Kodėl bijoma putino Rusijos žlugimo?

Politinis strateginis lygmuo

Didžiosios Britanijos premjeras Rišis Sunakas pareiškė, kad Karalystė taps pirmąja šalimi, suteiksiančia Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų. „Kiekvieną prabėgusią dieną Rusijos pajėgos sukelia vis daugiau skausmo ir kančių.

Vienintelis būdas tai pakeisti Ukrainai – laimėti. Taigi, mums reikia karinės strategijos, kuri suteiktų Ukrainai lemiamą pranašumą mūšio lauke, kad ji laimėtų karą, ir politinės strategijos, kuri padėtų laimėti taiką“, – pabrėžė Sunakas.

Pasak premjero, Ukrainai reikia daugiau artilerijos, šarvuočių ir oro gynybos sistemų, kad laimėtų karą.

R. Sunakas teigia, jog Putinas mano, kad Vakarai išsisems ir pavargs. „Net ir dabar jis lažinasi, kad mes prarasime kantrybę. Bet mes įrodėme, kad jis klydo tada, ir įrodysime, kad klysta dabar. Kartu per ateinančius kelis mėnesius pristatysime tiek ginklų, kiek jų pristatėme per visus 2022 m.“, – sakė R. Sunakas.

Didžioji Britanija yra pasirengusi padėti bet kuriai šaliai aprūpinti Ukrainą orlaiviais, kuriuos pastaroji galėtų naudoti jau dabar.

„Mes taip pat turime apmokyti Ukrainos lakūnus naudotis moderniausiais reaktyviniais lėktuvais. Būtent tai daro Didžioji Britanija, siekdama užtikrinti, kad Ukraina turėtų pajėgumų ginti savo saugumą ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė Sunakas.

Kieta ir teisinga pozicija. Driskių mėsos stabdymas priešakiniais ginklais – vienintelis kelias sustabdyti Kremliaus ordas.

Tolimojo nuotolio ginklai yra tai, ko šiandien labiausiai reikia. Smūgiai turi kliūti ne tik į rusų karines bazes okupuotose teritorijose, bet ir į Rusijos gilumą, galbūt į Maskvos srities strateginius objektus.

Tik simetriniai smūgiai privers Putino gaują krauti į kelnes ir ieškoti sprendimo prie derybų stalo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, ragino partnerius aprūpinti Ukrainą visa ginkluote, kurios reikia Rusijai nugalėti.

„Putinas neplanuoja taikos, jis planuoja naują karą ir naujus puolimus. Ir nėra jokių ženklų, kad jis būtų pakeitęs savo ambicijas. Kai kurie nerimauja, kad mūsų parama Ukrainai gali išprovokuoti eskalaciją. Norėčiau aiškiai pasakyti – nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia rizika yra Putino pergalė“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad V. Putino pergalė kare prieš Ukrainą būtų žinia jam ir kitų autoritarinių režimų lyderiams, kad jie neva gali gauti tai, ko nori, naudodami jėgą.

„Taigi remti Ukrainą yra ne tik moraliai teisinga, bet ir atitinka mūsų saugumo interesus… Kelio atgal nėra. Kremlius nori kitos Europos. Tokią, kurioje Rusija kontroliuoja savo kaimynus… Taigi karas Ukrainoje rodo, kad saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Pagaliau NATO vadovai suvokė, kad pasaulio saugumo neįmanoma nubrėžti raudonomis linijomis. Atėjo gilusis supratimas, jog neįveikta Rusija nesustos nei Ukrainoje, nei Moldovoje, nei Rytų Europoje. Prabilta ir apie egzistuojančias rizikas, tačiau kito kelio nėra. Šaunu.

Komentuodamas tikėtiną karo baigtį, Čekijos prezidentas Petras Pavelas privertė tūptelėti ne vieną kolegą. P. Pavelas perspėjo Vakarus, kad Rusija neturi žlugti dėl Ukrainos pergalės.

Pasak „European Pravda“ korespondento, P. Pavelas nesutiko su Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškimu dėl to, kad nėra jokios alternatyvos Krymo sugrąžinimui ir tarptautiniam Rusijos nubaudimui.

