Rašysiu tiesiai šviesiai: šioms pastaboms mane paskatino tik ką paskelbto Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, muziejininko ir visatos žinovo Jono Vaiškūno bei garsios kalbos specialistės, buvusios Lietuvių kalbos instituto vadovės, o nuo 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiosios metodininkės ‑ tyrėjos Jolantos Zabarskaitės mintys kalbos puoselėjimo klausimais.
J. Vaiškūnas prisimena auksinį savo senelio patarimą „Kalbėk apie kalbą“. Jo kalba per apdovanojimų ceremoniją Prezidentūroje aiški ir konkreti: neuždarykime lietuvių kalbos į narvelį, neterškime jos visokiomis išimtimis ir išlygomis, nenaikinkime ją saugančių valstybės institucijų, netvindykime kalbos svetimais rašmenimis. Kvietimas skausmingas, bet nuoširdus.
J. Zabarskaitės straipsnis DELFYJE išsamesnis. Bet ji rašo apie rusų kalbą, kuri dabar junta ne tik pelnytą diskriminaciją, bet ir – sunku to nepastebėti – atgimimą.
Autorė pastebi, kad kartu su pabėgėliais iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl paplūdo rusų kalba. Iš tikrųjų, Vilniuje šnekant ukrainietiškai beveik neišgirsi, o rusiškai – kiekviename žingsnyje, ypač ja noriai šneka grupės atvykėlių, po miestą besivaikščiojančios šeimos.
Sunku atskirti, kokios jos tautybės, bet tai nesvarbu. J. Zabarskaitė jaučia nerimą ir retoriškai klausia: ar stipri rusų kalbos invazija nedaro įtakos visuomenės nuostatoms ir nuotaikoms? O žinant, kad kalba visada yra fronto linija, ar tai netampa ir grėsme nacionaliniam saugumui? Kaip ji veikia mus?
Protingam žmogui nekyla abejonių, kad „Lietuvoje tautinių mažumų kalbos turi būti gerbiamos ir vertinamos vienodai.“ Tačiau sovietinis palikimas, kai penkių lietuvių ir vieno ruso kompanijoje visi šneka rusiškai, šiandien tarsi atgyja.
Autorė diagnozuoja, kad į mus skverbiasi „ruzzkij mir ūkas ir, kaip parodė karas Ukrainoje, per trisdešimt metų jis toli gražu neišsivadėjo.“ Inkliuzai „davai“, „koroče“, net keiksmažodžiai (sakoma, kad į rusų kalbą jie atėjo iš mongolų laikų) primena ne tik posovietinę erdvę, bet tampa mėšlo gabalu medaus statinėje.
Ką daryti? Kalbos mokslų daktarė sako, kad ateiviams būtina sudaryti sąlygas išmokti bent lietuvių kalbos pradmenų. Ji sako, kad ekonominiai svertai yra jų darbdavių rankose. O socialinį ir kultūrinį spaudimą turime daryti mes – aš, tu, visi. Gi rusų kalbos pasirinkimas mokyklose turi išlikti, tačiau reikia perkratyti mokymo turinį, kad jame neliktų didžiarusiškos ideologinės smarvės.
Grįžtant prie pabėgėlių mokymo lietuvių kalbos, autorę galima papildyti nebent vienu niuansu. Jeigu sovietiniai atėjūnai manė čia pokariu pasilikę amžiams, tai ukrainiečių ir kiti pabėgėliai tiki, kad jie Lietuvoje laikinai, todėl jiems neverta mokytis lietuviškai, esą vėliau ši kalba jiems taps nereikalinga.
Ko gero, tokia nuostata lemia jų nenorą pramokti lietuviškai. Kita vertus, tai blogina jų socialinę padėtį. Antai, esu apgyvendinęs ukrainiečių šeimą, bet moteris su aukštuoju išsilavinimu jau prarado neprestižinį darbą parduotuvėje, o naujo pagal išsilavinimą nesuranda, nes nemoka lietuviškai, neturi ir anglų kalbos žinių. Ji sako: aš vis tiek šiemet grįšiu į Rivną…
Vadinasi, galime skatinti lietuvių kalbos mokymąsi, didžiuotis senąja kalba, jos grožiu, savo pačių patriotiškumu, bet tikrovė mus verčia mąstyti kompleksiškai: kaip padėti karo pabėgėliui ar geram specialistui išmokti nors mūsų kalbos pradmenų, kad jie jam padėtų išgyventi, tarnauti naujam kraštui ir pačiam sau.
