Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Naujausi istorikų tyrimai apie Vilnių

2022-12-01 11:00:29
12
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Gruodžio 1–2 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius) ir Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudami su Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, pirmieji pradeda mokslinių renginių ciklą, skirtą 700-osioms pirmojo Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms.

Konferencijoje XVIII amžiaus istorijos tyrėjai aptars, koks buvo Vilnius paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiais, kaip keitėsi miesto veidas, kokie pokyčiai ekonominiame, socialiniame, religiniame, kultūriniame Vilniaus miesto, pavieto, vaivadijos, vyskupijos gyvenime vyko per šimtą metų.

Konferencijos dėmesio centre – Vilnius kaip politinis, ekonominis, religinis, kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras bei Vilniaus reikšmės ir statuso kismas, aprėpiantis laikotarpį nuo 1700 metų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės inkorporavimo į Rusijos imperijos sudėtį.

Konferencijoje pranešimus skaitys žinomi XVIII amžiaus tyrinėtojai iš Lietuvos ir Lenkijos. Tai jau 21-asis tarptautinis XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrinėtojų renginys.

Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Pagrindiniai konferencijos pranešimų teminiai laukai:

1. Vilnius – politinio gyvenimo centras (Vilniaus vieta ir vaidmuo XVIII a. Lietuvoje ir Abiejų Tautų Respublikoje;

Vilnius geopolitinių iššūkių akivaizdoje;

sostinės statuso problema;

Vilniaus santykis su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais;

Vilnius per karus ir suirutes; Vilnius reformų laikotarpiu ir kiti klausimai);

2. Miestas ir miestiečiai:

ūkis, prekyba, gyvensena (miestiečių valdantysis elitas; miesto demografinis paveikslas; amatininkų cechų veikla; prekyba; mugės ir turgavietės; miesto topografija, globos, gydymo institucijos ir kita);

3. Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“ (Vilniaus universiteto ir kitų Vilniuje veikusių švietimo institucijų veikla, mokslininkai ir jų darbai);

4. Vilniaus vardai ir veidai (iškilios Vilniuje gyvenusios ir kūrusios asmenybės: dailininkai Pranciškus Smuglevičius ir Konstantinas Otosielskis, architektas Giovanni (Jonas) Pensa, filosofas, publicistas, botanikas Stanislovas Jundzilas ir kiti).

Dienotvarkė:

2022 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

9.00–9.30 Registracija

9.30–9.40 Konferencijos atidarymas

9.40–13.30

I posėdis: Vilnius – politinio gyvenimo centras

Moderuoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

9.40–10.00

Dr. Mindaugas ŠAPOKA (Lietuvos istorijos institutas)

Vilnius po karo ir maro 1710–1717 m.

10.00–10.20

Prof. habil. dr. Bernadeta Manysė (Bernadetta Manys) (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas)

Mykolo Kazimiero Radvilos „Žuvelės“ dienoraštis – Vilniaus tyrimų šaltinis

10.20–10.40

Habil. dr. Andrėjus Macukas (Andrei Macuk) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)

Vilniaus koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos veikla Vilniuje vykusiuose seimeliuose Augusto III valdymo laikotarpiu

10.40–11.00

Doc. dr. Domininkas Burba (Vytauto Didžiojo universitetas)

Aristokrato interesai sostinėje: paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus politinė ir ūkinė veikla Vilniuje

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–11.50

Prof. habil. dr. Tomašas Ciesielskis (Tomasz Ciesielski) (Opolės universitetas)

Karinės įgulos Vilnius 1717–1776

11.50–12.10

Dr. Dariušas Voznickis (Dariusz Woznicki) (Opolės universitetas)

Vilniaus arsenalas antrajame ir trečiajame XVIII a. dešimtmetyje. Lietuvos artilerijos generolo Boguslavo Ernesto Denhofo atvejis

12.10–12.30

Dr. Mariušas Mačynijus (Mariusz Machynia) (Lenkijos mokslų ir menų akademija)

Vilniaus garnizonas Stanislovo Augusto epochoje

12.30–13.00 Diskusija

13.00–14.30 Pietų pertrauka

14.30–17.50

II posėdis: Miestas ir miestiečiai

Moderuoja dr. Adam Stankevič

14.30–14.50

Dr. Mindaugas Klovas (Lietuvos istorijos institutas)

Vilniaus miesto iždas XVIII a.: prasiskolinimo link

 14.50–15.10

Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas)

Galva cukraus, svaras pipirų ir muskato riešutai: prieskoniai Vilniaus krautuvėse XVIII a. I pusėje

15.10–15.30

Dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universitetas)

Jankelis tampa Aleksandru: žydų konvertitų antroponimai XVIII amžiaus Vilniuje

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10

Dokt. Rūta Miškinytė (Vilniaus universitetas)

Vilniaus miesto visuomenės požiūris į elgetas ir elgetavimą XVIII a.

16.10–16.30

Doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija)

Senosios Vilniaus kapinės. Palaidojimai Vilniuje XVIII a.

