Dar kartą apie Kriminalinę žvalgybą. Atrodytų, paprastam piliečiui visiškai nesvarbus įstatymas ir sritis: nedaryk nusikaltimų ir nebūsi sekamas kriminalinės žvalgybos.
Tačiau taip, deja, nėra. Pamenate žiniasklaidos straipsnius apie tai, kad STT tapo politikų užsakymo stalu?
Panašu, kad šių „sąmokslo teorijų“ įteisinimui yra pateiktas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimas.
Bet apie viską nuo pradžių. Pasistengsiu trumpai.
2019 metais, suderinęs su tuomete Advokatų taryba, Advokatūroje pradėjau tyrimą dėl STT vykdomo asmenų slapto sekimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nei vienas Lietuvos gyventojas negali sužinoti duomenų apie tai, ar prieš jį buvo vykdomas slaptas kriminalinės žvalgybos sekimas net ir tais atvejais, kai vykdant slaptą sekimą nustatoma, kad asmuo nusikaltimo nepadarė ir nesirengė jo padaryti.
Pavyzdžiui, STT vykdo kriminalinę žvalgybą prieš asmenį metus ar daugiau, nenustato, kad toks asmuo padarė ar rengiasi padaryti nusikaltimą ir slaptą sekimą nutraukia.
Toks asmuo apie jo privataus gyvenimo pažeidimą negaus net minimaliausios informacijos – net ir informacijos, ar apskirtai buvo jis slapta sekamas, ar ne.
Neinant į teisines smulkmenas, slaptą sekimą šiuo aspektu iš principo reikia suprasti labai plačiai – nuo telekomunikacijų įrenginių/ryšio kontrolės iki fizinio sekimo.
2019 metais kartu su Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju ir Advokatūros administracijos vadovu pradėjome teismų maratoną Lietuvos teismuose.
Ne vieną kartą buvau perspėtas, kad lendu ten, kur lįsti nevertėtų, tačiau užsispyrę bylinėjomės. Visus nacionalinius teismus „prapylėme“. Lietuvos teisėjus sunku kaltinti – juk STT teikia pažymas dėl kiekvieno teisėjo karjeros galimybių.
Spėkite, ar kuris nors „triukšmaujantis“ ar „neprotingus sprendimus STT atžvilgiu“ priimantis teisėjas gaus STT pažymą dėl paaukštinimo pareigose?
Pralaimėjus Lietuvoje, užvedėme bylas ir procesus Europoje. Pateikėme skundą Europos Komisijai.
Paprastai Europos Komisija skundą išsprendžia per vienerius metus. Mes laukiame jau porą metų – rašėme raštus, raginimus, prašymus…
Šiuo metu nagrinėjimo taip pat laukia mūsų bylą prieš Kriminalinės žvalgybos reguliavimą Europos Žmogaus teisių teisme. Šio Teismo jurisprudencija rodo, kad STT nepralaimėti šios bylos nėra jokių šansų.
Nebent…
Nebent būtų patikslintas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuriame būtų užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės – teisė po vykdyto slapto sekimo sužinoti apie intervenciją į privatų gyvenimą, žinoti, kad surinkti duomenys yra sunaikinti, taip pat galėti patikrinti, kad toks sekimas buvo vykdomas teisėtai.
Šią galimybę siūlėme pateikdami Kriminalinės žvalgybos įstatymų redakcijas, atsiliepimus ir prašymus.
Bet buvo pasirinktas antrasis variantas. Pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą taip, kad STT taptų iš esmės nacionalinį saugumą užtikrinančia institucija. Kitaip tariant, vietoje nusikaltimų prevencijos ir užkardymo, papildomai – nacionalinio saugumo funkcija!
Lietuvoje tokią instituciją turime – tai VSD, kuri vykdo nacionalinio saugumo funkcijas, turi teisę atlikti intervenciją į asmens privatų gyvenimą ir t.t. Bet prireikė dar antros institucijos, kuri iš dalies imtų dubliuoti VSD.
Koks tokio pakeitimo tikslas? Jei šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų, kriminalinės žvalgybos institucijoms (STT) ir jų atliekamiems sekimams būtų taikoma Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta išimtis: STT galės nesilaikyti privalomo žmogaus teisių apsaugos standarto.
Klausiate, o kam reikia atleisti STT nuo žmogaus teisių standarto laikymosi? Paskaitykite, prašau, atidžiai dar kartą pirmąją pastraipą – ypač jos paskutinius sakinius. Taip pat prisiminkite nepatogiems visuomenės veikėjams bei politikams nuolat keliams bylas.
Pavyzdžiui, Šiaulių, Kauno, Druskininkų merai. Štai Panevėžio meras tik ką pagaliau buvo išteisintas teisme po STT persekiojimo.
Šiuo metu ekspertinės išvados laukia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos.
Esminį pokytį jau aprašiau, tačiau yra ir kitų, ne mažiau šokiruojančių.
Jei anksčiau valstybės pareigūnai galėjo gauti tik tą slapto sekimo informaciją, kuri susijusi su jų vykdomomis funkcijomis. Dabar tokio reikalavimo siūloma atsisakyti.
Prezidentas, Premjerė ar Seimo Pirmininkė galės pareikalauti slapto kriminalinės žvalgybos sekimo būdu gautos informacijos iš principo apie bet kurį asmenį ir bet kada.
Valdančiosios koalicijos politikai jau atvirai pripažįsta – artėja rinkimai, todėl reikės sekti ir „neutralizuoti“ juose dalyvausiančius asmenis.