Tad šiuo atveju mes ne tik skųskimės gatvėse dažniau girdima rusų kalba, bet ir galvokime, kaip sumažinti šį pavojingą okupacinį palikimą. Ar pakanka vien apeliuoti į Seimą ar Vyriausybę, kurios, kaip sakė J. Vaiškūnas, labiau užsiėmę valstybine daugiakalbyste, o ne tautinio raštingumo puoselėjimu?
„Gi rusų kalbos pasirinkimas mokyklose turi išlikti, tačiau reikia perkratyti mokymo turinį, kad jame neliktų didžiarusiškos ideologinės smarvės“ – turi išlikti rusų kalbos pamokos lietuviškose mokyklose ar rusų mokyklos?
„Jeigu sovietiniai atėjūnai manė čia pokariu pasilikę amžiams, tai ukrainiečių ir kiti pabėgėliai tiki, kad jie Lietuvoje laikinai, todėl jiems neverta mokytis lietuviškai, esą vėliau ši kalba jiems taps nereikalinga.“ – kiek pabėgelių iš Ukrainos išvyks, kiek liks Lietuvoje, žino tik jie. O karas baigsis kada?
Ar tarp atvykusiųjų gali pasitaikyti penktosios kolonos sustiprintojų?
Rusų kalbos pasirinkimas mokyklose neturi išlikti. Reikia vieną kartą baigti su tuo vergų sindromu. Ar Smetonos laikų mokyklose buvo mokama masiškai rusų kalbos? Kad per 30 nepriklausomybės metų neatsisakėme rusų kalbos mokymo tokia pati diversija kaip su Lietuvos geležinkeliais
Pritariu.
Ar Smetonos laikų Lietuva buvo konstitucinė respublika ar autoritarinė? Siūlau komentaro autoriui pasinagrinėti istoriją ir atsikratyti barbariškų vertinimų.
autoritarinė, kai krūpčiojama iš baimės, kai kojos linkdavo kai kam iš baimės, kai baimė dėl pažymų ir neteisingumo ir t.t. Okupacijos metais nuo kelintos klasės pradinėje mokykloje vaikus mokė rusų kalbos? Ar žinai? Kiek techninių aukštųjų mokyklų vaodvėlių buvo lietuvių kalba, o kiek rusų? Visi kino filmai buvo rusų kalba. Profsąjungos susirinkimai (prievarta įrašė) vyko rusų kalba ten, kur dirbau. Ai, bevitiška, kas čia dar neaišku… Jei Nepriklausoma Lietuva būtų buvusi autoritarinė, nebūtų taip subujoję visokie paleckiai, cvirkos, venclovos, giros ir t.t. Vot tak, Aleksandr.
Kol jis tai darys, tamsta rasite laiko pasidomėti, kokiomis kalbomis teikiamas vidurinis išsilavinimas Vakarų šalyse?
O dar pasidomėsite, ką teigia tarptautinės teisės įstatymai apie okupacinių laikų palikimą – ar laiko jį teisėtą?
O dar gal pasidomėsite, ką teigia TMAPK apie iš svetur ATNEŠTAS kalbas – nesvarbu, tai imigrantų ar okupantų atneštos ar ir vietos gyventojams primestos kalbos?..
Gero savaitgalio Tamstai!
Atvykėliai kurie nesimoko lietuviškai yra mažiau pavojingi už tuos kurie mokosi, įtariu kad pagal zadaniją.
Labai aktuali problema, dėkui autoriui už jos gvildenimą. Svarbiausia tai, kad ji savaime nepranyks, o priešingai – vis aštrės. Ir ne tik, dėl rusų kalbos invazijos, bet ir anglų, lenkų…
Mažos tautos užgožiamos didesnių, tai natūralūs procesai. Vien lietuvių kalba nuo to neapsiginsime. Jau seniai pastebėjau, kad net su broliukais latviais susikalbame irgi tik rusiškai…
O kas daryt???
Išeitis yra. Ji ilgalaikė, pamatinė, keičianti visą situaciją iš esmės ir pasauliniu mastu. Tai neutrali (tam ir sugalvota) ESPERANTO kalba. Skirta ne vidiniam, o IŠORINIAM naudojimui – bendravimui tarp skirtingų tautų.
