Vis dar neatsiejama Naujųjų Metų sutikimo dalis yra fejerverkai. Švęsdami kasmet į orą paleidžiame daug įvairių pirotechninių gaminių, kurių sprogimai padidina triukšmo lygį, degimo gaminiai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai (kietosios dalelės, dujiniai teršalai).
Fejerverkų spalvinimui taip pat naudojami įvairių sunkiųjų metalų junginiai, kurie esant tam tikrai temperatūrai nudažo fejerverkus skirtingomis spalvomis ir sukuria įspūdingus reginius. Sprogus pirotechnikos gaminiams išmesti teršalai neišnyksta, o pasklinda aplinkos ore, patenka į vandenį, dirvožemį, taigi turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos būklei ir žmogaus sveikatai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Šių teršalų vertės per pirmąją Naujųjų Metų valandą išauga kelis kartus. Naujųjų Metų naktį, kai šaudomi fejerverkai ir deginami kiti įvairūs pirotechnikos gaminiai, valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose išmatuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją aplinkos ore. Palyginimui, Vilniuje Senamiestyje prieš sutinkant 2022 metus, kol fejerverkai dar buvo nešaudomi, valandinė KD10 koncentracija siekė 24 µg/m3, o iššaudžius fejerverkus padidėjo iki 188 µg/m3.
Oro kokybė Naujųjų Metų naktį ir teršalų koncentracijos padidėjimas aplinkos ore, priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų. Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Tačiau virš vietovės esant ciklonui, pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpą laiką.
Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.
Nepaisant pastaruoju metu vis garsesnių kalbų apie neigiamą fejerverkų įtaką aplinkai, jų importas į Lietuvą, taigi ir paklausa, nemažėja. Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai kasmet į mūsų šalį įvežama ir joje lieka (nereeksportuojama) apie 567 tonų fejerverkų, kurie galėtų būti sutalpinti į maždaug 23 vilkikus.
Kuo mažiau pirotechninių gaminių sudeginsime, tuo švaresniu aplinkos oru kvėpuosime, be to, mažiau nukentės gyvūnai, išvengsime sveikatai žalingo triukšmo, nesusidarys dideli (dažnai neperdirbamų) atliekų kiekiai.
