Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva tęsiamas bendradarbiavimas su Europos jūrų saugumo administracija (EMSA) dėl bepiločio orlaivio misijos Klaipėdos pajūryje. Šįkart Lietuvos pajūryje naujasis dronas „Atlas 4“ skraidys tris mėnesius fiksuodamas laivų išmetamųjų dujų koncentracijas, galimus taršos nafta ir jos gaminiais, šiukšlėmis atvejus iš laivų, vykdys verslinės žvejybos kontrolę, taip pat įvertins laivų navigacijos saugumą.
Bepilotis orlaivis kartografuos Baltijos jūros pakrantės pokyčius, Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybę, įvykus ekstremaliai situacijai Baltijos jūroje ar Kuršių mariose, atliks stebėseną.
Darbus su dronu aplinkosaugininkai planuoja pradėti 2023 m. pavasarį arba vasarą, projektas bus finansuotas EMSA lėšomis.
„Turėdami bepiločio orlaivio renkamus duomenis, galėsime įvertinti, ar veikla jūroje vykdoma laikantis nacionalinių reikalavimų ir tarptautinių įsipareigojimų, ar efektyviai vykdoma veiklos kontrolė, nustatyti kontrolės stiprinimo poreikį ir kryptis. Be to, fiksuodami taršą jūroje bepiločiu dronu, stiprinsime laivybos kontrolę, greičiau ir operatyviau užkardysime pažeidimus“, – sako Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gintarė Šešplaukė.
2020 m. per trijų mėnesių šiuolaikiško drono misiją Jūros aplinkos apsaugos inspekcija gavo daugiau nei 130 emisijų ataskaitų dėl laivų išmetamųjų dujų kokybės. Reguliariai vykdomų skrydžių metu buvo identifikuota 20 atvejų dėl galimų sieros koncentracijos viršijimo laivų išmetamosiose dujose. Visi atvejai ištirti, tyrimams buvo imami kuro mėginiai, dėl galimų pažeidimų informuotos laivų vėliavos valstybių atsakingos institucijos.
Misija ir bepiločių orlaivių galimybės stebint taršą jūroje sulaukė didelio institucijų susidomėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas ir 2023 m. bendradarbiaus su kitomis institucijomis, tarp kurių Aplinkos apsaugos agentūra, Žuvininkystės tarnyba, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos pajūris bus saugomas naujausiomis technologijomis. Lietuvos institucijos vykdydamos tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir, naudodamosi bepiločiu orlaiviu, galės vykdyti savo funkcijas dar tiksliau ir efektyviau“, – teigia G. Šešplaukė.
