Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad nemaža dalis gyventojų planuoja dirbti ir išėję į pensiją. Galvoti apie darbą sulaukus pensinio amžiaus žmones skatina ne tik laukianti maža senatvės pensija, bet ir noras senatvėje gyventi turiningesnį, prasmingesnį gyvenimą.
Apklausos rezultatai rodo, kad dirbti išėję į pensiją planuoja 33 proc., gyventojų. 34 proc. gyventojų dar nėra apsisprendę, ar norėtų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, o likę 33 proc. gyventojų dirbti neplanuoja.
Labiausiai lemia finansinės priežastys
Pagrindinė priežastis, dėl kurios planuojama dirbti sulaukus pensinio amžiaus, yra nepakankamas senatvės pensijos dydis. Remiantis naujausiais viešai skelbiamais „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 483,67 Eur.
52 proc. gyventojų planuoja dirbti ilgiau dėl to, kad senatvės pensijos jiems nepakaks pragyventi. Daugiau kaip trečdalis (36 proc.) gyventojų yra įsitikinę, kad senatvės pensijos pakaks patenkinti tik bazinius poreikius, o norint gyventi orų, įprastą gyvenimą reikia papildomų pajamų.
Dirbti išėjus į pensiją skatina ne tik rūpestis, kaip reikės pragyventi už trečdalį dabartinių pajamų, bet ir baimė dėl gyvenimo pasikeitimo išėjus į pensiją bei socialinės izoliacijos. 39 proc. gyventojų norėtų senatvėje dirbti dėl to, kad darbas, jų manymu, suteikia gyvenimui prasmę.
„Dauguma vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkoje likti ilgiau planuoja ne iš gero gyvenimo. Toliau dirbti dažniau ketina vyriausi, kuriems pensinis amžius nebetoli, bei didesnes pajamas šiuo metu gaunantys žmonės, kurių senatvės pensija nuo dabartinio atlyginimo skirsis labiausiai. Mažai uždirbančiųjų pensija nuo dabartinių pajamų smarkiai nesiskirs, tačiau uždirbantieji vidutinį ir didesnį atlyginimą gaus kur kas mažesnę senatvės pensiją nei tikisi. Kad dirbti „iš reikalo“ tektų mažiau, gyventojai turi būti sukaupę senatvei papildomų lėšų. Tam būtina didinti finansinį gyventojų švietimą ir taikyti priemones, kurios skatina žmones kaupti savarankiškai“, – kalba Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Sukaupti pinigai – ir komunaliniams mokesčiams, ir kultūrai
Pasak G. Rimšos, papildomai sukaupti lėšų senatvei galima pasirenkant investicinį arba kaupiamąjį gyvybės draudimą. Šios gyvybės draudimo rūšys yra skirtos ne tik apsidrausti nuo rizikų, bet ir sukaupti pinigų. Išėjus į pensiją, papildomai sukaupti pinigai leistų sočiau ir turiningiau gyventi bei patenkinti svarbius poreikius, kuriems nepakaks periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų.
Apklausos metu gyventojai, atsakydami į klausimą, kokias išlaidas senatvėje padėtų padengti papildomai per III pakopą, įskaitant gyvybės draudimą, sukauptos lėšos, išreiškė lūkestį išlaikyti panašią gyvenimo kokybę.
57 proc. gyventojų šiuos pinigus panaudotų susimokėti įvairius mokesčius, 48 proc. gyventojų norėtų už sukauptas lėšas įsigyti vaistų ar vitaminų, 32 proc. – kokybiškesnių maisto produktų.
30 proc. gyventojų, dažniau labiau išsilavinę apklaustieji ir didmiesčių gyventojai, gyvybės draudimo išmokas panaudotų kelionėms ir atostogoms, o 27 proc. gyventojų, daugiausia moterys, norėtų lankytis kultūriniuose renginiuose. 17 proc. apklaustųjų tarp svarbių poreikių, kuriems skirtų per gyvybės draudimą sukauptus pinigus, paminėjo automobilio išlaikymą.