Svarbiausia tame, kad jos neutralumas garantuoja lygiateisius (paritetinius) santykius ir apsaugo mažas tautas nuo surusinimo, suanglinimo ar sulenkinimo…
Ji loginė su unikalia gramatika. Turi daug, jau žinomų tarptautinių žodžių. Todėl žymiai lengviau išmokstama, nei bet kuri nacionalinė. Aš ją išmokau savarankiškai iš seno vadovėlio. Jeigu kam įdomu, galiu pateikti elementariausius pavyzdžius.
Ką darysime nedarysime su tuo dėl pabėgėlių priglaudimu laikinai atsiradusiu padaugėjimu rusiškai kalbančių, bet, matyt, nuo Šimonytės ir jos švietimo ministrės (regis, Kauno politikės) užsimojimų mokyklose vietoje dabar buvusios kaip antrosios užsienio – rusų kalbos – mokymo įvesti jose lenkų kalbos mokymą ginsimės iki paskutinės gyvasties. Ne dėl laisvės būti Lenkija ar jos uodega Lietuvos kovota, partizanų, Sąjūdžio siekta, ne tam Lietuvos valdžia renkama, kad jos Lenkijos dalimi večiami būtume. Deja, ši linkmė Lietuvos valdžių, ypač konservatoriškų, valdyme darosi vis ryškesnė. Manytina, kad atsikratymas Kauno politikių, žurnalistų, kitų lietuvybei piktybiškų veikėjų skleidžiamo lenkinimosi yra vienas iš pagrindinių lietuvybės išlaikymo dabarties reikalų. Tad didesnio akylumo Lietuvos valdžių veiksmuose šia prasme…
Norint tapti Lietuvos piliečiu, reikia išlaikyti lietuvių kalbos, taip pat ir istorijos egzaminus. Kai bus išleista knyga “Istorija pareinant į Lietuvą”, išversta ji į rusų, anglų, ukrainiečių bei lenkų kalbas, kiekvieno žmogaus, norinčio tapti Lietuvos piliečiu, garbės reikalu pasidarys mokėti lietuvių kalbą. Ir, netgi, tarmę regiono, kuriame gyvena.
Neseniai spauda rašė apie teisiamą pareigūną, už kyšius dalindavusį pažymas apie reikiamo lygio lietuvių k. mokėjimą.
kuriose visas mokymas vyksta valstybine kalba, turi būti išlaikomos valstybės. Mokyklos, kuriose mokymas vykdomas nevalstybine kalba, turi būti tik privačios, t.y. neišlaikomos valstybės. Ar Vokietijoje, Lenkijoje, JK, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, JAV… yra valstybinės rusų moklyklos?
Rašytojas apie tai nė žodžio, tik kažką tai aptakiai, suprask, kaip nori.
ŽT dokumentuose rašoma priešingai, negu mūsų kitataučių vadai reikalauja:
Valstybė PRIVALO joje gyvenantiems kitataučiams suteikti vidurinį išsilavinimą valstybine kalba!
iš Ūkininko patarėjo svetainės:
„Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys kaltinamas kyšininkavimu
2023/02/20
Kriminalai,
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys V. P. kaltinamas ėmęs kyšius iš 9 užsienio piliečių. Kyšius davę asmenys, įtariama, siekė jo palankumo padedant išlaikyti egzaminą, kuris yra privalomas norint gauti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.“
KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINO…!!!
po 24 val. mano nekaltas parašymas atsirado šventosios dvasios dėka. O dar sako, kad jokio dievo nėra, kas jis išgalvotas dėl išmanaus verslo neapmokestinamo viršpelnio.
Taip, bet kur Šimonytės lietuviškas protelis manyti, kad antrąja užsienio kalba, kurios būtų mokomasi mokyklose galėtų būti lenkų kalba, su kuria, kaip žinoma iš istorijos, kelis šimtmečius lenkiška kunigija su Lenkijos karaliais jogailaičiais per bažnyčias gujo iš gyvenimo lietuvių kalbą, per tai – ir lietuvybę apskritai. Kaip čia yra – Lietuvos premjerė istorijos nežino ar čia kažkas kito.
