Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

www.alkas.lt
2021 01 24 16:30
8
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Eugenijus Martinkus (1954-2021) | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 24 d. eidamas 67 metus mirė Lietuvos Kariuomenės kūrėjas savanoris, tautininkas, Vilniaus Šventaragio romuvos vaidila Želmis – Eugenijus Martinkus
E. Martinkus gimė 1954 m. rugpjūčio 1 d. Šilutėje, augo Salako miestelyje, Zarasų r.. Mokėsi Salako mokykloje. Baigęs aštuonmetę nuo 1968 m. mokėsi mechanizacijos mokykloje. Nuo 16 metų dirbo Dusetų melioracijos statybos valdyboje ekskavatorininku. Prasidėjus Sąjūdžiui įstojo Šaulių sąjungą, buvo būrio vadu.

1991m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiosios tarybos rūmuose iškilmingai prisiekė ginti Tėvynės laisvę nuo sovietinių okupantų. 1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais E. martinkus buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.1996 m. buvo apdovanotas Kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 2016 metais buvo įšventintas į Romuvos vaidilas ir pasirinko dvasinį Želmio vardą.

Velionis bus pašarvotas sausio 25 d., pirmadienį nuo 16 val. Laidojimo namuose Vilniuje, Olandų gatvėje iki sausio 26 d., antradienio, 15 val. 3 salėje. Velionio palaikai amžinojo poilsio atguls Salako miestelio kapinėse, Šeimos kapavietėje.

Užuojautą Velionio šeimai, artimiesiems ir bendražygiams pareiškė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Velionio Vėlei pažadėdama tęsti Jo darbus:

„Iškeliauji Tu vėlių takeliu, pas protėvius į Dausas, už aukštųjų kalnelių, už žaliųjų girelių, ant baltų debesėlių. Altanos bokštelio šventykla neteko savo globėjo, Šventaragio romuva – savo vaidilos. Mums trūks tavęs, tavo ramumo, tikrumo, tvirtybės. Pažadame tęsti tavo pradėtus darbus, pažadame tęsti tavo ir mūsų visų prosenelių, senelių ir tėvų tradiciją – šventos ugnies kūrenimą. Lai lengva tau būna Lietuvos žemelė!“, – rašoma I. Trinkūnienės užuojautoje.

Užuojautą dėl šios skaudžio netekties Velionio šeimai ir Romuvos bendruomenei atsiuntė taip pat ir senojo baltų tikėjimo tesėjų iš Latvijos –  Latvijos Dievturiu didžvadonis Andrejs Broks.

1991 m. balandį. Pirmasis SKAT štabas. Eugenijus Martinkus stovi antras iš dešinės. 1-je eil. sėdi: Gintaras Rapnikas, Aldona Lapėnaitė, Jonas Gečas, Rasa Smagurauskaitė, Almantas Leika, Arvydas Pocius, Juozas Juocevičius. 2-je eil. stovi: Antanas Burokas, Sigitas Vaitulionis, Albinas Palevičius, Eugenijus Jakimavičius, Gediminas Trakimas, Saulius Rudžionis, Dainius Janėnas, Eugenijus Martinkus, Ričardas Pocius | R. Bagdono nuotr.
Eugenijus Martinkus yra labai trumpai pats aprašęs savo kaip protėvių pasaulėžiūros perėmėjo ir puoselėtojo kelią. Pateikiame čia jo rašinį neseniai paskelbtą Senovės baltų religinės bendrijos interneto svetainėje www.romuva.lt
 

E. Martinkus. Mano kelias į Romuvą

Lietuvos Romuvos Krivė įšvenčia Eugenijų Martinkų į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | K. Driskiaus nuotr.
Lietuvos Romuvos Krivė įšvenčia Eugenijų Martinkų į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | K. Driskiaus nuotr.

Augau Zarasų krašte – motina mokytojavo Salako miestelyje. Su senuoju lietuvių tikėjimu susipažinau dar vaikystėje. Mat prieš karą Zarasų (tada vadino Ežerėnais) apskrityje Bradesiuose buvo įsikūrusi Romuva, kuriai vadovavo iškilus žmogus Visuomis – Domas Šidlauskas. Iš pasakojimų apie jį prisimenu tik nuotrupas. Vietovėje ant Sartų ežero kranto, kur vykdavo Romuvos šventės ir religinės apeigos, augęs nusviręs beržas, ant jo mėgdavęs sėdėti Visuomis.