Kontroliuojama demokratija įsibėgėja –
#kriminalinezvalgyba
Dar kartą apie Kriminalinę žvalgybą. Atrodytų, paprastam piliečiui visiškai nesvarbus įstatymas ir…Posted by Ignas Vėgėlė on Thursday, January 19, 2023
– Ir Ignas Vėgėlė yra (sukčius bei) Lietuvos priešas.
– Kai apsišaukėliai seimagyviai pakeitė konstitucijos 47 straipsnį, p_r_i_e_š_t_a_r_a_u_j_a_n_t konstitucijos 153 str nuostatai, užsieniečiai neturėjo bei neturi teisės įsigyti žemių, bet 2013 metų pabaigoje Lietuvos pardavėjas Ignas Vėgėlė labai d_u_r_n_a_i kalbėjo štai ką:
“… vis tiek, užsieniečiai turi teisę įsigyti žemę, lygiais pagrindais, kaip ir nacionaliniai subjektai” (Ignas Vėgėlė)
Va čia nuo 15:00
ht tps://www.youtube.com/watch?v=8-AHRccWJDA
– Netiesa, Ignai Vėgėle,
I. “Lietuvos respublikos konstitucijos
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.”
II. Konstitucijos 47 straipsnis gali būti keičiamas vadovaujantis tik ir tik (šeimininko) Tautos valios išraiška (referendume) bei tik (legitimaus) seimo be sąrašinių apsišaukėlių.
III. Svetimšaliai sukčiai, apgaulės būdu pasisavinę žemę po 1996 birželio 20, t_u_r_i grąžinti valstybei (piliečiams).
2003 sausio 23-iosios aferistų bendrininkui Ignui Vėgėlei dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu. Ignai Vėgėle, ant kelių, bjaurybe.
______________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neligitimaus (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2023 sausio 20
2003 sausio 23, apsišaukėliai seimagyviai banditai antikonstituciniu būdu net antrą kartą keitė 47 straipsnį nepaisydami konstitucijos (2 str, 4 str, 3 str, 9 str, 6 str, o taip pat) 153 straipsnio nuostatos, kuriame parašyta:
“153 straipsnis
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, …”
Atsiradus mirtinam pavojui, dar viena paguodos žinia Tautai yra ta, kad jau 8 paskutinieji seimai – antikonstituciniai neteisėti (n_e_l_e_g_i_t_i_m_ū_s), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
_______________________________________
Lietuva – tvirtovė.
Kol Ego sąmonė dominuoja, kontrolė neišvengiama. Bet, kadangi kontrolė tik vienos krypties – iš viršaus į apačią, tai veda ne į demokratiją, o į totalitarinę sistemą.
Kai visuomenės dauguma kontroliuos ir “viršuje” esančią mažumą, va tada, ir ne anksčiau, bus demokratija.
Lietuviškas letargas. Lietuvoje nėra pilietinės visuomenės. Pasyvūs iki vėmimo. Nors kuolą ant galvos tašyk. Taip ir tašo.
Ne įstatymuose problema, o jų laikymosi priežiūrą, teisingumo vykdymą, atliekančiųjų institucijų vadovų ir jose dirbančių pareigūnų netinkamų kaip asmenų toms pareigoms užimti darbas jose. Kas neprekiauja poveikiu jas užimant, antai, kaip šiandien pranešta, net buvusiam FNTT vadovui pateikti kaltinimui dėl prekybos poveikiu ikiteisminio tyrimo procese.
Apskritai teisėsaugoje regis klesti komunistų valdžios kovoje su girtavimu taikytas pincipas. Mėgsti išgerti, tai būk kovos su girtavimu komisijos pirmininku. Tokį skyrimo į pareigas teisėsaugoje principo taikymą kaip ir patvirtntų minėtas faktas, kad buvusiam FNTT vadovui pateikti prekybos poveikiu kaltinimai. Tai meta šešėlį visai teisėsaugos sistemai.
“Prekyba poveikiu” Kas tai? Šantažas? Korupcija? Kur tokią parduoda?
—
“Parduodu poveikį kalbininkui. Kreipkitės”
Sovietiškai tai “blato”, tarpininkaujant už kyšį, padarymas kokiuose nors reikaluose, pvz., ikiteisminio tyrimo procese pakeičiant asmens procesinę padėtį iš kaltinamojo į liudytojo.
Kontroliuoti – tikrinti, prižiūrėti.
Demokratija – kas tai ir kur pasaulyje ji yra?
Tikrinama / prižiūrima demokratija įsibėgėja?
Pagal antraštę – demokratija yra.
Kas turi tikrinti / prižiūrėti demokratiją?
Gal rinkėjai, jei jau taip? Ar jų demokratiniu būdų išrinktieji įgalioti atstovai?
Jei nuo pradžių, koks rinkimų būdas yra demokratinis?
Pagal sąrašus?
Pakankamai savotiška atraštė.
Ar ją reikia suprasti pažodžiui, ar kitaip?
Ignas Vėgėlė: “Lietuvos teisėjus sunku kaltinti – juk STT teikia pažymas dėl kiekvieno teisėjo karjeros galimybių.”
–
Kuo remiantis Jūs tai tvirtinate?
• R. Karbauskis įvertino G. Surplio siekį steigti LVŽS krikdemų frakciją: tai sustiprins partiją
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/r-karbauskis-ivertino-g-surplio-sieki-steigti-lvzs-krikdemu-frakcija-tai-sustiprins-partija/
• Vienas konservatorių partijos steigėjų K.Skrebys: partijoje nebeliko nei Tėvynės, nei konservatizmo
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/vienas-konservatoriu-partijos-steigeju-kskrebys-partijoje-nebeliko-nei-tevynes-nei-konservatizmo/