Nejaugi publicisto Iškausko tas nenustebino !… Juk valstybės kalba yra jos dalis, taigi piliečių pareiga gintis nuo tokių asmenų patekimo valdžion ar buvimo joje. Antai Benkunskas, kandidatuojantis į Vilniaus merus, reklamuojasi nuotraukoje su ja, iš to galima spręsti, kad ir jo pozicija šimonytiška tuo klausimu. Tai palikta be viešo dėmesio. Gal, sakyčiu, vilniečiui Iškauskui nesvarbu kas bus sostinės meru, taigi ir kaip jausis joje lietuvių kalba, kuri neva jam rūpi.
Deja, ?mūsų Seimas (o gal visgi – seimas) jau seniai apsisprendė, jog Lenkija – vienintelis mūsų išsigelbėjimas!
O nuo ko Lenkija – tas išsigelbėjimas?… Tai gal valdžių, partijų išsigelbėjimas negebant kurti valstybės. Beje, Vakarai (regis, Pranzūzija, JAV ir kt. ) pradžioje, susitikdami su valdžios atstovais, nuogastavo dėl sugebėjimo patiems kurti, administruoti valstybę, suprantama demokratinę.
Visai nereikalinga ta NE E.S. kalba. Įsivaizduokim—-jei ilgamečiai okupantai būtų buvę turkai—-ar ir jų kalbą dėstytume valstybinėse mokyklose už mūsų valstybės pinigus ? Yra keli šimtai tos kalbos mokytojų. Vyresnes išleiskim pensijon , ir užriškim su dėstymu. Jaunesnės gi gauna galimybę persikvalifikuoti . Panašiai jau buvo apie 1991—1993 metus .
Šie metai ( karo įkarštis ) yra pats geriausias šansas užbaigt su raudonom žvaigždėm ant antkapių, su rusų kalba ir kitomis tarybiškumo\carizmo atrūgomis. Išsiaiškinti žioplius ( ar godžius kenkėjus ? ) trąšų tranzite. Pasireikšti tautininkams ir jaunalietuviams. Užduslint\užvatint per TV dažnai rodomus vatininkus . Laukia tautinio švarinimosi laikas .
visi ir be jokių išimčių, pasisakantys prieš valstybinę lietuvių kalbą, atitinkamai balsuojantys, menkinantys, žeminantys, tyčia darkantys valstybinę lietuvių kalbą, akivaizdžiausiai yra nusistatę prieš Lietuvos valstybingumą.
Taip, yra būtinas lojalumo Valstybei ir Tautai įstatymas. Kandidatuojant į valdžias yra būtina pažyma, kurioje būtų pateikti asmens lojalumo pagal šį įstatymą duomenys. Pvz., akivaizdu, kad, “lenko kortos” gavėjų sąraše esantis ar paniekinęs lietuviškus rašmenis buvusius pavardėje ir varde, įsirašant kitos valstybės rašmenis ir pan. asmuo, negali būti laikomas Valstybei ir Tautai lojaliu, taigi ir kandidatuoti į demokratiškai renkamos valstybės ar savivaldybės valdžias. Tai tvarka išplaukianti iš valstyės suverenumo valdymo, jo saugumo užtikrinimo reikalų. Demokratija – nereiškia valstybiškai palaida bala.
Dar daugiau – pažiūrėkit į internetinę “Respubliką”, tiksliau, į komentarus. Kas tai? Nuomonių įvairovė? Ne, tai “putinas” Lietuvoje. Ar VSD atlieka savo pareigas?
Tamsta. Teisingai pastebėjai. Neseniai pasibuvau toj “respublikoj”. O dievai, visas sambūris “koloborantų” , “balalaikų”, putlerio rašistinių išgamų. Tai tikra ne valdoma “dzimakracija”. Bendrai nieko nuostabaus . Visa EU užtvindyta šita bjaurastimi.
o 15MIN?
Ar matėte, kaip ten pasikeitė komentatoriai ir komentarai?
Taip jau atsitiko, kad ilgai ten nesilankiau (gal ir per visą Kovidą). Neseniai užsukau, ir… naujoji dauguma – neatpažįstama publika. Tartum agresyviosios „pažangos” desantą būtų kas nuleidęs.
ten prirašinėjimai. Jei jie yra, tai reiškia, kad netrinami? Baisu.