Mama dažnai pasakodavo apie savo tėvą – mano senelį Steponą. Jis buvo kilęs nuo Minijos krantų iš kaimo Žemaitijoje. Visuomio renginiuose jis nedalyvavo, nors ir buvo kviečiamas kaip svarbus asmuo. Mat buvo Lietuvos Respublikos pasienio policininkas ir turėjo keturias dukras. Beje, ir jis išpažino senąją tikybą: iš medžio kamieno išsiskobė luotą, kurį vadino „dušegubka“, ir sekmadieniais su dukra Elena – būsimąja mano motina – plaukdavo į Zaraso ežero salą, ten aukure kūrendavo šventąją ugnį, o dukters prašydavo rinkti pačias gražiausias gėles ir jas aukoti Dievams.

Ežerėnų bažnyčios kunigas visaip stengėsi paveikti Steponą per jo žmoną Jadvygą, kad liautųsi „pagoniškai“ melstis, bet kai senelis plaukdamas iš savo apeigos išgelbėjo skęstančią vaistininko žmoną, tepasakęs: „Matyt, tokia buvo Dievo valia“ ir paliko Steponą ramybėje.

Mano senelė Jadvyga buvo labai religinga, tad bažnyčioje ir man tekdavo būti tankiai, tačiau Dievo ten nejaučiau. Dievą jausdavau gamtoje. Kai tik galėdavau, klajodavau po Salako miškus ir klonius, o kadangi gimiau lygiai po dešimties metų nuo senelio Stepono mirties ir netgi tą pat mėnesį, kartais susimąstau – gal manyje įsikūnijo dalelė Stepono „pagoniškos“ dvasios. Sulaukęs keturiolikos metų išsirinkau didžiulę pušį ir pridėjęs prie jos dešinę ranką prisiekiau savo dievui Perkūnui.

Gyvenome labai skurdžiai, tad baigęs aštuonias klases 1968 metais įstojau į mechanizacijos mokyklą, kurią po dviejų metų baigiau. Būdamas šešiolikos metų pradėjau dirbti Dusetų melioracijos statybos valdyboje ekskavatorininku. Objekte dirbo ir grįžę iš Sibiro tremtiniai. Siekdami daugiau užsidirbti žmonės darbuodavosi po dešimt-dvylika valandų. Gyvenome

sename dvare. Vakarais susirinkę iki išnaktų dainuodavome nuostabias senoviškas dainas. Tai būdavo tarsi savotiškos apeigos.

Kadangi mano senelis Steponas buvo senosios lietuvių pasaulėžiūros atstovas, o senelė Jadvyga puoselėjo lietuvybę ir buvo Vyčių giminės atstovė, aš nuo mažens jaučiau pareigą ginti mūsų tautą ir jos religiją. Tačiau būdamas gana skeptiškas ir žinodamas Lietuvos valstybės istoriją, iš pradžių dar nelabai tikėjau,kad iš naujojo Sąjūdžio kas nors išeis. Juk mūsų tauta nuolat sukildavo, bet ją numalšindavo. Po keturių dešimtmečių užaugdavo nauja karta, kurią sukilusią ir vėl numalšindavo.

Kadangi atėjo mano metas, maniau, jog negaliu nedalyvauti šiuose įvykiuose, nors atrodė, kad tą imperiją įveikti neįmanoma ir visų likusių gyvųjų geriausiu atveju lauks Sibiro platybės.

Kai pradėjo atsikurti Tautininkų sąjunga, sutikau daug nuostabių žmonių, tarp jų buvo ir Intos lagerio sukilimo dalyvis Vytautas Bastys. Šis 28 metus iškalėjęs tremtinys buvo tikras mano senosios religijos mokytojas. Iš jo pasakojimų sužinojau apie šimtametes lietuvių kovas su kryžiuočiais, bandžiusiais pavergti mūsų tautą. Ačiū tau, Vytautai.

