Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.
Svarbi ankstyva diagnostika
„Kodėl sergamumo kepenų ligomis rodikliai didžiosiose Lietuvos miestų savivaldybėse didesni? Aš manau, kad čia atliekama daugiau profilaktinių tyrimų, tikslesnė diagnostika, žmonės, gyvenantys didesniuose miestuose labiau rūpinasi savo sveikatos būkle, didesnis jų sąmoningumas ir dėmesingumas sau“, – žemėlapio rezultatus komentavo Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė, dietologė dr. Rūta Petereit.
Jai pritarė ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas pilvo chirurgas Rimantas Baušys.
„Palyginus visas Lietuvos savivaldybes, sergamumo rodikliai labai skirtingi. Dažnu atveju, didžiuosiuose šalies miestuose sergamumo rodikliai didesni nei rajonuose. Tai leidžia daryti dvi išvadas, pirmiausia tai, kad didžiųjų miestų gydymo įstaigose atliekama tikslesnė diagnostika, nes norint nustatyti kepenų ligas, atliekama daugiau tyrimų, o ne tik bendrasis kraujo tyrimas. Taip pat galima daryti įžvalgas, kad didžiųjų miestų gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata – greičiau ir dėmesingiau reaguoja į savo sveikatos problemas ir kreipiasi į specialistus“, –pastebėjo gydytojas R. Baušys.
Jo teigimu, kepenų ligos pradinėse stadijose nepasireiškia stipriais simptomais, o kai jie atsiranda, dažnai jau būna per vėlu.
„Kalbant apie kepenų ligas, ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių ir šie rodikliai kasmet auga, kai kuriose šalyse sergamumas kepenų ciroze gali siekti net kelis proc. populiacijos, taip pat viena dažniausių ligų – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL). Štai Lietuvoje NASKL kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų, kepenų cirozė aptinkama 1,5 tūkst. moterų ir 1,7 tūkst. vyrų. Su NASKL siejami tokie sveikatos sutrikimai kaip nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis, o kartais padidėjusių kepenų per nutukimą tiesiog nesimato“, – statistika apie kepenų ligas dalijasi gydytojas R. Baušys.
Specialistų teigimu, NASKL paplitimas Vakarų Europoje, JAV yra apie 25 proc., todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje yra labai daug gyventojų, kuriems ši liga yra dar nediagnozuota.
Kepenų ligos – tylios ir klastingos
Pasak gydytojos dietologės dr. Rūta Petereit, kepenų skausmo žmonės nejaučia, laiku nesikreipia į gydytojus, todėl kepenų ligos laikomos nebyliomis ir klastingomis ligomis.
„Kai kurie pacientai skundžiasi maudimu dešinėje pošaunkaulinėje srityje ar nuovargiu, bendru negalavimu. Įprastai padidėja kepenys, bet dėl nutukimo gali būti sunku tai pastebėti. Tačiau daugeliui net ir šie simptomai neatrodo tokie rimti ir į juos tiesiog nekreipia dėmesio, todėl tikrintis neskuba. Visgi, kalbant apie kepenų ligas, simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra. Būtent dėl vangaus dėmesio savo sveikatai sergamumo ir mirštamumo kepenų ligomis rodikliai Lietuvoje nėra tokie aukšti palyginus su kitomis Vakarų Europos šalių gyventojais, tačiau sergančių kepenų ligomis skaičius ženkliai auga“, – teigia gydytoja.
Judrumas ir suderinta mityba
Gydytojos, dietologės teigimu, pagrindinės nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atsiradimo priežastys: tai ne tik nesubalansuota, nevisavertė mityba, bet ir fizinio aktyvumo stoka, stresas, netinkamas gyvenimo būdas, per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimas.
„Tarsi visi žinome, kad turime 30 min. per dieną bent jau 5 kartus per savaitę užsiimti aktyvia fizine veikla, tačiau ar laikomės šios taisyklės? Nors siūloma paros cukrų (esančių ir vaisiuose, ir pieno gaminiuose) norma yra 6 arbatiniai šaukšteliai, tačiau suvartojame net 4 kartus daugiau – net apie 24 šaukštelius per dieną“, – ne itin pozityvią statistiką atskleidžia dr. R. Petereit.
Kepenų ligų prevencijai, jos teigimu, būtina subalansuoti savo mitybą ir didinti fizinį aktyvumą, kontroliuoti stresą, atkreipti dėmesį į miego kokybę.
„Pabandykite į savo mitybą įtraukti daugiau gerųjų riebalų, kurių gausu avokaduose ir nerafinuotame alyvuogių aliejuje, taip pat skaidulinių medžiagų, kurios teigiamai sąveikauja su gerosiomis žarnyno bakterijomis ir padeda virškinimui. Jeigu rūpinatės savo kepenimis, reiktų pasistengti kasdien skirti ir apie 30 min. aktyviam fiziniam judėjimui arba nueiti apie 9–12 tūkst. žingsnių. Tačiau statistika Lietuvoje liūdna ir rodo, kad žmonės iki 29 m. kasdien nueina tik apie 3–4 tūkst. žingsnių“, – nerimauja gydytoja, dietologė dr. R. Petereit.
Anot jos, sužinojus nepalankią diagnozę, nereiktų pulti į neviltį, nes suriebėjusios kepenys ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, tai grįžtami procesai, aišku, jeigu laiku susirūpinsime ir pakeisime savo gyvenseną.
„Neseniai sulaukiau vienos iš savo pažįstamų skambučio su prašymu padėti pakeisti gyvenimo būdą. Žinia apie kepenų suriebėjimą ją tiesiog sukrėtė ir išgąsdino, todėl privertė susimąstyti ir apie netinkamus gyvenimo būdo įpročius, kurie per eilę metų gali iššaukti kepenų cirozę, o vėliau ir ne tik kepenų onkologines ligas. Šis pavyzdys parodo, kad ankstyvoji diagnostika – svarbu, tačiau dar svarbiau pačių žmonių sąmoningumas, dėmesingumas savo sveikatai, įsitraukimas ir noras keisti savo maitinimąsi, pradėti daugiau judėti, gebėti valdyti stresą“, – patarė Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė, gydytoja dietologė dr. R. Petereit.