Atsakydamas į tai, Čekijos prezidentas pareiškė, kad Vakarai turėtų susilaikyti nuo vieno ar kito scenarijaus palaikymo. „Turėtume būti atsargūs ir nespausti Ukrainos prie tam tikro rezultato. Galbūt tam tikru momentu Ukraina pakeis savo viziją“, – pridūrė jis.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad drastiški scenarijai Rusijai lemtų jos dezintegraciją.

„Tai gali privesti prie Rusijos žlugimo… Jei Rusija žlugs, galime turėti daugiau problemų, neturėsime su kuo derėtis dėl nusiginklavimo“, – pabrėžė Čekijos prezidentas.

Neskubėkime smerkti ir teisti. Panaši pozicija, nors ir šokiruojanti, vis dažniau prasiskverbia į viešą erdvę. Tai rodo, jog kai kurie politikai masto apie kitokius, kompromisinius karo pabaigos variantus.

Jei Rusijos neįmanoma įveikti dabar, ar verta sugriauti Ukrainą dėl tariamos pergalės, kuri šiandien neįmanoma. Sąlyginai pagrįsta ir baimė, nerimaujant dėl to, kas nutiktų, jei branduolinė Rusija subyrėtų į gausybę branduolinių kunigaikštysčių, o kai kurių iš jų vadovais taptų tokie, kaip Kadyrovas.

Taip pat iš ko tuomet būtų galima reikalauti kompensacijos dėl karo padarytos žalos atlyginimo. Galbūt šis požiūris šiandien daug kam atrodo nepriimtinas, neteisingas, tačiau jis egzistuoja ir yra tam tikra prasme racionalus.

Laikinas kompromisas, turint planą, kaip išvaduoti Krymą ir kitas okupuotas teritorijas, tam gerai pasiruošus ir sulaukus momento – vienas iš galimų sprendinių.

Priminsime, jog Vytautas Didysis užrašė žemaičius kryžiuočiams, neturėdamas jėgų juos apginti, tačiau tik tam, kad po to galėtų Žemaitiją atsiimti.

Antra vertus, „Rusijos nenugalėjimo“ varianto kėlimas į viešumą rodo, jog Kijevas su Vakarais nesvarsto jokių kitų ėjimų už uždarų durų, o mato vienintelį kelią – pergalę ir rėmimą vakarietiškais ginklais.

Čekijos prezidento pasisakymą matome, kaip mėginimą pasėti kitokias mintis Kijevui ir Vakarų valstybių vadovams, gaila, tik, kad tai daroma viešai. Tai pat akivaizdu, jog Vakarai neturi aiškaus karo pabaigos plano.

Kitą savaitę lankydamasis Lenkijoje JAV prezidentas Džo Baidenas kreipsis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tai pareiškė JAV Saugumo Tarybos pirmininkas Džonas Kiorbis.

„Prezidento kalboje išgirsite žinutes, kurios neabejotinai atsilieps Amerikos žmonėms, neabejotinai atsilieps mūsų sąjungininkams ir partneriams, neabejotinai atsilieps Lenkijos žmonėms, kurie tiek daug nuveikė ir toliau daro. Ir aš – aš įtariu, kad jūs – jūs išgirsite, kaip jis kreipiasi į poną Putiną, taip pat į Rusijos žmones“, – sakė Kiorbis.

Būsime sarkastiški. Putinui tinka ir patinka tokie kreipimaisi. Jie jo nežemina ir nebaugina. Jie jį sureikšmina. Kur kas geresnis kreipimasis – tolimojo nuotolio ginklai, tankai, naikintuvai.

Teigiama, kad Džo Baidenas į Lenkiją atveš „dovanų“ Ukrainai – paskelbs apie naują karinės pagalbos paketą. Atsižvelgiant į kontekstą, tikėtina, kad tai bus vienas didžiausių paketų. Nors nei Kijevas, nei Vašingtonas informacijos nepatvirtino, panašu, jog V. Zelenskis atvyks į Lenkiją susitikti su Džo. Baidenu.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Volesas (Ben Wallace) sukritikavo Vakarus, kad pastarieji nebuvo pasirengę karui Ukrainoje.

Pasak jo, Vakarų ginkluotųjų pajėgų būklė yra „nepakankamai gera“. B. Volesas taip pat sakė, kad ginkluotųjų pajėgų būklė, jų atsargos ir gebėjimas dislokuoti ginklų sistemas yra „nepatenkinami“ visame NATO aljanse.