Besikuriant Sąjūdžiui vykdžiau kai kurias užduotis, įstojau į Šaulių sąjungą, tapau būrio vadu. Būrys saugojo Vilniaus savivaldybę ir Gedimino pilį. 1991m. sausio 8 dieną gavom įsakymą persikelti į parlamento rūmus, davėme iškilmingą priesaiką ginti Tėvynės laisvę nuo sovietinių okupantų.

Nuo jaunų dienų tekdavo dalyvauti ir lietuvių kalendorinėse šventėse. Didžiausią įspūdį man padarė meilės deivės Mildos šventės, vykdavusios ant piliakalnių arba upių bei ežerų pakrantėse. Degant laužams suvažiavęs iš toliausių vienkiemių jaunimas linksmindavosi iki aušros. Buvo malonu braidyti po rasą laikant virpančią merginos ranką.

Rasos šventės sovietiniais laikais vadintos tiesiog festivaliais. Organizatoriai rengdavo kažkokius žaidimus, liedavosi alus ir vynas, kildavo muštynės. Taigi per tokias šventes, vadintas Kupolinėm ir Joninėm, nesijausdavo jokio sakralumo. Žolinė tais laikais buvo grynai bažnytinė šventė. Žmonės nešdavo gėles į bažnyčią ir dėdavo prie Dievo motinos statulos.

Prieš Kalėdas švęsdavom Kūčias. Tai buvo uždara namų šventė ir svetimi nebuvo pageidaujami. Po vakarienės apversdavom keptuvę ir bandydavom išsiburti ateitį. Tokia buvo mano religinė patirtis prieš ateinant į Romuvą.

Dėl įvairių aplinkybių buvau priverstas apsigyventi miške ir čia gyvenu jau 25 metus. Galingų ąžuolų paunksmėje įkūriau savo šventvietę. Joje yra kalendorinis akmenų ratas, pašvęstas Praamžiui stogastulpis, Patrimpo stogastulpis, Ragio akmuo, žynio akmuo. Prie sodybos gana daug ąžuolų, kai kurie dvikamieniai ir trikamieniai, jie liudija čia esant ypač stiprias gamtos galias. Prie vieno ąžuolo įrengiau dar vieną apeigoms skirtą vietą.

O į šventvietę patenkama per arkas, kuriose runų raštu išraižyti žodžiai: „Tarp dienos ir nakties yra laikas, kada atsiveria durys į dvasių pasaulį“. Ant kitos arkos: „Nusilenk savo protėvių papročiams ir darnai.“

2012 metais per Jorę Molėtuose teko išsišnekėti su Kriviu Jauniumi – Jonu Trinkūnu. Jis pareiškė, kad maža save laikyti baltų pasaulėžiūros šalininku, davus priesaiką būtina pasiryžti tarnauti mūsų Dievams. Tais pačiais metais birželio 6-ąją gavęs Krivio Jauniaus leidimą aš, Eugenijus Martinkus, sukviečiau 17 žmonių į Krivio alką ir po neilgų kalbų nusprendėme atkurti Šventaragio romuvą. Laikina savo šventviete buvo pasirinktos Lietuvos Kariuomenės kūrėjų sąjungos patalpos Pilies gatvėje. Čia vykdavo pirmieji susibūrimai ir Romuvos mokyklos užsiėmimai.

Po metų nusprendėme įsikurti bokštelyje ant kalvos, vadinamos Altana, Vilniaus Pilių rezervato teritorijoje. Jo direkcija po metų geranoriškai leido surinkus lėšų atremontuoti bokštelį ir laiptus į šią kalvą. Dabar bokštelyje vyksta įvairūs renginiai, ketvirtadieniais nuo pavasario iki rudens atliekamos apeigos ir bendruomenės susirinkimai. Nuo bokštelio atsiveria nuostabi Vilniaus panorama, todėl ant jo įrengtas aukuras tapo mūsų maldininkų pamėgta vieta. Tad ir toliau turime šią vietą puoselėti.

 Eugenijus Martinkus įšvenčiamas į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Eugenijus Martinkus įšvenčiamas į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

2016 metais aš su bendraminčiais buvau įšventintas ir tapau Romuvos vaidila, man suteiktas vardas Želmis. 

