Kaip žinia, didžiausias darbymetis techninės pagalbos kelyje ekspertams būna žiemą. Tačiau veiklos gelbėjant į bėdą patekusius vairuotojus netrūksta visus metus. Dažniausiai evakuatoriai į pagalbą vyksta dėl eismo įvykių ir techninių gedimų. Visgi, kartais pasitaiko keistų nutikimų bei tokių iškvietimų, kai itin svarbi kiekviena sekundė.
„Buvo atvejis, kuomet moteris paskambino sakydama, kad važiuojant nuo kalno automobilyje dingo stabdžiai. Į vietą atvykęs mūsų technikas pabandė pats kelis kilometrus pavažiuoti tuo automobiliu – jokių trūkumų nepastebėjo. Veikiausiai vairuotoja dėl streso sumaišė stabdžio pedalą su akceleratoriumi“, – prisiminimu dalijasi pagalbą kelyje teikiančios įmonės „Euroasista“ skambučių centro vadovas Vladas Pužauskas.
Tuo metu Andrius Gasparavičius, BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad į techninės pagalbos specialistus vairuotojai vis dažniau kreipiasi ne tik kai automobilis yra pažeistas eismo įvykio metu.
„Pastebime, kad kelyje pagalbos vis dažniau prireikia ir dėl įvairių gedimų ar atvejų, kuomet vairuotojai mano, kad nebegali saugiai tęsti kelionės. Neretai kelionės metu praduriama padanga, o vairuotojas atsarginio rato neturi. Buvo atvejų, kai automobilį teko transportuoti dėl kuro kolonėlėje įsipiltų netinkamų degalų. Bandymas keliauti tokia transporto priemone pridarytų dar daugiau žalos“, – sako A. Gasparavičius.
Aiškus sezoniškumas
V. Pužauskas nurodo, kad žiemą, ypač prasidėjus stipriems šalčiams ar smarkiai pasnigus, darbo techninės pagalbos ekipažams smarkiai pagausėja.
„Tuo metų laiku tarp iškvietimo priežasčių dominuoja išsikrovę akumuliatoriai bei automobilio užklimpimas sniege“, – sako ekspertas.
Orui atšilus iškvietimo priežasčių profilis pasikeičia. Tuomet pagalba dažniau kviečiama dėl įvairių eismo įvykių. Nebūtinai dėl susidūrimo su kitu automobiliu – tai gali būti ir įvažiavimas į griovį, atsitrenkimas į medį ar užklimpimas.
„Atšilus orui automobilių eismas būna intensyvesnis. Atitinkamai pagausėja ir su eismu susijusių įvykių“, – tvirtina V. Pužauskas.
Iškvietimo priežastys – įvairiausios
Iškvietimų būna pačių įvairiausių, tačiau techninės pagalbos specialistams atmintyje įstringa įvykiai, kuomet ant plauko pakimba gyvybė. Papildomą įtampą kelia situacijos, kai tenka vykti gelbėti automobilyje užsirakinusius vaikus ar augintinius.
„Jeigu taip nutinka šiltuoju metų laiku, reaguoti tenka labai skubiai – šviečiant saulei, net jei lauko temperatūra yra 20 laipsnių, automobilio vidus įkaista akimirksniu. Tokiais atvejais meistrų reakcija turi būti žaibiška ir atrakinti automobilio vykstama lenktyniaujant su laiku“, – sako „Euroasista“ atstovas.
Vairuotojai keičiasi
Techninės pagalbos eksperto teigimu, pagalbos kelyje poreikį pastaraisiais metais augina tai, kad vairuotojai dažnai nebeturi tokių techninių žinių ir įgūdžių, kaip prieš kelias dešimtis metų.
„Anksčiau vairuotojai apie savo automobilį žinodavo viską – jei reikėdavo, be sunkumų patys ir ratą pasikeisdavo, ir akumuliatorių įsikraudavo. Šiandien automobilis yra daugiau įrankis, iš kurio tikimasi nepriekaištingo važiavimo, bet ne nesklandumų. Vairuotojams kyla daug klausimų, į kai kuriuos jų stengiamės atsakyti ir telefonu. Jei nepavyksta – važiuojame į iškvietimo vietą“, – tvirtina V. Pužauskas.
BTA atstovas pastebi, jog savarankišką problemų sprendimą apsunkina ne tik žinių trūkumas, bet ir technologinė automobilių pažanga, didėjantis mechanizmų sudėtingumas. „Retkarčiais bandymas patiems išspręsti techninę automobilio problemą gali ne tik baigtis nesėkme, bet ir išauginti remonto kainą. Todėl, jei automobilis jums duoda ženklą, kad laikas sustoti ir kviestis pagalbą, mažiausiai rizikuosite būtent taip ir padarydami“, – sako A. Gasparavičius.
Beveik drausmingi vairuotojai
Draudikai pastebi kad į nestandartinę padėtį patekę vairuotojai dažniausiai drausmingai laikosi eismo taisyklių. Įprastai atvykstančio evakuatoriaus laukia saugiai ir netrukdo kitiems vairuotojams.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), kliūtį eismui sudarantį automobilį privaloma pažymėti už jo pastatytu šviesą atspindinčiu trikampiu, kuris miesto ribose turi būti pastatytas ne mažesniu nei 25 metrų atstumu, už miesto – bent 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Automobilyje turi būti įjungtas avarinis signalas. Jei įmanoma – transporto priemonė turi būti patraukta nuo važiuojamosios dalies.
Eksperto teigimu, šių reikalavimų vairuotojai įprastai laikosi. Deja, dažnai būna užmirštamas dar vienas reikalavimas – tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui dėvėti ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę.
„Nors stresinėse situacijose dalį svarbių žingsnių vairuotojai pamiršta, pastebime didėjantį sąmoningumą. Drausdami transporto priemonę civilinės atsakomybės arba kasko draudimu, dažnas pasidomi galimybe įsigyti pagalbos kelyje paketą. Įprastai toks paketas kainuoja keletą eurų, tačiau padeda išvengti dar didesnio streso nutikus incidentui kelyje“, – sako A. Gasparavičius.
