Prieš kelias savaites prognozavau, kad nebus jokių priešlaikinių rinkimų, o Vyriausybės „perkrova“ – geriausiu atveju butaforinė.
Akylam stebėtojui per daug akivaizdus valdančiosios daugumos siekis visas savo pačių valdymo bėdas „perkelti“ į „čekučių“ skandalą. Jam pakrypus nepatogia linkme, tai yra jo tinkamai nesuvaldžius („čekučių“ istorija turėjo apsiriboti opozicijos partijų ir nepriklausomų merų valdomų savivaldybių „teritorijomis“), sumąstyta strategija kaltumo etikete pažymėti visą Seimą.
Čekučių sumos yra juokingos, palyginus su NATO viršūnių susitikimui Vilniuje skirtoms ir neskaidriai įsisavinamomis ar švietime, energetikoje, vidaus reikalų sistemoje ar sveikatos apsaugoje švaistomomis lėšomis.
Kiekvienam lengviau suvokti keleto dešimčių ar šimtų eurų už kurą, automobilio nuomą ar taksi paslaugą, nei milijonus ar net milijardus neskaidriai ar aplaidžiai išleistų valstybės biudžeto lėšų.
Visgi čekučių skandalas atskleidė bjaurią tiesą – nemažos dalies politikų smulkią korupciją, kuri, atsiradus progai, pavyzdžiui, tapus ministrais ar premjerais, virstų didelio masto korupcija.
Rankos kišimas į valstybės kišenę, pateikiant svetimus kuro čekius, taksi kvitus ar prisidengiant susitikimais su rinkėjais naktiniuose klubuose, yra akivaizdžiai neetiškas, o tam tikrais atvejais nusikalstamas.
Darbo jau ėmėsi STT ir prokuratūra. Viliuosi, tyrimai nebus politizuoti ir specialiai nukreipti į nepatogius politikus: STT ir prokuratūra jau paskelbė viešai apie tyrimus opozicinių ar nepriklausomų merų valdomų savivaldybių tarybų narių atžvilgiu.
Tačiau vargiai girdėti apie tyrimus prieš du Vyriausybėje tebedirbančius ministrus ar valdančiosios daugumos politikus.
Pamenate, parodomąsias lyg tyčia prieš rinkimus vykdavusias ir lyg tyčia prieš nepatogius politikus nukreiptas STT akcijas, kurios teismuose vėliau baigdavosi pilnu išteisinimu?
Dar „šiltas“ teismo sprendimas, išteisinantis Šarūną Narbutą, kurio baudžiamasis persekiojimas akivaizdžiai veikė 2020-ųjų rinkimus į Seimą.
Jei mano prielaidos pasitvirtins, „čekučių“ skandalą bus bandoma suvaldyti ir net panaudoti tiriant opozicijos atstovus bei nepriklausomų merų komandas, pamirštant ministrus ir poziciją.
Bet grįžkime prie nepavykusio Seimo priešlaikinių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo scenarijaus. Iki šiol atsargiai tikėjau, kad Gabrielius ir Ingrida „perkrovimo“ istorijoje veikė vieni.
Liberalų sąjūdžio patriarcho Eugenijaus Gentvilo pikta reakcija į Gabrieliaus ir Ingridos planą tą lyg ir tvirtino. Tačiau faktai ėmė rodyti dar vieną asmenį.
Svarsčiau, kaip paaiškinti skubų Prezidento Gitano Nausėdos sprendimą laikinąja švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską?
Gal kas girdėjote jos ypatingus pasižymėjimus ar gebėjimus moksle ar sporte?
Pats klausimas, spėju, daugeliui kelia šypseną. O Prezidentas skiria.
Jokių abejonių dėl kompetencijos ar bent vadybos gebėjimų: primenu, nuo rudens startuoja nauja švietimo programa moksleiviams.
O gal kas galite paaiškinti Prezidento džiugesį ir „sveikinimus“ neatsistatydinusiai premjerei Ingridai Šimonytei?
Kol kas randu vienintelį paaiškinimą – tiesiama pagalbos ranka Gabrieliui ir Ingridai.
Vienas faktas gali būti sutapimas. Du, einantys vienas po kito, panašu į sistemą.
Rašau 2023.06.11 – 23:03 val. – Tai tik rodo, jog prezidentas ir premjerė tarnauja tam pačiam šeimininkui. Kas jis?
JAV ambasadorius? Ar Izraelio? Turite kitų variantų?
Žinomas žmogus turguje pasiima nuo ūkininko prekystalio vištą ir nesumokėjęs išeina. Po kiek laiko gatvėje jį pasiveja, ir tada jis vištą grąžina, nors ir įrodinėja, kad višta gulėjo nesaugoma, tai kodėl nepasiimti? Klausimas: tai buvo vagystė ar tik „rankos kišimas“ į ūkininko kišenę? Ak, taip, taip, tik teismas tą gali pasakyti… Suprantama, suprantama… O teismas ar bus kada, ką?
Daugelis J.E.Prezidento G.Nausėdos politinių veiksmų įrodo,jog šis šalies vadovas yra perdaug prolenkiškas,deja. Be to niekaip negaliu suvokti,kokia pagaliau šio Prezidento išpažįstama pasaulėžiūra,kokios puoselėjamos vertybės? O dėl dabartinės Lietuvos Vyriausybės ir valdančiosios politinės daugumos būtina pareikšti,jog yra silpniausia ir labiausiai kenksminga vertybiniu atžvilgiu iš visų Kovo 11-osios Lietuvos valdžių.Deja.Tad,kas nutiko Lietuvos visuomenei-lietuviams,piliečiams?