Aš dėkingas mūsų Dievams, kad suteikė galimybę susijungti su Kūrėju ir Gamta. Krivių bei vaidilų užduotis, mano nuomone, padėti žmonėms perplaukti gyvenimo upę ir pasiekti dvasinę tobulybę, tobulėti drauge su bendruomenėmis, romuvomis, plėsti Dvasinį akiratį ir jungtis su Dieviškąja Kūrėjo šviesa.

Vilniaus Šventaragio romuvos vaidila Želmis – Eugenijus Martinkus

 

1 of 22
- +
Vilniuje įkurtas Romuvų sambūris | V. Daraškevičiaus nuotr.

1. 1991 m. balandį. Pirmasis SKAT štabas. Eugenijus Martinkus stovi antras iš dešinės. 1-je eil. sėdi: Gintaras Rapnikas, Aldona Lapėnaitė, Jonas Gečas, Rasa Smagurauskaitė, Almantas Leika, Arvydas Pocius, Juozas Juocevičius. 2-je eil. stovi: Antanas Burokas, Sigitas Vaitulionis, Albinas Palevičius, Eugenijus Jakimavičius, Gediminas Trakimas, Saulius Rudžionis, Dainius Janėnas, Eugenijus Martinkus, Ričardas Pocius | R. Bagdono nuotr.

1991 m. balandį. Pirmasis SKAT štabas. Eugenijus Martinkus stovi antras iš dešinės.
1-je eil. sėdi: Gintaras Rapnikas, Aldona Lapėnaitė, Jonas Gečas, Rasa Smagurauskaitė, Almantas Leika, Arvydas Pocius, Juozas Juocevičius. 2-je eil. stovi: Antanas Burokas, Sigitas Vaitulionis, Albinas Palevičius, Eugenijus Jakimavičius, Gediminas Trakimas, Saulius Rudžionis, Dainius Janėnas, Eugenijus Martinkus, Ričardas Pocius | R. Bagdono nuotr.

2. Eugenijus Martinkus Vasario 16-osios eitynėse Vilniuje | asmeninė nuotr.

3. Eugenijus Martinkus Romuvos stovykloje Dvarciškiuose, Švenčionių r. 2014 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

4. Virginijus Kašinskas ir Eugenijus Martinkus Romuvos stovykloje Dvarciškiuose, Švenčionių r. 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

5. Eugenijus Martinkus Romuvos stovykloje Dvarciškiuose, Švenčionių r. 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

6. Eugenijus Martinkus įšvenčiamas į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

7. Lietuvos Romuvos Krivė įšvenšia Eugenijų Martinkų į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | V. Daraskevičiaus nuotr.

8. Eugenijus Martinkus įšvenčiamas į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

9. Lietuvos Romuvos Krivė įšvenšia Eugenijų Martinkų į Romuvos vaidilas, Kulionys 2016 m. | K. Driskiaus nuotr.

10. Eugenijus Martinkus ir Nijolė Balčiūnienė Romuvos Vaidilų rate 2013 m. Vilnius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

11. Eugenijus Martinkus Romuvos Vaidilų rate 2013 m. Vilnius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

12. Eugenijus Martinkus Romuvos Vaidilų rate 2013 m. Vilnius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

13. Eugenijus Martinkus 2018 | V. Kašinsko nuotr.

14. Eugenijus Martinkus Baltų krivulėje Kulionyse 2018 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

15. Eugenijus Martinkus Jorės šventėje Kulionyse 2016 m. | G. Skumbino nuotr.

16. Eugenijus Martinkus | asmeninė nuotr.

17. Eugenijus Martinkus | asmeninė nuotr.

18. Eugenijus Martinkus su žmona | asmeninė nuotr.

19. Eugenijus Martinkus |asmeninė nuotr.

20. Eugenijus Martinkus su dukra | asmeninė nuotr.

21. Eugenijus Martinkus (1954-2021) | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eugenijus Martinkus (1954-2021) | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

