I. Vėgėlė. Gitanas tiesia pagalbos ranką Gabrieliui ir Ingridai?

Prieš kelias savaites prognozavau, kad nebus jokių priešlaikinių rinkimų, o Vyriausybės „perkrova“ – geriausiu atveju butaforinė.

Akylam stebėtojui per daug akivaizdus valdančiosios daugumos siekis visas savo pačių valdymo bėdas „perkelti“ į „čekučių“ skandalą. Jam pakrypus nepatogia linkme, tai yra jo tinkamai nesuvaldžius („čekučių“ istorija turėjo apsiriboti opozicijos partijų ir nepriklausomų merų valdomų savivaldybių „teritorijomis“), sumąstyta strategija kaltumo etikete pažymėti visą Seimą.

Čekučių sumos yra juokingos, palyginus su NATO viršūnių susitikimui Vilniuje skirtoms ir neskaidriai įsisavinamomis ar švietime, energetikoje, vidaus reikalų sistemoje ar sveikatos apsaugoje švaistomomis lėšomis.

Kiekvienam lengviau suvokti keleto dešimčių ar šimtų eurų už kurą, automobilio nuomą ar taksi paslaugą, nei milijonus ar net milijardus neskaidriai ar aplaidžiai išleistų valstybės biudžeto lėšų.

Visgi čekučių skandalas atskleidė bjaurią tiesą – nemažos dalies politikų smulkią korupciją, kuri, atsiradus progai, pavyzdžiui, tapus ministrais ar premjerais, virstų didelio masto korupcija.

Rankos kišimas į valstybės kišenę, pateikiant svetimus kuro čekius, taksi kvitus ar prisidengiant susitikimais su rinkėjais naktiniuose klubuose, yra akivaizdžiai neetiškas, o tam tikrais atvejais nusikalstamas.

Darbo jau ėmėsi STT ir prokuratūra. Viliuosi, tyrimai nebus politizuoti ir specialiai nukreipti į nepatogius politikus: STT ir prokuratūra jau paskelbė viešai apie tyrimus opozicinių ar nepriklausomų merų valdomų savivaldybių tarybų narių atžvilgiu.

Tačiau vargiai girdėti apie tyrimus prieš du Vyriausybėje tebedirbančius ministrus ar valdančiosios daugumos politikus.

Pamenate, parodomąsias lyg tyčia prieš rinkimus vykdavusias ir lyg tyčia prieš nepatogius politikus nukreiptas STT akcijas, kurios teismuose vėliau baigdavosi pilnu išteisinimu?

Dar „šiltas“ teismo sprendimas, išteisinantis Šarūną Narbutą, kurio baudžiamasis persekiojimas akivaizdžiai veikė 2020-ųjų rinkimus į Seimą.

Jei mano prielaidos pasitvirtins, „čekučių“ skandalą bus bandoma suvaldyti ir net panaudoti tiriant opozicijos atstovus bei nepriklausomų merų komandas, pamirštant ministrus ir poziciją.

Bet grįžkime prie nepavykusio Seimo priešlaikinių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo scenarijaus. Iki šiol atsargiai tikėjau, kad Gabrielius ir Ingrida „perkrovimo“ istorijoje veikė vieni.

Liberalų sąjūdžio patriarcho Eugenijaus Gentvilo pikta reakcija į Gabrieliaus ir Ingridos planą tą lyg ir tvirtino. Tačiau faktai ėmė rodyti dar vieną asmenį.

Svarsčiau, kaip paaiškinti skubų Prezidento Gitano Nausėdos sprendimą laikinąja švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską?

Gal kas girdėjote jos ypatingus pasižymėjimus ar gebėjimus moksle ar sporte?

Pats klausimas, spėju, daugeliui kelia šypseną. O Prezidentas skiria.

Jokių abejonių dėl kompetencijos ar bent vadybos gebėjimų: primenu, nuo rudens startuoja nauja švietimo programa moksleiviams.

O gal kas galite paaiškinti Prezidento džiugesį ir „sveikinimus“ neatsistatydinusiai premjerei Ingridai Šimonytei?

Kol kas randu vienintelį paaiškinimą – tiesiama pagalbos ranka Gabrieliui ir Ingridai.

Vienas faktas gali būti sutapimas. Du, einantys vienas po kito, panašu į sistemą.