Nei partizanai, nei rezistencija, pagaliau nei Sąjūdis, savo siekuose jokio dėjimosi su Lenkija Lietuvos valstybinio suverenumo sąskaita neturėjo ir ne tam kovojo dįl laisvės, kad vėl Lietuva taptų žečpospolitinio tipo Lenkija. Bet va, 1994 m. Seimo pirmininku esant Č. Juršėnui, tautos neatsiklausus buvo sukurpta niekuo nepateisinama bendrumo su Lenkija sutartis, pagal kurią Lenkija gavo vėl žečpospolitinę teisę kištis į valstybinius Lietuvos reikalus. Tas kišimasis sutarties pagrindu tęsiasi iki šiol. Nors pagal sutartį (ji terminuota) Lietuva turi teisę be jokių sąlygų pareikšti, kad sutarties termino nebepratęsia. Taip ji baigtųsi po metų. Tokiu atveju Lenkijos teisės kištis į vidaus reikalus nebeliktų, taigi ir kišimosi nebeliktų. Tačiau Prezidentas nesikreipia į Seimą, kad šis patvirtintų Lietuvos sprendimą sutarties termino nepratęsti. Tad tos sutarties pagrindu jau apie 30 metų s tęsiasi galimybė ardomiesiems veiksmams iš vidaus.
Rinkimai artėja, reikalinga spausti partijas, kad jos savo rinkiminėse programose įrašytų – pranešti Lenkijai, kad 1994 m. sutarties su Lenkija netęs, o savo valstybinius santykius su Lenkija grįs pagal tarptautinę teisę kaip suverenūs šios teisės subjektai. Kurios partijos šį įsipareigojimą įsirašys rinkiminėse programose, už tas – balsuoti. Taip
gražiai demokratiškai atsikratytume Č.Juršėno nukeverzojimo paskui Jogailą vėl į Lenkiją. Pranešti Lenkijai, kad tos sutarties Lietuva nepratęsia, dar gali dabartinis Prezidentas ir Seimas. Jeigu jie to neatliks, o Seimo nariai šio klausimo net į dienotvarkę nekels, tai būkime principingi ir jų daugiau į valstybės valdžias nerinkime. Taigi čia ir rinkėjų darbas vienas kitam paaiškinti, kad yra būtina rinkti valdžią, kuri tos sutarties su Lenkija atsikratytų. Tai va vienas iš gyvybiškai svarbių rūpesčių rinkėjams. Derėtų čia ir Tapinas imtis akcijos „Darom“… .
Visgi Šimonytės pateiktos Dobrovoskajos kaip kandidatės skubaus paskyrimo laikinąja švietimo, mokslo ir sporto ministre, nelaikyčiau rankos ištiesimu Premjerei, o veikiau tai – Prezidento atsikratymas atsakomybės permetimo dėl pradėtos Vyriausybės griūties galimo tęsinio…
Nelaikote rankos ištiesimu? Pritariu. Nes rankos nuleistos nuo pačių pradžių.
Man tik vienas aišku. Dantų pastos atgal į tūbelę – nesukiši. Bandžiau – veltui. Jo šviesybė – teisus.
gerai ,kad tęs darbus;
”Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį pradeda vizitą Izraelyje ir Palestinoje, su šalių vadovais aptars karą Ukrainoje, saugumo situaciją Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, dvišalius santykius.
Vyriausybės vadovė aplankys Yad Vashem Pasaulio Holokausto atminimo centrą, dalyvaus Amerikos žydų komiteto (AJC) forume, susitiks su litvakų bendruomenės, taip pat verslo atstovais.”
Artūras Račas. Šiek tiek prisiminimų ir pastebėjimų apie LRT direktorių ir tarybą
– pozicija.org/arturas-racas-siek-tiek-prisiminimu-ir-pastebejimu-apie-lrt-direktoriu-ir-taryba/comment-page-1/#comment-35610
– racas.lt
Vidas Rachlevičius. Kada paskutinį kartą girdėjote apie smulkųjį verslą kabant mūsų Seimo narius?
– pozicija.org/vidas-rachlevicius-kada-paskutini-karta-girdejote-apie-smulkuji-versla-kabant-musu-seimo-narius/comment-page-1/#comment-35609
Artūras Račas. Šiek tiek prisiminimų ir pastebėjimų apie LRT direktorių ir tarybą
– pozicija.org/arturas-racas-siek-tiek-prisiminimu-ir-pastebejimu-apie-lrt-direktoriu-ir-taryba/comment-page-1/#comment-35610
– racas.lt
Vidas Rachlevičius. Kada paskutinį kartą girdėjote apie smulkųjį verslą kabant mūsų Seimo narius?
– pozicija.org/vidas-rachlevicius-kada-paskutini-karta-girdejote-apie-smulkuji-versla-kabant-musu-seimo-narius/comment-page-1/#comment-35609
Demokratai suvažiavime keis įstatus, spręs dėl prisijungimo prie Europos žaliųjų partijos
– diena.lt/naujienos/lietuva/politika/demokratai-suvaziavime-keis-istatus-spres-del-prisijungimo-prie-europos-zaliuju-partijos-1129211