Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

Politinis strateginis lygmuo

Naujausia NATO ataskaita rodo, kad karas Ukrainoje nepažadino didžiausių Europos valstybių iš letargo miego.

Nors Aljansas yra susitaręs dėl 2 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), privalomų skirti gynybai, didžiosios sutarties šalys Europoje vertybe toliau laiko baldus ar automobilius, o ne įsipareigojimus ir savo saugumą.

Pernai metais tik septynios iš 30 narių gynybai skyrė ne mažiau kaip 2 proc. nuo savo BVP. Lietuva, po Graikijos ir JAV, užėmė trečiąją vietą su 2,47 proc., tuo tarpu Vokietijos išlaidos gynybai sudarė 1,49 proc., Italijos – 1,51 proc., o Prancūzijos – 1,89 proc.

Be Graikijos, JAV ir Lietuvos, savo įsipareigojimus NATO įvykdė Lenkija, Latvija ir Estija bei JK.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kalas, kurios šalis, remiantis ataskaita, pernai pasiekė 2,12 proc. gynybos finansavimo lygį sakė, kad ji buvo „gana šokiruota“, žiūrėdama į tai, kas vykdo ir kas nevykdo šio tikslo.  „Nagi, tai neįmanoma – manau, visi turėtų suprasti, žinodami ir matydami, kas vyksta Ukrainoje, kad mes neturime tiek laiko“, – sakė ji „Politico“.

Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad NATO sąjungininkės nuolat investuoja ir dabar išleidžia gerokai daugiau nei tada, kai dėl tikslo buvo susitarta pirmą kartą. 

„Europos sąjungininkės ir Kanada išlaidas gynybai didino aštuntus metus iš eilės“, – teigiama ataskaitoje.  „Iš viso per pastaruosius aštuonerius metus dėl šio padidėjimo gynybai skirta 350 mlrd. dolerių“, – priduriama joje.

Tačiau NATO pinigine ir toliau išlieka JAV, kurios BVP sudaro 54 proc. aljanso ekonominės produkcijos, tačiau jos skiria net 70 proc. visų Aljanso išlaidų gynybai.

Lyginant su šiuo skaičiumi, net JK su maždaug 6 proc., ar Vokietija, skirdama apie 5 proc. viso Aljanso biudžeto, atrodo graudžiai. Suprantama, kad tokia padėtis nėra priimtina, nors toliau sutartinai tikimasi, kad Vašingtonas ir toliau atliks pagrindinį finansuotojo vaidmenį NATO.

Bet kai kurie balsai Amerikoje, įskaitant respublikonų pretendentus į prezidento postą, kelia abejonių dėl šių išlaidų.

Mes gi sakome, kad turime pagaliau suprasti, kad JAV turi kitų prioritetų, ne vien tik Europą. Taip, JAV negali leisti Rusijai atsiplėšti dalies Ukrainos, kas būtų neabejotina Rusijos pergalė šiame kare, ir todėl privalo remti NATO ir Europą, kad ši nenusisuktų nuo Ukrainos.

Tačiau JAV dabar jau, po daugiau kaip metų brutalaus karo Ukrainoje, kurio nei Europa, nei NATO didžiosios šalys Europoje negali ar nenori sustabdyti, nebegali nekreipti dėmesio į atvirus ir uždarus Kinijos grasinimus Taivanui.

Ir nors NATO vadovas J. Stoltenbergas giria sąjungininkus už pažangą, padarytą nuo 2014 m. ir įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, tačiau tą padaryti greitai bus labai sunku.

Didelės, o taip pat ir mažos NATO šalys Europoje susiduria su neefektyviu gynybos planavimu, žaliavų ginklams ir šaudmenims gaminti trūkumu, iki begalybės ištęstais viešųjų pirkimų procesais ir ribotais gamybos pajėgumais apskritai, kurių plėtra gali užtrukti ne vienerius metus.

Lenkijos ir ES pareigūnai vakar aptarė artilerijos šaudmenų gamybą pagal naują 2 mlrd. eurų programą, kuria siekiama aprūpinti Ukrainą jos kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir papildyti senkančias Europos atsargas.

ES vidaus rinkos komisaras Tjeri Bretonas apsilankė DEZAMET S.A. amunicijos gamykloje Naujojoje Deboje, pietryčių Lenkijoje, lydimas Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio ir gynybos ministro Mariušo Blaščako.