Voleso komentarai pasirodė po to, kai Europos Komisijos vadovė Urzula vfon der Lejen pasaulio lyderiams pareiškė, kad ES paspartins ir išplės šaudmenų gamybą.

„Galėtume pagalvoti, pavyzdžiui, apie laikinuosius viešųjų pirkimų susitarimus, kurie suteiktų gynybos pramonei galimybę dabar investuoti į gamybos linijas, kad jos dirbtų greičiau ir padidintų kiekį, kurį gali pristatyti“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje.

Urzula fon der Lejen paminėjo, kad Ukrainai labai reikia standartizuotų šaudmenų ir 155 mm artilerijos sviedinių.

„Turime būtinai padvigubinti paramą ir turime tęsti tikrai masinę paramą, kuri yra būtina, kad imperialistiniai Putino planai visiškai žlugtų – tai yra vienas iš tikslų – ir kad Ukraina galėtų laimėti“, – Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėdama CNN sakė U. fon der Lejen.

Europos Komisijos pirmininkė pasiūlė taikyti gamybos metodus, panašius į tuos, kurie buvo taikomi Kovid-19 pandemijos metu, kai vyriausybės bendradarbiavo su farmacijos bendrovėmis, kad padidintų tiekimą.

Kas galėjo pagalvoti, kad Euopos Komisijos vadovė planuos ir kalbės apie 155 mm artilerijos sviedinių gamybą. ES akistatoje su nauja realybe – karo realybe. O siūlymas koordinuoti ginklų gamybą ir tiekimą, remiantis Kovid-19 pandemijos patirtimi rodo, jog mus užpuolė baisus ir mirtinas virusas – Mordoro ordų pandemija.

Vakar Vokietija viešai pareiškė, kad didina ginklų gamybą sau ir Ukrainai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vakar pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalies sąjungininkai galiausiai tieks naikintuvus, kurie padės šaliai atremti Rusijos invaziją.

„Tam prireiks daugiau laiko nei tankams. Mes tai suprantame, bet pati logika, pagrindinis jausmas, kaip vystosi padėtis, nuves mus visus prie sprendimo dėl lėktuvų“, – sakė D. Kuleba.

Ukrainos užsienio reikalų ministras paprašė negaišti laiko diskusijoms, o teikti pirmenybę lakūnų mokymams, nes teigiamas sprendimas vis tiek bus priimtas.

Beje, Jungtinė Karalystė netrukus pradės mokyti ukrainiečių lakūnus valdyti NATO standartus atitinkančius naikintuvus, nors šalies gynybos sekretorius įspėjo, kad bet koks žingsnis siųsti britų naikintuvus į Ukrainą greičiausiai bus žengtas po kelerių metų.

Kitos Kijevo sąjungininkės, nors ir parodė, kad yra pasirengusios aptarti šią galimybę, taip pat įspėjo, kad sprendimas tiekti karinius lėktuvus nebus priimtas greitai.

Drįstame teigti, jog sprendimai dėl naikintuvų bus priimti greičiau, turint omeny, jog invazijos pradžioje net kalbos nebuvo apie artimojo ir tolimojo nuotolio ginklų tiekimą, artilerijos sistemas, tankus ir naikintuvus. Raginantys tai daryti nedelsiant, tokie, kaip mes, buvome vadinami karo kurstytojais ir bepročiais.

JAV viceprezidentė Kamala Haris Miunchene pažadėjo nuolatinę Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai.

„Užtenka pažvelgti, kur buvome prieš metus ir kur esame šiandien“, – sakė Kamala Haris turėdama omenyje ginkluotę, kurią JAV suteikė Ukrainai, įskaitant priešlėktuvines raketas „Stinger“, tankus „Abrams“, didelio tikslumo artilerijos raketų sistemas ir raketas „Javelin“.

Kai kurie šaltiniai teigia, jog JAV netikėtai iš savo rezervo suteiks Ukrainai 31 „Abrams”. Kol kas informacijos negalime patvirtinti.

K. Harris taip pat paskelbė, kad JAV vyriausybė oficialiai pripažino Rusiją įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui.

„Ir aš sakau visiems tiems, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, ir jų vadovams, kurie prisidėjo prie šių nusikaltimų, jūs turėsite atsakyti“, – sakė JAV viceprezidentė.

Šis pareiškimas paskelbtas po to, kai JAV vyriausybė paskelbė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimus Ukrainoje.

