Kontrpuolimas prasidėjo?

Geopolitinė padėtis

Australijos premjeras Entonis Albanyzas (Anthony Albanese) šiandien pristatė jo vyriausybės užsakymu atliktą įvertinimą, ar Australija turi būtinus gynybos pajėgumus, laikyseną ir pasirengimą gintis dabartinėje strateginėje aplinkoje.

Jame teigiama, kad Australija turi skirti daugiau lėšų gynybai, pati pasigaminti amuniciją ir išvystyti gebėjimą smogti didesnio nuotolio taikiniams, nes Kinijos karinių pajėgų stiprinimas kelia grėsmę regiono saugumui.

Gynybos strateginėje apžvalgoje taip pat remiama vadinamoji AUKUS partnerystė tarp Australijos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos, kurios kovo mėnesį paskelbė apie susitarimą sukurti Australijos aštuonių povandeninių laivų, varomų JAV branduolinėmis technologijomis, laivyną.

Ši peržiūra yra svarbiausia Australijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o jos apimtis yra visapusiška. „Ji rodo, kad pasaulyje, kuriame iššūkiai mūsų nacionaliniam saugumui nuolat kinta, negalime remtis senomis prielaidomis“, – sakė E. Albanyzas.

Viešoje įslaptintos peržiūros versijoje Australijos vyriausybei patariama gynybai skirti daugiau lėšų nei šiuo metu (jos sudaro 2 % bendrojo vidaus produkto), gerinti pajėgų gebėjimą veikti iš Australijos šiaurinių bazių ir stiprinti gynybos partnerystę su pagrindiniais partneriais Indostano ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant Indiją ir Japoniją.

Apžvalgoje teigiama, kad Kinijos karinių pajėgų stiprinimas „dabar yra didžiausias ir ambicingiausias iš visų šalių“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Be to, jis „vyksta neskaidriai ir neužtikrinant Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione Kinijos strateginių ketinimų“.

Vyriausybė iš karto planuoja atidėti arba atsisakyti 7,8 mlrd. Australijos dolerių (5,2 mlrd. JAV dolerių) išlaidų gynybai, kad būtų atsižvelgta į naujus prioritetus.

Gynybos pramonės ministras Patas Konrojus (Pat Conroy) sakė, kad, atsižvelgiant į naujus prioritetus, pėstininkų kovos mašinų užsakymas bus sumažintas nuo 450 iki 129.

Sutaupytos lėšos, gautos iš šių transporto priemonių ir atsisakius antrojo savaeigių haubicų pulko, leis finansuoti spartesnį Australijos apginklavimą JAV raketų sistema HIMARS, kuri pasiteisino kare Ukrainoje.

Didžiausias kariuomenės ginklų nuotolis bus padidintas nuo 40 km iki daugiau kaip 300 km, o įsigijus tikslaus smūgio raketų – iki daugiau kaip 500 km.

„Taip siekiama suteikti Australijos kariuomenei ugnies galią ir mobilumą, reikalingą ateityje, kad ji galėtų susidoroti su viskuo, su kuo jai teks susidurti“, – sakė Konrojus.

Atgrasymo laikai, kai buvo apeliuojama į potencialaus priešo sveiką protą ir tikėjimą, kad visiems bent šiek tiek mąstantiems žmonės rūpi taika ir saugumas pasaulyje, praėjo.

Ginkluojamasi ir ruošiamasi nedelsiant smogti į dantis prievartauti, plėšikauti, griauti ir deginti pasiruošusiems analfabetams, kurie, deja, yra kai kurių šalių kaimynai.

Nieko nepadarysi. Pasaulis pasikeitė. Teroristai vadovauja JT Saugumo tarybai, nukvakę komuniagos mojuoja branduoliniu vėzdu, o ajatolos pasirengę skelbti džihadą visiems, kas neklūpi penkis kartus per parą mečetėse.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos karinės pajėgos sėkmingai įsitvirtino rytinėje Dniepro upės pusėje, todėl sekmadienį imta spėlioti, kad šie pasiekimai gali būti ankstyvas ilgai laukto Kijevo pavasario puolimo ženklas.

Vašingtone įsikūręs analitinis Karo studijų institutas pranešė, kad prokremliškų karinių tinklaraščių autorių geolokuota medžiaga rodo, jog Ukrainos kariai įsitvirtino netoli Oleškio miesto ir turi „stabilias tiekimo linijas“ į savo pozicijas.

Analitikai mano, kad jei Ukraina pradės pavasarinį kontrpuolimą, pagrindinis jos tikslas bus pralaužti sausumos koridorių tarp Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio, o tam reikės kirsti Dniepro upę šalies pietuose.

Reaguodama į Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose skelbiama, kad tokių pozicijų įkūrimas rodo, jog kontrpuolimas jau prasidėjo, Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk paragino būti kantriems.

