Upelių užterštumo mažinimas Kaune jau kuris laikas yra tapęs vienu iš miesto prioritetų. Aplink Girstupį, Gričiupį ir Amalę vis dažniau rengiami patikrinimai, siekiant išsiaiškinti taršos šaltinius bei su tuo susijusius asmenis. Pastangos duoda atitinkamų rezultatų: vos per du mėnesius keli šimtai kauniečių prisijungė prie centralizuotų miesto tinklų bei pradėjo tvarkyti atliekas tinkamai.
Patikrinimai pridėjo sąmoningumo
„Kryptingas darbas stiprinant kontrolę ir įspėjant gyventojus apie jiems tenkančią atsakomybę atnešė pozityvių pokyčių. Anksčiau gyventojai neretai rinkdavosi abejotinas paslaugas iš skelbimų internete, nesusimąstydami, kur tos nuotekos bus padėtos. Vietoj to, kad būtų sutvarkytos pagal keliamus reikalavimus, dažnai jos tapdavo papildomu taršos šaltiniu mieste“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pasak vicemero, po surengtų patikrų gyventojai elgiasi atsakingiau: sudarinėja sutartis su sertifikuotomis įmonėmis, kurios tinkamai išveža ir utilizuoja atliekas, jungiasi prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų: „Vadinasi, gyventojai sąmoningėja, o tai jau savaime yra didelis žingsnis skaidresnių Kauno upelių link.“
Vien per rugsėjį ir spalį pasirašyta daugiau kaip 600 sutarčių dėl prisijungimo prie miesto nuotekų tinklų. Dar beveik pusšimtis gyventojų pateikė prašymus arba jau tvarkosi reikiamus dokumentus.
Skaičiuojama, kad apie pusė tūkstančio privačių namų savininkų sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais, pradėjo tinkamai vesti dokumentaciją, išsaugant kvitus už gautas paslaugas.
Teršėjams – dvi galimybės
Kauniečiai ir toliau raginami atsisakyti senų bei nusikalstamų metodų, kuomet nuotekomis atsikratoma neteisėtai išleidžiant jas į aplinką.
Siekiant išvengti gresiančių baudų ir tuo pačiu prisidėti prie gamtos švarinimo, gyventojams siūlomos kelios galimos alternatyvos: jungtis prie miesto komunalinių tinklų arba rinktis vieną iš 11 Kaune oficialiai veikiančių įmonių, kurios atliekas tvarko pagal visus reikalavimus.
Dar griežtesnės priemonės
Nuosavų namų savininkai, kurie nėra sudarę sutarčių dėl prisijungimo prie miesto tinklų, privalo užtikrinti, kad jų valdose tinkamai veikia valymo įrenginiai, deramai utilizuojamos nuotekos. Gyventojai privalo turėti atliekų išvežimą įrodančius dokumentus, kuriuose pateikti duomenys atitiktų realiai suvartojamus vandens kiekius.
Per šiuos metus jungtinė komanda, sudaryta iš savivaldybės viešosios tvarkos ir aplinkos apsaugos skyrių specialistų, seniūnijų atstovų, aplinkosaugininkų bei „Kauno vandenų“ darbuotojų, patikrino apie 410 privačių valdų. Surengti reguliarūs vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių inspektavimai, taip pat neplaniniai apsilankymai ir net požeminė žvalgyba georadaru.
„Upelių ir gamtos tarša yra ekologinė problema, kurią bandėme spręsti gražiuoju – kviesdami prisijungti prie miesto komunalinių nuotekų tinklų, siųsdami kvietimus ir įspėjimus. Nuo šiol priemonės griežtės.
Per rugsėjį–spalį 132 privačių namų gyventojai jau sulaukė įspėjimų ir baudų už individualių nuotekų tvarkymo pažeidimus. Nuo šiol taisyklių nesilaikantys bei nuo atsakymų savivaldybei išsisukinėjantys būstų šeimininkai bus savaime laikomi potencialiais teršėjais, kurie buitines nuotekas galimai tvarko netinkamai“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.
Už tyčinę žalą gamtai aplinkos teršėjams numatyta skirti pinigines baudas iki 600 eurų. Jei situacija nesikeis, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė arba ženkliai didesnės baudos iš aplinkosaugininkų.