T. Bretonas sakė, kad ES yra „pasiryžusi“ greitai padaryti tai, ko reikia atsižvelgiant į konfliktą, kuris, kaip tikimasi, užsitęs. Jis taip pat paragino kitas ES šalis kuo greičiau perduoti šaudmenis Ukrainai. M. Moravieckis sakė, kad šaudmenys yra tai, ko skubiausiai reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o Kijevas dar šiais metais turėtų gauti milijoną šovinių.

Džiaugiamės už kaimynus, kurių politikai suvokia, kad saugant save Ukrainos rankomis ir tiekiant jiems ginkluotę, dar galima ir sukurti darbo vietų savo šalyje, taip stiprinant gynybos pramonę.

Pirmadienį per susitikimą su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu JT atominės energijos vadovas R. M. Grosis perspėjo, kad pavojinga padėtis didžiausioje Europos atominėje elektrinėje  „negerėja“, nes dėl nesibaigiančių kovų rajone kyla grėsmė, kad objektas gali atsidurti pavojuje.

Šeši Zaporožės atominės elektrinės reaktoriai yra sustabdyti, o elektrą, kurios reikia, kad išvengtų reaktoriaus išsilydymo, ji gauna tik per vieną likusią elektros liniją. Kartais elektrinė turi pereiti prie avarinių dyzelinių generatorių, kad galėtų maitinti svarbiausias aušinimo sistemas.

Šio mėnesio pradžioje dėl kovų pusdieniui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į elektrinę, todėl darbuotojai buvo priversti įjungti atsarginius generatorius. Tada Grosis išreiškė susirūpinimą nuotoliu, o dabar tai jau septintasis kartas, kai jis atvyksta į Ukrainą susirūpinimo išreikšti tiesiogiai.

Nors jau daug kartų sakėme, bet pasikartosime – branduolinio saugumo klausimus karo metu tarptautinė bendruomenė turi spręsti ne siųsdama selfių meistrus, bet žydruosius šalmus, kurie užtikrintų bent 30 km demilitarizuotą zoną aplink reaktorius.

Prancūzijoje tęsiasi neramumai. Šiandien vėl visoje šalyje rengiami streikai ir protestai prieš prezidento Emanuelio Makrono planus dvejais metais pavėlinti pensinį amžių iki 64 metų.

Per paskutinę visoje šalyje vykusių protestų dieną ketvirtadienį „Juodojo bloko“ anarchistai Paryžiuje daužė parduotuvių vitrinas, griovė autobusų stoteles ir apiplėšė „McDonald’s“ restoraną. Panašus smurtas vyko ir kituose miestuose.

Kremliaus menėse aidėjo ir vis tebeaidi plojimai.

Vengrijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam Suomijai įstoti į NATO, kai jos paraišką ratifikuos visos 30 aljanso narių, ir taip užbaigė kelis mėnesius trukusį valdančiosios partijos „Fidesz“ delsimą šiuo klausimu.

Operacinis lygmuo

Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad į Ukrainą išsiųsta pirmoji Vokietijos tankų „Leopard 2“ siunta, iš viso aštuoniolika tankų. Gynybos ministras Borisas Pistorius sakė esąs įsitikinęs, kad tankai gali „įnešti lemiamą indėlį“ karo fronte.

Pasak pranešimų iš Ukrainos, taip pat atvyko  „Challenger 2“ tankai iš JK, tačiau apie jų skaičių neskelbiama.

Nors Vakarų analitikai tvirtina, kad rusų okupacinių pajėgų puolimas ties Bachmutu pasiekė kulminaciją ir sustojo, tačiau mes, deja, turime duomenų apie tai, kad marodieriai ir ginkluoti valkatos iš Rusijos jau siautėja Bachmuto centre.

Kremlius, padrąsintas Kinijos, toliau demonstruoja raumenis. Rusijos karo nusikaltimų ministerija pranešė, kad jos pajėgos Japonijos jūroje išbandė priešlaivines raketas.

Du rusų laivai imitavo raketų ataką prieš imitacinį priešo karo laivą, esantį maždaug už 100 km. Ministerija teigė, kad taikinį sėkmingai numušė dvi sparnuotosios raketos „Moskit“.

