Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, būtina griežčiau reguliuoti mineralinių trąšų naudojimą, tuo tarpu tirštąjį mėšlą bus leidžiama laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, laikantis nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, ir po lapkričio 15 d.
Tokį kompromisinį sprendimą žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas priėmė įvertinę žemės ūkio sektoriaus išsakytus argumentus ir pasikonsultavę su mokslo institucijų atstovais.
Mokslininkų vertinimu, laikant mėšlo rietuves laukuose pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, jis galimai nedarytų neigiamo poveikio aplinkai.
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai sutarė, kad tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar minėti reikalavimai leidžia užtikrinti, kad mėšlo rietuvės, laikomos laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, neteršia aplinkos. Jei tyrimo rezultatai parodys, kad reikalavimai to neužtikrina, jie bus peržiūrimi ir griežtinami.
Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis šalies vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų. Geros būklės reikalavimų neatitinka ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje.
Siekiant mažinti vandens telkinių taršą, susijusią su mineralinių trąšų naudojimu, žemės ūkio ir aplinkos ministrai sutarė artimiausiu metu nustatyti reikalavimus rinkti ir teikti duomenis apie ūkiuose sunaudojamas trąšas, rengti tręšimo planus tręšiant tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis, taip pat reglamentuoti didžiausią leistiną mineralinių ir organinių trąšų azoto tręšimo normą.
Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ruošia įrankius (vieningą tręšimo planų rengimo metodiką bei Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemę), padėsiančius tausiai naudoti trąšas.
Bendru ministrų įsakymu patvirtintose Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatose numatyta, kad nuo š.m. lapkričio 15 d. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne mažesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti.
Be to, laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų.
Rietuvėse mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, uždengiamas lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis, dangomis arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
Rietuvė turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, kvapų sklidimo. Rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami.
Apraše numatytas draudimo naudoti ištaškymo technologijas tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis terminas atidedamas iki 2025 m., atsižvelgus į tai, kad ūkio subjektams, tokiu būdu tręšiantiems 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, būtina įsigyti ar atnaujinti turimą techniką ir tam reikalingos investicijos.
Ministrai taip pat sutarė, kad būtina skatinti naudoti organines trąšas ir tręšimo produktus, gaminamus iš perdirbto mėšlo (ypač kompostą), todėl papildomą dėmesį skirs mėšlo perdirbimo ir kompostavimo reikalavimams nustatyti, šių produktų sertifikavimui.
