Vasario 10 d. netekome garsaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, jureivio Simo Kudirkos (1930–2023) .
Simas Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Griškabūdyje. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis.
1970-ųjų lapkričio 23 d. S. Kudirka iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva“, kuriame dirbo radistu, peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio.
Tuo metu laivų kapitonai ir šalių atstovai sovietų laive pusdienį derėjosi dėl žvejybos plotų.
Tačiau JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų SSRS pareigūnų sulaikytas S. Kudirka buvo prievarta grąžintas į SSRS laivą.
JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus pasmerkė didžiausi to meto JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir įvairios protesto akcijos.
1971 m. gegužės mėn. S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėti.
JAV administracijos pastangomis 1974 metų rugpjūtį S. Kudirka buvo išleistas iš kalėjimo ir su žmona, vaikais ir motina išvyko į JAV.
Ten dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 2007 m. grįžo į Lietuvą.
S. Kudirka su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.).
Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.).
Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame“. Po daugelio dešimtmečių į skandalingą istoriją pažvelgė ir režisierė Giedrė Žickytė dokumentiniame filme „Šuolis“.
Šaltojo karo laikais Simonas Kudirka tapo Lietuvos kovos už nepriklausomybę simboliu ir liudininku, kad Homo sovieticus visuomenėje priespauda nepajėgi buvo numarinti laisvės troškimo.
Lietuvos vadovai pareiškė užuojautą
Dėl S.Kudirkos mirties užuojautą pareiškė ir Lietuvos vadovai.
„Neįtikėtino stiprumo bei giedro požiūrio į gyvenimą, išskirtinio humoro jausmo asmenybė. Simas Kudirka simbolizuoja kartą, kuri nesusitaikė su sovietinio režimo primestomis taisyklėmis, nenorėjo vaidinti jam skirto visuomenės sraigtelio vaidmens ir demonstratyviai atsuko sistemai nugarą. Jis padrąsino ir kitus padaryti lygiai tą patį“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorijos Čmilytės-Nielsen užuojautoje rašoma, kad Lietuva neteko vieno iš pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui simbolio, kuris įrodė, kad priespauda neįmanoma užgožti laisvės troškimo.
„Simo Kudirkos drąsus šuolis tapo vienu iš išsilaisvinimo ir blogio imperijos žlugimo pirmųjų šauklių. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, jį pažinojusius ir tuos, kuriuos jis įkvėpė“, − užuojautoje rašo V.Čmilytė-Nielsen.
Simo Kudirkos istorija 1970 m. parodė, jog JAV pakrančių apsaugos pareigūnai vykdė okupantės TSRS pareigūnų nurodymus. TSRS ir JAV draugystė buvo tvirta, o kalbos apie Baltijos respublikų okupacijos nepripažinimą – tušti žodžiai.
Labai daug kas to nežino. Simo Kudirkos biografija suteikia gerą progą per ją susipažinti su to meto jankių-ruskių draugystės tikrais faktais.
Pagarba Simui Kudirkai.