti TARTI (ir GIRDĖTI) žodžius bei sakinius dominančiomis kalbomis. Tuos žodžius čia įgarsina savanoriai (juo ir pats galite tapti). Tada patarti pabėgėliui, kad jis tą adresą perduotų darbdaviui. Darbdavys gali ten surašyti visus dažniausiai jų darbo vietoje skambančius žodžius bei sakinius, ir pats juos ten įgarsinti, arba palikti tai padaryti Forvo savanoriams. Kai žodžiai bus įgarsinti, ukrainietis galės daug kartų išklausyti ir bandyti pats pakartoti, ką girdėjo, – kol išmoks ir pats tai ištarti. Žodžių reikšmes turėtų surašyti darbdavys, bet ir kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, kai tik susiduriame su tokiais atvejais.
Taip mes ne bejėgiškai piktinsimės, bet patys asmeniškai prisidėsime prie to, kad būtų taip, kaip mūsų Konstitucijoje parašyta, o ne kaip abejingų apsileidėlių valdomoje šalyje.
Neparašiau, kodėl naudingiau taip reaguoti. Dėl įvairių (taip pat ir kalbos) priežasčių negalinčius dirbti pabėgėlius, jų šeimų nedirbančius narius, vaikus teks išlaikyti valstybei tiek laiko, kiek jie čia gyvens. Todėl valstybės iždui ir mums naudingiau, kad kalbos nemokėjimas kuo trumpiau trukdytų jiems įsidarbinti. Valstybiniai LK kursai nesusidoroja su šiuo reikalu, privatūs – irgi neapžioja tokios didžiulės minios. Jų reikia žymiai daugiau. Todėl ir bus naudinga, jei ir patys su savo „trigrašiais” nepraleisime progos padėti. Einam per miestą, pakeliui pasitaiko proga vieną kitą žodį išversti, pakuždėti ir išmokyti – sustokime, pamokykime ir keliaukime toliau savo reikalais… Taip ir jie nejučia daugiau išmoks, ir mums sumažės nemalonių akimirkų. Na, o kad pačiam smagiau būtų, vyrukas nueidamas gali taip atsisveikinti: „Madam, aš visad jūsų paslaugoms – kreipkitės, kai tik pamatysite pro šalį einantį” (Neužmirškit: po šio sakinio būtina kerinti šypsena!)
🙂 🙂
Nejaugi taip sunku išmokti žodžius: kava, arbata, pyragaitis, bandelė, ačiū, prašau, laba diena, viso gero, viena, dvi, trys? Politinis tai reikalas, mano nuomone, politinis, rusijai labai naudingas.
Visais atžvilgiais RU naudinga – ir kad sukiršins abi jos nekenčiamas tautas, ir nes Kremliui galutinai įkyrėjo jo planams trukdantys, po jos kojomis besipainiojantys tokie „nykštukai”. LT, EE, LV – .kas tai dar per географическая новость ?!
kad ir vėl moderuojate – cenzūruojate. Ko siekiate?
Birželio 14-tą tai ypač liūdina
Kazimieras Garšva. Valstybinės kalbos ir vardyno ryšiai
– voruta.lt/kazimieras-garsva-valstybines-kalbos-ir-vardyno-rysiai/
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023-07-05 sprendime kelis kartus atkreipė dėmesį, kad valstybinę lietuvių kalbą reikia ypač saugoti tada, jei kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tradicijai.”