16.30–16.50

Dr. Violeta Pavlikovska (Wioletta Pawlikowska) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)

Vilniaus kapitulos archyvas XVIII– XIX a.

16.50–17.50 Diskusija

18.00–19.00 Prof. dr. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje“ pristatymas

2022 m. gruodžio 2 d., penktadienis

 9.30–13.00

III posėdis: Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“

Moderuoja dr. Robertas Jurgaitis

9.30–9.50

Prof. habil. dr. Janina Kaminska (Varšuvos universitetas)

Vilniaus mokymo ir lavinimo institucijos XVIII a. antroje pusėje

9.50–10.10

Prof. habil. dr. Mariušas Aušas (Mariusz Ausz) (Liublino Marios Curie-Skłodowskos universitetas)

Vilniaus reikšmė Lietuvos pijorų provincijai

10.10–10.30

Prof. habil. dr. Eva Kula (Ewa Kula) (Kelcų Jano Kochanowskio universitetas)

Vilniaus eksjėzuitai Tautinės edukacinės komisijos tarnyboje

10.30–10.50 Kavos pertrauka / Przerwa na kawę

10.50–11.10

Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Apšvietos pasaulio vaizdiniai Vilniaus teatre besibaigiant XVIII a.

11.10–11.30

Habil. dr. Katažyna Bučeka (Katarzyna Buczek) (Varšuvos universitetas)

Vilniaus mokyklinės šventės Tautinės edukacinės komisijos laikotarpiu bendrame Abiejų Tautų Respublikos kontekste

11.30–12.00 Diskusija

12.00–13.00 Ekskursija parodoje „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“

13.00–14.30 Pietų pertrauka

14.30–17.30

IV posėdis: Vilniaus vardai ir veidai

Moderuoja dr. Lina Balaišytė

14.30–14.50

Dokt. Paulina Paul (Varšuvos universitetas)

Apšvietos muziejaus samprata mokslinėje ir pedagoginėje kun. Stanislovo Jundzilo veikloje

14.50–15.10

Akad. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija)

Gimęs Ukrainoje, tapęs vilniečiu: dailininkas Konstantinas Otosielskis (1739–1809)

15.10–15.30

Dokt. Joana Vitkutė (Vilniaus dailės akademija)

Vaiko vaizdinys Pranciškaus Smuglevičiaus kūryboje

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10

Dr. Auksė Kaladžinskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Italų architektai XVIII a. Vilniuje: Giovanni (Jonas) Pensa

16.10–16.30

Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)

Kauno miesto ryšiai su Vilniumi XVIII amžiuje

16.30–17.30 Diskusija

Konferencijos uždarymas

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Tautinės edukacinės? says:
    2 mėnesiai ago

    ŠVIETIMAS, ŠVIETIMAS, o ne kažkoks edjukeišn, Kaip gali būti tautinė edjukeišn?
    Nei žodžio apie tai, kad Vilniaus istorija daug senesnė, nei tie 700 metų? Kodėl?

    Citata iš VLKK:
    „Ar vartotini žodžiai „moderuoti“, „moderatorius“?
    Taip, vartotini. Moderuoti (lot. moderare – valdyti, vesti), moderatorius (lot. moderator – mažintojas, silpnintojas) (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 543). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) moderuoti, moderatorius vertinami kaip šalutiniai normos variantai (p. 45). Pagrindiniai normos variantai vesti (diskusiją, pokalbį), vadovauti; pirmininkauti; (diskusijos, pokalbio) vedėjas, vadovas, pirmininkas.
    2005 metų leidime žodis moderuoti vertintas kaip neteiktinas vartoti (p. 79).“.
    Ką gi, anksčiau buvo neteiktinas, o dabar VLKK sako, kad jau vartotini? Ar tikrai VLKK rūpi lietuvių kalba, jei taip?

    „Moderatorius – (lot. moderator – valdytojas, tvarkytojas): 1. presbiterionų bažnyčios ministrantas, paskirtas pirmininkauti viename iš dvarų, vadovaujančių bažnyčios gyvenimui; 2. muz. klavišinių muzikos instrumentų prietaisas garsui tildyti.“ – interneto lietuvių žodynas.

    Bet VEDANTYSIS, VEDĖJAS, VALDYTOJAS skamba prasčiokiškai – valstietiškai?

    Atsakyti
    • gintautas says:
      2 mėnesiai ago

      M-V is cia Moderatorius -Voderatorius-VAderatorius=VADELiotojas,zodziu ‘vadovas’.

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    Čia – naujausi suinteresuotų ir politiškai užangažuotų istorikų, tačiau ne archeologų tyrimai. Bet, gal ateis ir kita diena.