Prezidentas Džo Baidenas ir valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas pareiškė, kad, jų asmenine nuomone, buvo įvykdyti karo nusikaltimai, o D. Baidenas net pareiškė, kad Maskvos karių įvykdyti žiaurumai kvalifikuotini kaip „genocidas“.

Įdomus Vakarų laviravimas tarp Putino Rusijos nesunaikinimo ir reikalavimų atsakyti už padarytus nusikaltimus. Kaip visa tai vakariečiai įsivaizduoja realybėje: kompensuodami už nužudytus ukrainiečius ir sugriautus miestus, rusai turės dujas pardavinėti pigiau?

Kinija remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir pasisako už taikias derybas siekiant išspręsti Kijevo ir Maskvos „konfliktą“, Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Kinijos valstybės sekretorius Vang I (王毅).

Pekinas esą susirūpinęs dėl „krizės trukmės ir masto“, ir nors Kinija tiesiogiai nedalyvauja „konflikte“, ji „neketina sėdėti nuošalyje“.

Vang I pabrėžė, kad Pekinas stengiasi imtis veiksmų, kad palengvintų taikos derybas tarp šalių „siekiant taikos“.

Jis priminė, kad nuo antrosios karo dienos Kinijos prezidentas Si Dzinpingas ragino Ukrainą ir Rusiją sėsti prie derybų stalo ir rasti politinį „konflikto“ sprendimą.

Kinijos pareigūnas teigia, kad artėjant karo metinėms Kinija „paskelbs poziciją Ukrainos klausimu“.

„Pateiktame dokumente pakartosime prezidento Si Dzinpingo pasiūlymą, įskaitant tai, kad reikėtų gerbti teritorinį vientisumą ir suverenitetą, laikytis JT chartijos principų ir remti visas pastangas taikiai išspręsti konfliktą“, – pabrėžė Kinijos pareigūnas.

Jis įsitikinęs, kad reikėtų vengti incidentų, galinčių sukelti branduolinę katastrofą, ir neskatinti galimo cheminio ir biologinio ginklo naudojimo.

Įprastas Pekino tūpčiojimas ir apsimetinėjimas. Kinijos komunistų partijos drakono galvos greičiausiai svaigsta apie tai, kaip JAV įsivelia į karą su Rusija, o Kinija tuo metu okupuoja Taivaną. Rusijai neišvengiamai pralaimėjus karą JAV, Kinija suvalgo ir Rusiją.

Karai mūsų planetoje tęsis tol, kol vieni norės turėti daugiau, nei kiti. Baimė, tuštybė, puikybė, godumas – visų karų ir nelaimių žemėje priežastys.

Šią naktį Izraelis smogė Sirijos sostinei Damaskui ir jo priemiesčiams. Atakuoti pastatai miesto centre, netoli prezidento rezidencijos. Kliuvo ir civilinei infrastruktūrai. Izraelis atakos priežasties nekomentuoja.

Žiauri, bet teisinga Izraelio ataka prieš Maskvos sąjungininkus. Taip turėtų elgtis ir Kijevas. Netikėti smūgiai į Rusijos teritoriją. Maskva suprastų už ką.

Sausio pabaigoje paaiškėjo, kad Ukrainos valstybės biudžete numatyti 33 mln. eurų televizijos kanalui „Dom“ laidai „Ramus vakaras“, kurią veda buvusi Volodymyro Zelenskio kolegė iš „Kvartal 95“ Olena Kravets.

Ukrainos žurnalistai kelia klausimus dėl abejotinos prasmės Zelenskio aplinkos verslo finansavimo. Kijevui, deklaruojant kovą su korupcija, labai svarbu, jog skaidrumo principų laikytųsi pačios valdžios viršūnės. Nes jei biudžeto grietinėlė dalinama „savų saviems“, valstybėje visuose lygiuose įsigali korupcija.

Ukrainos atletas, daugiakovės sportininkas Volodymyras Androščukas negalės atstovauti savo šalies olimpiadoje, nes žuvo mūšiuose prie Bachmuto. 2020 m. Volodymyras atstovavo Ukrainą Europos lengvosios atletikos U20 čempionate, kur šiuolaikinės penkiakovės rungtyje užėmė šeštąją vietą.

