Aplinkos ministro įsakymu nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.
Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Dėl to iki šiol buvo neįmanoma adekvačiai nubausti ilgalaikės taršos sukėlėjų. Pavyzdžiui, apie į upelį tekančias nuotekas pareigūnai sužino tik po savaitės. Per kelias valandas problema išsprendžiama, bet pažeidėjas galėjo būti baudžiamas tik už tą teršalo kiekį, kuris buvo išmestas į aplinką per tas kelias valandas, kuomet teršimas buvo užfiksuotas. Tai neatspindėdavo realios aplinkai padarytos žalos. Pavyzdžiui, už 100 kg sulfatų išpylimą į aplinką tekdavo atlyginti 12 Lt žalą.
Nauji aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pakeitimai numato, kad minimalus žalos aplinkai dydis, kuris padaromas vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, sukeliamas biologinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, nuotekos) bus ne mažesnis nei 518 Lt (150 eurų). Jei aplinka užteršiama cheminėmis medžiagomis – 691 Lt (200 eurų)
Minimalus įkainis už bet kokią oro taršą (pavyzdžiui, deginama plastmasė) – 345 Lt (100 eurų).
Naujoji tvarka leis išvengti simbolinių žalos dydžių ir teršėjai turės sumokėti ne mažesnę nei minimalią sumą.
Minimalūs žalos atlyginimo dydžiai jau daugiau nei metus galioja atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 500 litų (145 eurai). Atlyginti už aplinkai daroma žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai 1 500 litų (434 eurai).
Susiję straipsniai:
- Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų
- „Grunto valymo technologijoms“ skirtas dar vienas aukso medalis
- Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
- Prezidentė priima skalūnų dujų žvalgus, žalieji perspėja – neskubėti
- „Jaunieji Žemės Draugai“ paragino Lietuvos valdžią rinkis tvarią energiją ir saugoti švarų vandenį
- Numatyti konkretūs veiksmai išmetamų šiltnamio dujų kiekiui mažinti
- Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
- Ar Lietuva tampa naudotų automobilių sąvartynu?
- K.Uoka: Lietuvos valdžia turėtų susidomėti Baltijos jūros teršimu Karaliaučiaus srityje (nuotraukos, video)
- „Auksinę krivūlę“ aplinkosaugininkai skyrė Molėtų rajono savivaldybei
- Sulaikytas brakonierius „elektrikas“ – šiemet pirmas šalyje
- Savaitgalį žvejai sulauks gamtosaugininkų patikros
- Šiandien minime Pasaulinę aplinkos dieną
- Dėl vilkų padarytos žalos kreipkitės į savivaldybę
- Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
- Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
- Valstybės kontrolė: gamybinių nuotekų chemikalai gali kauptis gamtoje
- Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
- Pristatytas pirmasis nacionalinis rūšiavimo konteinerių žemėlapis
- Kauno marių pakrantėje bus gelbėjama undinėlė
- Žinių spragoms apie rūšiavimą užpildyti sukurta informacinė sistema „Žalias katalogas“
- Atliekų svėrimas Alytuje gali tapti brangia kasdienybe
- Lydekoms apsaugoti pratęstas draudimas jas žvejoti
- Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukta dar viena Lietuvos įmonė
- Jau netekęs didelės ES paramos Šiaulių regionas neskuba taisyti klaidų
- Mėlynių „šukavimas“ – nusikaltimas gamtai
- Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
- Gyvūnai mieste: kaip reaguoti ir jiems padėti
- Rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė diena be automobilio
