Metų pradžioje istorinės publicistikos laidoje „Istorijos detektyvai“ vedėjas Virginijus Savukynas pasakojo apie Ginučių piliakalnį, kurį dažnai lankė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Susitikdavo su buvusiu Mintaujos gimnazijos klasioku Kirdeikių bažnyčios klebonu Juozu Breiva. 1934 m. piliakalnio viršūnėje savo 60-čio proga prezidentas pasodino ąžuolą.
Vėliau šalia ąžuolo pasienio policininkai pastatė paminklinį akmenį. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą ąžuolas buvo nukirstas, o paminklinį akmenį okupantų pakalikai nurideno į Linkmeno ežerą. Atgimimo laikotarpiu Vilniaus žygeivių klubo nariai surado akmenį ir vėl užritino ant piliakalnio, bet ąžuolo jau nėra.
Tuo tarpu Anykščių rajono, Debeikių miestelio gyventojai didžiuojasi, kad turi išsaugotą, šalia senosios mokyklos pastato prezidento A. Smetonos pasodintą ąžuolą.
Buvę Debeikių pradžios mokyklos mokiniai, kurioje mokytoja ilgai dirbo prezidento sesuo Julija Smetonatė pasakojo, kad prezidentas kartais, tik su vairuotoju važiuodamas iš Utenos į gimtąjį Užulėnį sustodavo prie mokyklos, aplankydavo savo seserį Juliją.
Taip pat pabendraudavo su mokiniais, tačiau visiems nepamirštamą įspūdį paliko A. Smetonos su palyda iškilmingas apsilankymas Debeikiuose 1927 metais.
Tada prezidentas ir pasodino ąžuoliuką. Prezidentui A. Smetonai lankantis Aukštaitijoje jo sutikimas Debeikių valsčiuje buvo išgarsintas prieškario spaudoje. Vėliau Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai tą straipsnį pakartotinai paskelbė savo leidiniuose.
Paskutinę kelionės Aukštaitijoje dieną keliaudamas iš Užpalių per Vyžuonas į Debeikius prezidentas A. Smetona sustojo Aknystų dvare. Ten jį pasveikino viena iš tautinio atgimimo žadintojų, dvaro valdytoja Emilija Venslovavičienė ir jos pusseserė Pagerklio palivarko savininkė Elena Bartašinskienė.
Nuo Aknystų iki Debeikių miestelio prezidentą lydėjo gausus su ietimis rankose raitų šaulių būrys.
Miestelyje ties gražiais garbės bromais sveikino Debeikių valsčiaus viršaitis Balaišis, Angelo sargo draugijos vardu Pilkauskaitė, pavasarininkų – Balys Saladžius, ūkininkų ir visuomenės vardu Didžiajam Vilniaus seime dalyvavęs Juozas Pilkauskas.
Jie visi džiaugėsi dėl prezidento apsilankymo ir jo skleidžiamo vienybės obalsio.
Prezidento kalba su ypatingu ūpu ir jausmu
Jis kalbėjo, kad Debeikiai yra vienas iš pačių kultūringiausių kampelių Lietuvoje. Jie žinomi prezidentui iš raštų ir pasakojimų.
Lietuvos atgimimo istorijoje debeikiečiai suvaidino svarbų vaidmenį. Malonu matyti atbundančią tautą, jausti atgijusią 1919–1920 m. dvasią. Ūkininkas yra Lietuvos pagrindas.
Kartu su ūkininko gerove kyla ir viso krašto gerovė. Tautinėje ir religinėje dvasioje auklėjamas jaunimas saugo valstybę nuo pavojų. Tautinė dvasia pasireiškia šaulių ir savanorių organizacijose.
Ties pavasarininkų vartais prezidentą sutinka klebonas, dekanas Kazimieras Mikelinskas ir kiti kunigai, iškilmingai veda į bažnyčią kur prie Didžiojo altoriaus sveikina.
Po iškilmių bažnyčioje prezidentas lanko žydų sinagogą. Vėliau dalyvauja klebonijoje suruoštuose pietuose, kur susirenka daug Debeikių apylinkės ūkininkų, organizacijų atstovų ir visuomenės veikėjų. Per pietus kalba knygnešys Jurgis Baranauskas ir Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis Juozas Pilkauskas.
Svečiams patarnavo vietos ponios ir panelės, kurios pasakojo, kad svečiams pavaišinti alaus padaryta iš dešimties pūrų. Alaus būtų pakakę ir mažiau, nes jo stiprumėlis buvo gana didelis. Tuo stiprumu pasižymėjo Debeikių miestelyje koštas alus.
Stipraus alaus paragavęs ir gardžiai papietavęs prezidentas su palyda vyko į Pradžios mokyklą kur moko jo sesuo Julija Smetonaitė. Mokykloje prezidentas užtruko kelias valandėles. Po to vyksta į Sterkonis pas ūkininką Juozą Karosą, kurio šeimyna vaišina svečius agurkais ir medumi. Otilija Karosaitė skaito brolio gimnazisto parašytas pasakėčias.
Kurtinių kaime prezidentą sveikino, kaimo seniūnas, kalvis Antanas Pirinauskas, Naujasodyje kaimo kalvis, ūkininkas Vincas Žebuolis ir Trumbatiškio geležinkelio stotyje jos viršininkas Vasiljevas, kur ir užsibaigė prezidento A. Smetonos viešnagė Debeikiuose.

Debeikių kraštiečių sueigos metu per šv. Baltramiejaus atlaidus prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas buvo aptvertas dekoratyvine tvorele, pritvirtinta atminimo lentelė. Šiandien ąžuolas primena prieškario Lietuvos nepriklausomą valstybę, šviesią ir įdomią Debeikių miestelio praeitį.

























Nuotraukoje basi vaikai.
Smetonmečiu:
– nebuvo pensijų;
– buvo gausios šeimos (kai tėvai ir vaikai basi).
Na įdomus pavadinimo senoviškumu Debeikių kaimo vardas. Bet 100 metų ąžuolas lyg ir per plonas, regis, yra.