Ar gali Rusijos atstovai turėti teisę dalyvauti olimpiadoje, kai jų bendrapiliečiai žudo kitos šalies sportininkus?

Operacinis lygmuo

Nepaisant nuogąstavimų, kad Rusija gali pradėti didelį puolimą, nėra jokių požymių, kad vyktų kažkas panašaus, kaip 2022 m. vasario 24 d. invazijos metu.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Volesas (Ben Wallace) teigia, kad kol kas didžiausias Rusijos pasiekimas buvo keletas bandomųjų atakų palei fronto liniją, kuriose dalyvavo mobilizuotieji ir patyrė labai didelių nuostolių.

„Iki šiol nėra įrodymų apie reikšmingą, didelį Rusijos puolimą. Tai, ką matėme, yra pažanga frontuose tūkstančių gyvybių kaina“, – sakė B. Volesas.

Ministras pabrėžia, kad Rusijos kariuomenė neparodė noro atsisakyti „mėsmalės“ taktikos ir stengiasi tęsti puolimą. Anot jo, Rusijos „didelis“ puolimas vyksta „metrais, o ne kilometrais“.

Pasak BBC vasario mėnesį, lyginant su 2022 m. mėnesiais žuvusių Rusijos karių skaičius išaugo penkis kartus. Patvirtintų aukų skaičius pradėjo smarkiai augti nuo gruodžio vidurio.

Vakar Rusijos okupacinės pajėgos iš Juodosios jūros rajono į Ukrainą paleido keturias „Kalibr“ tipo sparnuotąsias raketas“.

Tokiais veiksmais, tai yra net ir nemasinėmis raketų atakomis, siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje, palaikyti nuolatinę įtampą. Senkant raketų rezervui tokių nemasinių atakų gali daugėti.

Lenkija svarstys galimybę perduoti Ukrainai lėktuvus MiG-29, pareiškė Lenkijos prezidentas Andžžejus Duda. Jei Kijevui bus suteikti MiG arba Su reaktyviniai lėktuvai, ukrainiečių lakūnai bus pasirengę jais skraidyti beveik iš karto.

„Tiesą sakant, jie galėtų juos iš karto parskraidinti namo. Taigi nėra jokių abejonių, kad jei bus perduoti MiG-29, jie gali iš karto sustiprinti Ukrainos gynybą, o tai yra labai svarbu. Žinoma, labai nedaug NATO šalių turi MiG’ų. Mes vis dar turime keletą tokių lėktuvų, ir šį klausimą svarstysime“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią parą Rusijos okupantai surengė 4 oro ir 15 raketų smūgių, kurių dauguma buvo nukreipti į Chmelnickio, Dnipro, Donecko ir Chersono sričių civilinę infrastruktūrą. Rusai surengė daugiau kaip 90 atakų iš salvinių raketų sistemų.

Rusijos Federacijos raketinių smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešo pagrindinės pastangos ir toliau sutelktos į puolamąsias operacijas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijevkos ašyse.

Intensyviausi mūšiai prie Bachmuto.

Pranešama apie „Wagner“ samdinių atakas ir jų sunaikinimą. Mūšiai vyksta Pirmojo pasaulinio karo stiliumi, atakuojant ukrainiečių įtvirtinimus.

Okupantai susidūria su logistikos problemomis. Dėl priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 gedimo ir nesugebėjimo operatyviai pakeisti sugedusius komponentus, priešlėktuvinės raketų sistemos siunčiamos taisyti į gamyklas Rusijoje.

Mobilizuotieji Krymo teritorijoje Rusijos gynybos ministerijai skundžiasi dėl karių teisių pažeidimų. Esą daugiau kaip 6 mėnesį nesuteikiamos rotacijos ar atostogos, o per artimiausius 2-3 mėnesius nėra jokių perspektyvų jų sulaukti.

Teigiama, jog atostogas galima gauti, sumokėjus atsakingiems karininkams 1000 dolerių kyšį. Rusijos gynybos ministerija į šiuos kreipimusis nereaguoja.

Maskva su mėsa nesikalba.

Ukrainos karinės oro pajėgos 6 kartus smogė į okupantų personalo ir karinės technikos telkinius, taip pat į priešlėktuvinės raketų sistemos pozicijas.

Oro gynybos pajėgos numušė 2 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, o raketiniai ir artilerijos daliniai smogė priešo pajėgų susitelkimo vietai.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624