Kai ištrinsi, nieko ir neliks. “Respublika” jau tapo JŲ tribūna. Visai nesuprantu, kas vyksta Lietuvos internetinėj žiniasklaidoj.
Rusu kalba valstybinese mokyklose privalo buti panaikinta, Lietuviu yra valstybine kalba ir visos valstybines mokyklos privalo buti tik valstybine kalba. Jei teveliai nori mokyti rusu kalbos lai veda i privacias usklasines pamokas ar sekmadienines privacias mokyklas ir taskas. Niekur nera kad valstybe islaikytu svatimkalbes mokyklas.
Nuolaidžiavimas svetimoms kalboms – labai svarbus klausimas, nuolatinė, nepagydoma lietuvių mąstymo liga. Nenormalu, kad vis dar dalis vaikų Lietuvoje eina į nelietuviškas mokyklas. Nenormalu, kad į Lietuvą atvykę rusakalbiai sako, kad Lietuvoje (skirtingai nuo kitų ES valstybių) jie nejaučia kalbos barjero (aišku, ne dėl to, kad jie mokėtų lietuviškai). Nenormalu, kai Lidlo kasoje pasodinamos rusakalbės, joms užkabinamas geltonai-mėlynas ženklelis su užrašu „aš dar tik mokausi lietuvių kalbos“ ir jos su pirkėjais kalba rusiškai net ir praėjus 3, 5 ir 10 mėnesių… Tai ar tikrai ten jos mokosi lietuvių kalbos, jei per 10 mėnesių neišmoksta net to keleto žodžių, kurių reikia kasoje ir toliau rusiškai vapa „dobryj den“, „požalusta“, „trinacatj jevro šestdesiatj odin cent“? Jie taip piktybiškai ir nepagarbiai nesielgia nei Vokietijoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, o pas mus jie nejaučia barjero… Darbdaviai dėl to atsakomybės nejaučia, o mūsų mankurtiški žmogeliai (pirkėjai) į tai žiūri abejingai, sako, koks skirtumas kokia kalba (taip sako lietuviai, nors tai – tipiška rusų vatnikų reakcija, kai kalbama apie sovietizacijos ir rusifikacijos pašalinimą – „kakaja raznica“, „man netrukdo“)… Valstybė galėtų pareikalauti, kontroliuoti, bet lietuvių kalba leftistinei-liberastinei valstybei nėra vertybė, tai nieko nedaro, gal valstybei netgi gerai, kad jų nekenčiama lietuvių kalba išstumiama, nes šitaip kuriama „pažangi multikultūrinė visuomenė“.
valdžią nuo valstybės, tai ne vienas ir tas pats.
šioje svetainėje kažkokie, pasivadinę komunistu, socialistu, jungtinėmis pajėgomis ir pan., rašinėjo nežinia ką, jiems taip pat išlysdavo angliškas (?) užrašas Your comment is awaiting moderation? O gal ne? Nes jie pildavo be sustojimo. Čia iš kokios angliakalbės valstybės cenzūruojama: iš Australijos, JK, JAV? Iš ten tikrina, cenzūruoja? O gal iš Airijos? Bet ar jie supranta lietuviškus komentarus? Tai, matyt, su gūglu išverčia?
Įdėjau iš ūkininko patarėjo apie tą kyšininką…., norėjau papildyti Tamstos komentarą. Dingo. Nepraleido. Matyt, seniai laikas baigti čia lankytis. Gėda Alkui.
O dabar Waitina mano pagiriamasis žodis šiai svetainei – be jokių adresų. Pažiūrėsim, atsiras mano atsiliepimas, ar išnyks, kaip dūmas, neblaškomas vėjo…
Gal negali apsiraminti tie nuviltieji, kas premijos įteikimo dieną nuo pat ryto bent iš poros radijo stočių šaukte šaukė, jog neteisėtai jis ją gavo. Net pabudau (nes radijas nemiegojo, garsiai dėl šios neteisybės vaitojo), ir visą dieną lyg apsinuodyjus jaučiausi.