Raketa „Moskit“, kurios NATO kodinis pavadinimas yra SS-N-22 „Sunburn“, yra viršgarsinė priešlaivinė sparnuotoji raketa, galinti nešti įprastines ir branduolines kovines galvutes. Nei Japonijos gynybos ministerija, nei JAV karinio jūrų laivyno 7–oji flotilė nekomentavo šio rusų pasirodymo.

Lenkijos prokurorai pirmadienį pranešė, kad šnipinėjimu Rusijai įtariamas užsienio pilietis bus suimtas tris mėnesius, kol bus baigtas tyrimas. Užsienietis, kurio tapatybė neskelbiama, prisipažino perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybai.

Įtariamasis nuo sausio mėnesio rinko informaciją apie pagrindinę infrastruktūrą ir saugumo procedūras šalies šiaurėje, sakė prokuratūros atstovė spaudai Gražina Vavryniuk.

Anksčiau šį mėnesį Lenkijos valdžios institucijos sulaikė devynis asmenis, siejamus su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jie įtariami vykdę pasirengimą sabotažo aktams.

Taktinis lygmuo

Kovo 27 d. dieną rusai surengė 24 oro ir 12 raketų smūgių bei 55 kartus atakavo salvinės raketinės ugnies sistemomis.

Per raketų ataką prieš Slovjansko (Donecko sritis) infrastruktūrą nukentėjo civiliai gyventojai, žuvo keli žmonės. Buvo apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs namai. Beryslavo mieste (Chersono sritis) per priešo aviacijos smūgį buvo apgadintas civilinis objektas.

Naktį priešas oro smūgiams vykdyti panaudojo 15 bepiločių  „Shahed-136“. Ukrainos gynėjai sunaikino 14 iš jų. Atakos buvo nukreiptos Kijevo miesto link.

Tolesnių raketų ir oro smūgių grėsmė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

Rusai puola Lymano, Bachmuto, Avedjevkos ir Marjinkos kryptimis. Aršiausios kovos vyksta dėl Bachmuto, Avdejevkos ir Marjinkos. Dėl profesionalių ir koordinuotų veiksmų Ukrainos gynybos pajėgos kovo 27 d. dieną atrėmė 62 priešo atakas minėtame fronto ruože.

Rusijos okupantai toliau stiprina saugumo režimą laikinai okupuotose teritorijose. Pastaruoju metu pastebima tendencija riboti laisvą Ukrainos piliečių judėjimą tarp gyvenviečių. Be vietinės registracijos neįmanoma patekti į tam tikras gyvenvietes Gorlovkos rajone (Donecko sritis) ir Kachovsko rajone (Chersono sritis).

Vakar Ukrainos karinės oro pajėgos 9 kartus pataikė į priešo karių susitelkimo vietas ir sudavė oro smūgį priešlėktuvinei raketų sistemai. Ukrainos kariai numušė 5 įvairių tipų priešo žvalgybinius bepiločius orlaivius.

Ukrainos raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į 3 vadavietes, taip pat į rusų pajėgų koncentracijos vietą, artilerijos dalinį jo ugnies pozicijoje, šaudmenų sandėlį, degalų ir tepalų sandėlį bei 2 kitus svarbius okupantams taikinius.

Lietuva

Šalyje kilo didelis bruzdesys dėl ketinimų stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą.

Vieni, Lietuvos piliečiai, ėmė mojuoti Konstitucija, ir tokius ribojimus prilyginti Lietuvos suartėjimui su Rusija ir Šėkorėja. Kiti, Rusijos piliečiai, ėmė siųsti laiškus raudodami, ką ir kaip jiems reikės pasakyti jų niekuo dėtiems vaikams.

Pirmųjų klausiame, ar Konstitucija apsaugos juos, jų vaikus ir žmonas nuo marodierių ir prievartautojų iš rytų?

Antrųjų – o kaip mums paaiškinti savo vaikams, kodėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiai yra čia, Lietuvoje, o ne savo šalyse, atsakingose už sukeltą karą? Kodėl jie nori pasislėpti Lietuvoje, patogiai gyventi ir nieko nedaryti, kad pragaras žemėje būtų sustabdytas?

Primename, kad galite savo 1.2 procento nuo sumokėto pajamų mokesčio pervesti šias apžvalgas kuriančiai agentūrai, įmonės kodas 305974366.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra  „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624