Gegužės 13 d. 15 val. Panevėžio r., Katinų k. (Vienkiemio g. 2) Mildos šventykloje, kurią globoja Panevėžio romuvos vaidilė Vėtra Rasa Palmilerė bus švenčiama Mildos šventė. Apeigoje dalyvaus ir Gedimino romuvos vaidila Gediminas Žilys.
Pavasaris – atbudimo ir meilės metas. Todėl, kai sodai žydi, gegužės 13-ąją, lietuviai nuo seno švęsdavo meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę.
Meilės šventė ne be reikalo švenčiama pavasarį – gegužę: prasidėjęs pavasaris turi labai daug prasmių. Viskas prabunda ir alsuoja gyvybe: augalai krauna žiedus, grįžta ir poruojasi paukščiai, gyvūnai tampa itin gyvybingi. Lygiai taip ir žmonės – nubudę po žiemos miego ima skleisti aplink save gerą nuotaiką ir meilę.
Mildos dienos šventėje labai daug dėmesio skiriama moteriai, mat ji – visa ko pradas, ji – gyvenimo davėja, šeimos globėja. Dažniausiai nuo moters priklauso, kaip rutuliosis santykiai šeimoje.
„Mylėti ir būti mylimas kiekvienas žmogus trokšta ne vieną dieną, ne vieną kartą per metus ar gyvenimą, o nuolat – kasdien. Tad šią dieną skirkime tiems, kuriuos mylime. Mylėkime savo artimą. Dalykime visiems savo šypsenas, darykime gražius darbus.
Pasakykime gerą žodį, kad ir ką tik sutiktam žmogui. Juk taip gera gyventi, kai visi aplink spinduliuoja gėrį, laimę. O visa tai juk kuriame mes patys!“ – sako vaidilė Vėtra Rasa Palmilerė ir kviečia visus į šventę pasiteiravimui nurodydama ir telefoną +370 659 37460.
Etnologė ir Romuvos garbės vaidilė dr. Nijolė Laurinkienė primena, kad pavieniai šaltiniai liudija deivei Mildai buvus skirtą šventvietę ir net šventyklas, o daugiausia žinių apie deivė Mildą yra pateikęs XIX a. istorikas romantikas Teodoras Narbutas:
„Jis teigė, kad šiai deivei buvo paskirtos dvi šventyklos – viena Kaune, Aleksote, kita Vilniuje, Antakalnyje, dabartinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje.
Rašytojas Petras Tarasenka yra užsiminęs, kad Mažeikių rajone, Sedos apylinkėse buvo Mildos slėnis su ąžuolynu ir šventu šaltiniu, kurio vandeniu žmonės gydydavosi“.