22. Eugenijus Martinkus vienas iš Vilniaus Romuvų sambūrio įkūrėjų 2016 m. Vilnius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vilniuje įkurtas Romuvų sambūris | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome Lietuvos laisvės gynėjo Vinco Vyrukaičio (video)
  2. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko
  3. Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo
  4. Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui
  5. Mirė Lietuvos laisvės kovotojas Vytautas Bukauskas
  6. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas
  7. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos
  8. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video)
  9. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  10. Netekome etnologės Marijos Miliuvienės
  11. Netekome etnografės Linos Būdienės
  12. Netekome fiziko Vlado Valentinavičiaus
  13. Netekome filosofo, profesoriaus Jono Balčiaus
  14. Netekome talentingo skulptoriaus Jono Jagėlos
  15. Netekome žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko
  16. Netekome partizanų ryšininko Bronislovo Jungaičio
  17. Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino
  18. Netekome visuomenininkės, mokytojos Eglės Leonienės
  19. Netekome istoriko, muziejininko Aloyzo Každailio (video)
  20. Netekome archeologo Donato Butkaus (1952-2018 m.)
  21. Netekome garsaus mecenato ir filantropo Sauliaus Karoso
  22. Netekome žymaus metalo skulptoriaus Jono Žuko
  23. Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video)
  24. Netekome muzikologo Karolio Rimtauto Kašponio (nuotraukos, video)
  25. Netekome žymios visuomenininkės Ritos Redos Dagienės-Dovydaitytės
  26. Netekome legendinio partizano Vytauto Balsio-Uosio (nuotraukos)
  27. Netekome lietuvybės švietimo ir blaivybės puoselėtojo Alfonso Čekausko
  28. Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
  29. Netekome žinomos švietimo darbuotojos, veiklios visuomenininkė Birutės Ramonienės
  30. Netekome uolios lietuvybės puoselėtojos, mokytojos Vandos Vasiliauskienės (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. O Dieve - says:
    1 mėn. ago

    kodėl – juk jaunas dar?
    Kodėl išeina tie, kas ČIA reikalingi?!

    Atsakyti
  2. Paukštė says:
    1 mėn. ago

    Pagarba Želmiui, nuoširdi užuojauta artimiesiems…

    Atsakyti
  3. Vytautas says:
    1 mėn. ago

    Nuoširdžiauisia užuojauta. Šviesaus jam dangaus

    Atsakyti
    • Tadas says:
      1 mėn. ago

      Pagonys i Dangu nekeliauja..

      Atsakyti
  4. Tadas says:
    1 mėn. ago

    Pagonis nukeliavo i pragarus..

    Atsakyti
    • Vaclovas Mikailionis says:
      1 mėn. ago

      Želmis nukeliavo į Dausas (Daugsas – kur tęsia tarnystę Tautai Daug geriausiųjų). Jų ryšiai su mumis nenutrūksta, bet kaip vėlės jie lanko mus sapnuose ir gelbsti, kai kyla pavojai.

      Atsakyti
  5. Skaudi netektis says:
    1 mėn. ago

    YPATINGAS(IS) VAIDILA

    Atsakyti
  6. Irma says:
    1 mėn. ago

    Vien geri atsiminimai apie dede Augeniju. Toki ji ir atsiminsiu ❤❤❤

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

2021 02 28
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
K. Masiulis. Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena

K. Masiulis. Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena

2021 02 15
Netekome tremtinio, visuomenininko, poeto Mindaugo Babonio

Netekome tremtinio, visuomenininko, poeto Mindaugo Babonio

2021 02 10
Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

2021 02 07
D. Vyčinienė. Emilijai Brajinskienei (1930–2021) atminti

D. Vyčinienė. Emilijai Brajinskienei (1930–2021) atminti

2021 02 07
Netekome filosofės, eseistės Jūratės Baranovos-Rubavičienės (video)

Netekome filosofės, eseistės Jūratės Baranovos-Rubavičienės (video)

2021 02 05
Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

Netekome istoriko, žinomo visuomenininko, sąjūdininko Romo Batūros

2021 02 03
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Žemyna apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1770; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1128; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 901; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 816; komentarų: 48
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 799; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 738; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 28
4
 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

Sausio 23 d. netekome Berno universiteto profesoriaus ilgamečio Slavistikos/baltistikos katedros vedėjo Janą Peterį Locherį (1934-2021) (Jan Peter Locher).  Profesorius nuėjo...

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Basanavičiaus g. Vilniuje apie Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Žemyna apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
Kitas straipsnis
Kavą gerti sveika, tačiau ne daugiau nei tris puodelius per dieną

Technologijos keičia ir kavos gėrimo įpročius: kokį kavos aparatą pasirinkti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai