Per šimtus tūkstančių metų žmogaus kūnas prisitaikė būti fiziškai aktyvus, veikti tiek uždarose patalpose, tiek lauke.
Tačiau su kiekvienais metais reikia vis mažiau fizinių pastangų – nemažai darbų galima atlikti kompiuteriu, maistu pasirūpinti neišeinant iš namų.
Ilgainiui toks gyvenimo būdas iš patogaus virsta problematišku – mažas aktyvumas iššaukia sveikatos problemas.
„Vis didesnės žmonių dalies gyvenimo būdą galima apibūdinti vienu žodžiu:
sėdimas.
Mažas fizinis aktyvumas pradžioje gali nesiųsti jokių signalų, tačiau ilgesnį laiką praktikuojant tokį gyvenimo būdą, sveikatos problemos gali kirsti iš esmės.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis gyvenimo praleidžiama varstant pačių įvairiausių specializacijų gydytojų kabinetų duris“, – sako Gediminas Bulenokas, BTA Asmens draudimo rizikų skyriaus gaminių vadovas.
Platus ligų spektras
Anot kineziterapeuto, biofizikos mokslų daktaro Andriaus Bogdelio, lėtinių ligų, kurių pavojų didina šiuolaikiškas, fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas, sąrašas yra labai ilgas.
„Šiame sąraše yra ir onkologinės ligos, ir diabetas, ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimai, ir psichinės problemos, kaip sumenkę pažintiniai gebėjimai, nerimas ar depresija.
O galų gale toks gyvenimo būdas virsta finansine žala tiek sau pačiam, tiek visai valstybei bei padidina ankstyvos mirties pavojų“, – teigia žinovas.
Kineziterapeutas kasdien susiduria su ligoniais, kurių darbas yra sėdimas, o nusiskundimai susiję su kaulų-raumenų sistemos sutrikimais:
nuovargis, skausmas, raumenų nusilpimas ir t.t.
„Sėdimą gyvenimo būdą vedantys žmonės dažnai turi nusiskundimų, pavyzdžiui nuovargiu, skausmais:
nugaros, pečių juostos, kelio ir kt., sąnarių sustingimu.
Tam tikra dalimi taip yra dėl to, kad jie juda ne pakankamai, tikėtina netaisyklingai sėdi, o ir raumenynas būna ne tinkamos būklės.“ – išaiškina kineziterapeutas.
Problemos gali užklupti netikėtai
Bulenokas pažymi, kad dažnu atveju problemos yra kompleksinės.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, netinkama sėdėsena gali būti priežastis problemų, susijusių su žmogaus skeletu.
„Turbūt mažai kas iš karto pagalvotų, kad dėl prastos psichologinės būsenos gali būti kalta netinkama sėdėsena.
Iš tiesų, dėl atsiradusių skausmų, gali sutrikti žmogaus miegas, o dėl poilsio trūkumo gali suprastėti psichologinė būsena.
Visas žmogaus kūnas sąveikauja, todėl sveikatos problemos gali pasireikšti ne iš karto, o po kažkiek laiko ir dažniausiai, pačiu netinkamiausiu metu“, – sako draudimo žinovas.
Jis sako, kad ilgesnį laiką jaučiant skausmus derėtų pasitarti su žinovais.
Neretai žmonės, pajutę skausmus, bando juos „išjudinti“ netaisyklingai atliekama mankšta ar nuskausminamaisiais, tačiau anot BTA atstovo, tai gali tik nutolinti sutrikimų pasekmes, arba jas dar labiau paspartinti.
„Pasitaiko atvejų, kad žmogus negali net nueiti į darbą, nes vos atsikėlus, jį tarsi surakina skausmas.
Tokių atvejų būna ir kelionės metu, stipriau pūstelėjus vėjui gali prasidėti uždegiminiai procesai raumenyse.
Tai tik įrodo, kad niekas nėra apsaugotas, jog sveikatos problemos užklups pačiu netinkamiausiu metu“, – pažymi G. Bulenokas.
Žinovo teigimu, papildomas Sveikatos draudimas gali pasiūlyti pagalbą ne tik sutrikus sveikatai, bet ir atliekant sveikatos prevenciją.
BTA atstovo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau žmonių atranda specialias mankštas, psichologo paslaugas, reabilitaciją.
Visais atvejais gyventojai raginami pasitarti ir susikurti išskirtinę apsaugą sau.
Judėjimas padeda
Kineziterapeutas A. Bogdelis nurodo, kad norėdami pasirūpinti ilgalaike kūno sveikata turėtume prisiminti sportą ar paprasčiausiai bendrą taisyklingą fizinį aktyvumą, kuris nejudriems šiandienos miestiečiams atstoja mūsų protėvių medžiokles ar bet kurios kitos veiklos metu patiriamą fizinį krūvį.
„Darbingo amžiaus žmonėms patariama per savaitę mažiausiai 150 minučių pajudėti taip, kad kūnas patirtų vidutinio intensyvumo aerobinį fizinį krūvį ar bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinį fizinį krūvį.
Taip pat galima šiuos krūvius įvairiais būdais kombinuoti. Dukart didesnis krūvis suteiks papildomos naudos sveikatai, jei prie jo bus pereinama laipsniškai.
Šis krūvis turėtų būti paskirstytas per visą savaitę. Minimali kiekvienos aktyvumo fazės trukmė turėtų būti 10 minučių.
Kartu su aerobiniu krūviu patartina dar du ar daugiau kartų per savaitę atlikti ir raumenų stiprinimo pratimus, į juos įtraukiant didžiąsias raumenų grupes“, – pastebi mokslų daktaras.
Svarbus darbo vietos patogumas
Anot mokslininko, labai svarbus darbo vietos ergonomiškumas.
Daugelis įmonių, besirūpinančių savo darbuotojų sveikata, biuruose jau turi tai, ką žinovai vadina pagalbininku nuo sėdėjimo ligų.
Tai – reguliuojamo aukščio stalai, kurie suteikia galimybę keisti kūno padėtį darbo metu bei prisideda prie taisyklingos laikysenos palaikymo įgalinimo.
„Žmogui evoliuciškai įprasta dažnai keisti kūno padėtį.
Išlaikant taisyklingą laikyseną pasėdėti apie 30 min., pastovėti apie 30 min., pasivaikščioti, prasimankštinti yra kur kas natūraliau iš mūsų raidos perspektyvos ir sveikiau mūsų organizmui, nei visą dieną sėdėti arba visą dieną stovėti“, – paaiškina A. Bogdelis.
Pasak G. Bulenoko svarbus ir darbdavio požiūris į darbuotojus bei rūpinimasis jų sveikata.
Vieni darbdaviai siūlo sporto klubų abonementus, kiti – suteikia draudimo paketą sveikatos profilaktikai.
„Darbdaviai gali paskatinti kolektyvą pasirūpinti sveikata dar iki tol, kai prasideda rimtos problemos ir reikalingos medicininės intervencijos.
Profilaktiniai apsilankymai pas sveikatos žinovus suteikia galimybę išvengti ar bent jau sumažinti kai kurių besivystančių būklių sunkumą“, – sako G. Bulenokas.