Neatsirado. Kadangi turiu komentarų kopijas – galima bus paklausti, kas ten neleistino buvo. Nebent tekste kokio matjmato trūksta? Bet į pagiriamąjį žodį tokių nededa – sako, nemandagu
Pritariu, Vilniuje nebegirdžiu lietuvių kalbos. O prekybos centruose siutina ko nors užklausus pardavėjų nuolat: “Ar galima rusiškai?” Ką? Kodėl savo šalyje turiu kalbėt rusiškai ir kodėl tauta tiek įnikusi į kitos šalies nūdieną, kad net lietuvišką vėliavą valstybinėse institucijose keičia svetimos. Dar blogiau – per 30 nepriklausomybės metų nesukurta padori lietuvių kalbos mokmo metodika, kai anglų k. pilna visko knygynuose ir internete. O ukrainiečiai vaikai sako:o mums nereikia jūsų kalbos. Čia ir rusiškai arba angluškai galim kalbėt. Be to, ir patys lietuvaičiai skuba paploninę liežuvius atsakyt rusiškai klausiantiems. Rimtas susurūpinimas. Nuvažiuokit iš Vilniaus centro ir pasijusit Rusijoj. Tie patys ukrainiečiai dauguma kalba rusiškai ir yra rusai.
Ar tau nežinoma, kad Ukraina yra užpulta ir ta pati Rusijos imperija, jei nugalės, tai aišku, kad toliau puls ir kitas šalis, kurios, jos supratimu, neturi egzistuoti ir turi būti Rusijos teritorija? Todėl pats didžiausias solidarumas su Ukraina yra tiesiog neišvengiamas, jei sveiko proto turi.
Bet tai nereiškia, kad reikia apsileisti rusų kalba ir įsivaizduoti, kad šitaip padedame ukrainiečiams – tai yra idiotizmas. Šitaip tik įtvirtinsime jų sąmonėje, kad rusų kalba yra gerai, normalu arba „kakaja raznica“… Priešingai, padėsime Ukrainai, jei jiems rodysime pavyzdį, kad valstybinė kalba yra svarbi, kad jie po to sugrįžę ir savo šalyje suvoktų ukrainiečių kalbos svarbumą. Lygiai taip pat idiotizmas yra piktintis Ukrainos vėliavomis ir neva nesuprasti kodėl jos pakabintos ir dar bandyti supriešinti vėliavas su lietuvių kalbos vartojimu.
Padėsime ir Lietuvai, ir Ukrainai, jei principingai reikalausime, kad prekybos centruose pardavėjai kalbėtų lietuviškai, o jei susiduriame su svetima kalba, nepatingėsime skųsti valst. kalbos inspekcijai ir reikalausime apginti valstybinę kalbą.
tik, nepykite, prašau: paskutinysis sakinys dėl inspekcijos pernelyg naivus.
Nustebino straipsnio pavadinime žodis PLINTANČIA.. Vyriausybė nutarė įsileisti rusakalbius – jie rusiškai ir kalba. Ar tai netikėta? „ypač ja noriai šneka grupės atvykėlių, po miestą besivaikščiojančios šeimos“ – o tai kaip rusų šeima dar gali kalbėtis?!
„ne tik skųskimės gatvėse dažniau girdima rusų kalba, bet ir galvokime, kaip sumažinti šį pavojingą okupacinį palikimą“ – šis sakinys visai glumina, ypač frazė „okupacinį palikimą“, kuri paprastai naudojama kalbant apie 1940-1993 m. rusų okupaciją.
Nėra ko skųstis, kad rusai kalba rusiškai, vengrai vengriškai, o britai angliškai – tai normalu. Taip ir turi būt. Kas mokosi kalbų – tesimoko, mokėti kalbas naudinga, bet neverta rusus versti mokytis kalbą ir integruotis Lietuvoje – jie čia LAIKINAI. Jie čia SVETIMI. Jų vieta jų tėvynėje. Leidimas laikinai gyventi LT – laikinas.
Stebėkime vyriausybės veiksmus, kad leidimas LAIKINAI gyventi nebūtų atbėgėliams pakeistas į leidimą PASTOVIAI gyventi. Nepasitikiu šia vyriausybe, todėl raginu už tris valdančiąsias partijas nebalsuoti seimo rinkimuose, o pasitreniruosim jau kovo 5 d. savivaldą rinkdami.
Netiesiogiai patvirtinate tai, ką esu ne kartą pastebėjęs: Alkas laikas nuo laiko patalpina bet ką (geriau skamba BILE KĄ, bet tai nevartotina svetimybė).