Nei patvirtindama, nei paneigdama pasirodžiusios informacijos, ji tik pasakė, kad karinių operacijų Dniepro deltoje detalių negalima atskleisti dėl operatyvinių ir saugumo sumetimų.

Trumpai

Užsienio šalių specialiųjų operacijų pajėgos sekmadienį iš Sudano evakavo diplomatus, darbuotojus ir kitus asmenis, nes konkuruojantys generolai kovėsi jau devintą dieną, o paliaubų, kurios buvo paskelbtos per didžiąją musulmonų šventę, ženklų nebuvo.

Kol pasaulio galybės, tokios kaip JAV ir Didžioji Britanija, gabeno savo diplomatus iš sostinės Chartumo, Sudano gyventojai desperatiškai stengėsi pabėgti nuo chaoso. Daugelis jų rizikavo pavojingais keliais kirsti šiaurinę sieną su Egiptu.

Kovose tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir galingos sukarintos grupuotės, vadinamos Greitosios paramos pajėgomis, žuvo daugiau kaip 420 žmonių, įskaitant 264 civilius, ir daugiau kaip 3700 buvo sužeista.

Baltijos šalys griežtai pasmerkė Kinijos pasiuntinio Prancūzijoje komentarus, kuriais jis neseniai Prancūzijos televizijai duotame interviu užsiminė, kad buvusios Sovietų Sąjungos respublikos nėra suverenios tautos. Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vėlai šeštadienį atskiruose pranešimuose Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimus įvertino kaip nepriimtinus.

Neseniai duotame interviu Prancūzijos naujienų kanalui LCI jis buvo paklaustas, ar mano, kad Krymo pusiasalis priklauso Ukrainai. „Tai priklauso… nuo to, kaip kas nors suvokia šią problemą“, – sakė pasiuntinys transliuotojui. „Yra istorija. Krymas iš pradžių buvo rusiškas, ar ne? Tai Chruščiovas Sovietų Sąjungos laikais Krymą atidavė Ukrainai“.

Kai kanalo vedėjas pažymėjo, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos ambasadorius atsakė: „Kalbant apie tarptautinę teisę, net ir šios buvusios Sovietų Sąjungos šalys neturi tokio statuso – kaip tai pasakyti? – kuris galioja tarptautinėje teisėje, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris įtvirtintų jų, kaip suverenios šalies, statusą.“

Sekmadienio vakarą apie 10 000 žmonių su deglais žygiavo per Armėnijos sostinę, kad pagerbtų maždaug 1,5 mln. armėnų, nužudytų Osmanų Turkijoje daugiau nei prieš šimtmetį.

Eitynės iš centrinės aikštės į didžiulį memorialinį kompleksą prasidėjo aktyvistams deginant Turkijos ir Azerbaidžano vėliavas. Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano išaugo, kai buvo užblokuotas kelias, vedantis į Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabacho etninį regioną.

Istorikų skaičiavimais, paskutinėmis Osmanų imperijos gyvavimo dienomis Osmanų imperijos turkai nužudė iki 1,5 mln. armėnų, kas laikoma pirmuoju XX a. genocidu.

Rumunijos Senato deputatė Diana Šošoakė (Diana Șoșoacă) parlamento sesijoje šaukė „Šlovė Maskvai“ ir reikalavo, kad iš Ukrainos būtų atimtos „istorinės Rumunijos teritorijos“, o vėliau pasiūlė pradėti Moldovos prijungimo prie Rumunijos procesą.

Ukrainos gynėjai pasitraukė iš okupuotų teritorijų centrinėje Bachmuto dalyje, perėjo į vakarinę pietvakarių link einančių geležinkelio bėgių pusę ir greičiausiai visiškai prarado miesto griuvėsių kontrolę.

Maskvos srityje nukrito 17 kg sprogmenų turintis dronas kamikadzė. Tai įvyko Bogorodskio miesto rajone. Į policiją kreipėsi gyventoja, kuri rado bepilotį orlaivį miškingoje vietovėje maždaug už 300 metrų nuo savo namų.

Ukraina prarado maždaug 60 iš 100 turėtų naikintuvų, teigiama „slaptuose“ Pentagono dokumentuose.

Naktį Sevastopolį Kryme atakavo antžeminiai dronai. Driskiai teigia, kad vieną droną sunaikino kovos su povandeniniais laivais padalinys, o kitas „sprogo savaime“. Iš video įrašo galima daryti išvadą, kad „savaime sprogęs“ dronas pataikė į kažkokį galimai okupantų užimtą pastatą.

Nuotrauka: neramus ir trumpas Ukrainiečių karo poilsis apkase.

Ypatingas ačiū rėmėjams: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama. Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624