Alkas nėra šedevrų biblioteka: kokie žmonės, tokios jų nuomonės, toks gyvenimas Lietuvoje.
Tai normalu. Blevyzgų nepublikuoja ir gerai, o visa kita.. skaitytojų pasirinkimui. Kam patinka – tie lankosi čia pastoviai. Padiskutuoja.
Gal ir neblogai. Kai Alkas apsiribodavo pora temų, gal net netyčia pirmą kartą čia užsukęs žmogus (ypač kituose portaluose kalbų apie tokiuose portaluose jų tykančius litofcus prigąsdintas), net straipsnių nepaskaitęs, dėl viso pikto sprukdavo lauk, kad nebūtų su murzininkais siejamas.
Kai portale yra visko po truputį, yra ir naudingos medžiagos ir buičiai, ir verslui, ir kokių naujų, eiliniam žmogui svarbių įstatymų valdžios užkrovė, jau ir ne toks pažangą lauk vejantis Alkas atrodo. Todėl kartais, kai turi laiko, galima atsiversti ir paskaityti, kas ir tomis neteisingomis, atsilikėliškomis temomis rašoma. O, žiū – tai kad ne taip jau ir baisu? Gal reiks dar kada užsukti?..
Gal ir neblogai. Kai svetainė apsiribodavo keliomis temomis, gal net netyčia pirmą kartą čia užsukęs žmogus (ypač kitur kalbų apie tokiuose portaluose jų tykančią vietinę fauną prigąsdintas), net straipsnių nepaskaitęs, dėl viso pikto sprukdavo lauk, kad nebūtų su murzininkais siejamas. Kai portale yra visko po truputį, yra ir naudingos medžiagos ir buičiai, ir verslui, ir technologijų naujovių, ir kokių naujų, eiliniam žmogui svarbių įstatymų valdžios užkrovė, jau ir ne tokia pažangą lauk vejančia svetainė atrodo. Todėl kartais, kai turi laiko, galima atsiversti ir paskaityti, kas ir tomis neteisingomis, atsilikėliškomis temomis rašoma. O, žiū – tai kad ne taip jau ir baisu? Gal reiks dar kada užsukti?.
Na dar rūke paskendusi albinosas su indusu naxui
Kam ta lietuvių kalba išvis reikalinga, kaip tvarto aželytė pasakė? To tak towarišči to tak!
Būk geras . Parašyk pirmą , tavo pavadintos dainos , posmelį. Ir priedainio nepamiršk. Po to , kai išmoksiu , galėsim abu draugiškai uždainuoti. Patikėk , mano balsas tikrai geras ir klausa muzikinė . Sarmatos nepadarysiu. Laukiu.
Ei, ei, prašyčiau nesukčiauti! – Senas paprotys reikalauja skinut’sia na troich!
Renkamės tarpuvart4je priešais „Stiklius”!
Galim ir trise, bet kad tas , kaip pažymėta , parašė nesąmonę ir dingo. Taigi dainų dainelė nukeliama.
Tai ar suprantate, ką tas trolis parašė?
Toks įspūdis, kad sugrįžom į kokius 1988 metus. Diskusijos dėl lietuvių kalbos STATUSO? Išeitis paprasta: visi, kurie nenori mokytis mūsų kalbos turi pajusti aplinkinių NEPRITARIMĄ tokiam SVEČIŲ elgesiui. Taškas.
Taip, tegu visas pasaulis kalba lietuviškai. Nuo rytojaus, nuo pirmadienio. Taškas.
Nepsichuok, niekas čia nesikėsina į visą pasaulį. Čia tik rūpinasi, kad Lietuvoje nebūtų išstumiama lietuvių kalba.
kad tave erzina pergyvenimai, kad nykstančios lietuvių tautos kalba vis daugiau ir daugiau užgožiama svetimomis kalbomis. Tam, kieno gimtoji kalba nėra lietuvių, kam daugiakultūriškumas yra pati didžiausia vertybė, nesuprasti komentatorių pergyvenimų. Niekas nenusistatęs prieš kitas kalbas, bet yra pas žmones baimė, kad Lietuvoje mūsų kalba gali būti išstumta…
Pasaulis ir kalba. Seniai. Ta jo dalis, kuriai rūpi kalba, kalbos ir viskas, kas jose ir kas apie jas. Ne tik Europoje yra baltų studijų centrai. Ir, ačiū Dievui, dar net ir Lietuvoje yra gyvų tų, apie ką jie kalba, ką tiria…
Tik apmaudu, kad tikrosios, nesuhibridintos baltų kalbos vis mažiau pačioje Lietuvoje. Kad, LRT vedami, lietuvaičiai vis uoliau piratauja, vis daugiau svetimų žodžių Lietuvon atvilkdami, ir, lietuviškas galūnes jiems prisegę, paleidžia juos čia į žmones, į gyvenimą. Todėl užsienio tyrėjams, atvykus į Lietuvą, tenka vis labiau nusiminti: važiavo čia gyvos baltų kalbos pasiklausyti, o aplink girdi tą pačią, jų visai nedominančią anglų kalbą. Tik kad „uodegytėmis”…
Tai kokia kalba kalbėtis su kitataučiais ir likti nesurusintam, nesuanglintam ar nesulenkintam? Lietuvių kalba?
Lietuvoje su gyventi į ją atvykusiaisiais – kalbama tik lietuviškai. Su svečiais – jiems suprantama kalba arba, jeigu tokių galimybių nėra, per vertėjus. Vertėjavimo paslaugų pasiūla turi būti pakankama. Tai tokių principų, nenuolaidžiaujant, privalo laikytis Lietuva, norėdama išikti savimi. Ir jie yra sąžiningi, protingi ir teisingi.
+++ 100%
Juolab valstybinės kalbos nemokantys ir jos nesimokantys negali būti piliečiais, negali turėti tik piliečiams skirtų teisių.
Bardzo teisingai!
Juolab valstybinės kalbos nemokantys ir jos nesimokantys negali būti piliečiais, negali turėti tik piliečiams skirtų teisių. Pvz., negali nei rinkti, nei būti renkami.
Bardzo teisingai!
Kas atsitiko, kodėl jie čia susidvejino?
STEREO
Griežtai ir labai rimtu veidu klausiu: kokiu būdu išsprūdo pirmas – nebaigtas daiktas?!!
visems atvykeliams gavusiems legalaus gyventojo statusa ir gal but finansine parama…
pirma salyga turetu buti ….priverstinai mokytis lietuviu kalbos !!!! 7 dienas per savaite…
….studios apmokamos Lietuvos valstybes!!!!
nenori mokytis ….prarandi legalu pabegelio statusa !!!! eik lauk …arba i kalejma >>>>arba pas Putka …arba i karo zona Rutenijoje…arba i gudu lukos koslageri….
Vilnius siandien yra tokioj pacioj padety kaip po to nusikalstamo Jogailos kriksto …..neismoksi lietuviu tau nera
vietos Lietuvoje….net jeigu viesas isvietes plausi ar prie ausros vartu klupesi…..
tokia plitika turetu buti Lietuvoje!!!!….tai musu kaip tautos isgyvenimo salyga ….jeigu ES tai nepatinka …mes is jos isstojame…bet pasiliekame Nato sajungoje ….jokiu kompromisu su slavu kolonistais !!!!
Aciu Ceslovui !
visada puikus ismintingi prasmingi rasiniai !!!
tautos patriotas! !!!
tik laikas butu pasikeisti suslavinta pirma varda…i ….SventasLabas !!!! arba KesLabas!!!
Nereikia nusifantazuoti, tamsta. Kodėl jis turėtų keisti vardą.
“Vytautas Sinica. Ukrainos karo pamokos”
– blogger.com/comment.g?blogID=6761217957557415254&postID=1992799817148332129&bpli=1&pli=1
Į Č.I. klausimą atsako Skaitytojo(s) „nasha” ir po ja esanti pastabėlė. Neduokdie, išsipildys, pasikartos klajoklių antplūdis… Ar ne Kantas skelbė, jog visada bus vadų, kuriems turimo grobio niekada nebus gana?
I’m learning Lithuanian and it’s very difficult. For example, there are few apps for learning Lithuanian in the appstores. And they have very limited vocabulary and no voiceover. Even on YouTube there are only 3 Lithuanian learning channels, where there are very few clips and they only give A1!
If some national agency did this, or the budget allocated funds to create such an app available to people in addition to expensive (30 euros per hour!!!) courses, it would be easier for foreigners.
Now the Lithuanian language has a very high barrier of accessibility to learn.