    Atsakyti
  3. Tadas says:
    2 mėnesiai ago

    Lenku suejimas klaiku

    Atsakyti
  4. nuomonė says:
    2 mėnesiai ago

    Manau, konferencijoje reikėtų pacituoti XIX amžiaus Lietuvos istoriko Mykolo Balinskio, kuris savo straipsnius pasirašinėdavo slapyvardžiais Auszławis ( Aušlavis- lietuvių ir prūsų dievaitis) , Mokitinis, Usztaritois ir kt., 1835 m. Vilniuje išleistą knygą ” Vilniaus miesto statistinis aprašymas ( Opisanie statystyczne miasta Wilna) ” . Jos 61-me puslapyje istorikas rašo : Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių gyventojų tiek mažai, kad šiuo požiūriu jokio atskiro skyriaus sudaryti jie negali ( “Mieszkańcy miasta Wilna, co do ich rodu, są Litwini, Rossyanie, Niemcy i Żidzy. Ludność innych pliemion tak jest mała, że pod tym względem żadnego oddziału stanowić nie może.”).

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      Konferencijoje turėjo būti priminta, kad apie Abiejų Tautų Respblikos vardas turėjo ir turi būti būti rašomas kaip ŽEČPOSPOLLITA, t. y. su dviem raidėmis L viduryje.

      Atsakyti
  5. Nuoroda says:
    2 mėnesiai ago

    • Mūsų rusų gatvė. Rusų gatvė Užupyje bei pokalbis su Adasa Skliutauskaite
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
    Rusėnai – rutėnai ≠ dabart. rusai
    Sostinės merui atrodo, jog tai – antraeilis dalykas…
    Pasisako: a. a. Antanas Čaplinskas, Sergejus Temčinas (teigia, jog „Rusia” buvęs skandinaviškas žodis, kuri perėmė tie, kas šiandien save rusais vadina), R. Bogdanas.

    Atsakyti
    • dar says:
      2 mėnesiai ago

      Skaičiau, kad rusėnai buvo rytų slavų , dabartinių baltarusių, ukrainiečių palikuonys. Taigi Rossyanie tikruausiai reiškia rusėnai.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 mėnesiai ago

        Taip. –
        Jei rusiškai suprantate, prašom S. Temčino paklausyti (po Bagdono pasisakymo, t.y., nuo 05:55 min.) –
        – lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
        o jei turite laiko, tai ir kitų. Vos pusė laidos (15 min.) šiai temai skiriama. Paskui – kita tema.
        S.T. pasakojime puikus pavyzdys, kaip atplūdusi net ir taiki ateivių lavina gali be jokio ginklo okupuoti ir nutautinti šalį. Taip atsitinka, jei vietinių tauta yra per maža, kad įstengtų nesileisti paveikiama už ją didesnės masės daromos įtakos. Kalbos, papročiai, tikėjimas, šeimos susimaišo, susikryžmina, ir taip randasi nauja, kita kalba bendraujanti tauta. Įtariu, jog ukrainų protėvių gentys (išsk. lemkus) buvo energingi, bet gana taikūs klajokliai – priešingai gentims, sukūrusiems Rusiją.

        Atsakyti
        • nuomonė says:
          2 mėnesiai ago

          Kiek teko skaityti, po kiekvieno sukilimo Rusijos caro valdžia tremdavo lietuvius į Sibirą, o į jų namus atkeldavo gyventojus iš rytinių gubernijų. Berods grafo Pliaterio duomenimis, prieš 1831 m. sukilimą tuometinėje Vilniaus gubernijoje ( jos rytinė riba ėjo netoli Minsko, ties Petriškių miesteliu , nors lietuvių gyventa ir prie pat Minsko ( vietovė Antaniški)) lietuviai sudarė apie 65 proc. gyventojų. 1862 m. lietuviai dar sudarė 50 proc. gubernijos gyventojų,lenkai 18 proc., baltarusiai 17 proc., rusai 2 proc. žydai- 9 proc. Metai po 1863 m. sukilimo lietuvių nuošimtis drastiškai mažėja iki 24 proc., lenkų nuošimtis lieka beveik nepakitęs-17 proc., baltarusių drastiškai didėja iki 47 proc.,rusų-3 proc., žydų- 9 proc. Kita vertus tuo metu prisipažinti esant lietuviu galėjo reikšti valstybinės tarnybos netekimą ar bentjau tarnybinės karjeros sustabdymą. Galbūt todėl nemažai lietuvių per gyventojų surašymus galimai pasisakydavo esą kitų tautybių. Kita vertus, Rusijos caro valdžiai 40 metų uždraudus lietuvių kalbą, spaudą ir mokyklas, Vilniaus gubernijoje lietuviai leisdavo savo vaikus į lenkiškas mokyklas- nutautėjimo procesas įgavo pagreitį.
          https://en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate#Demographics

          Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    > dar
    Rasa (rus. rosa) krinta rytais, todėl, išeina, rossijane yra rytiečiai. Tai – gana sąlyginė sąvoka, kadangi iškyla klausims – nuo kur į rytus? Žiūrint istoriškai, pavyzdžiui, galima būtų teigti, kad rossijane gyveno nuo Algirdo Lietuvos toli į rytus. Žiūrint netolima praeitimi, pavyzdžiui, galima būtų teigti, jog rossijane gyvena nuo LTSR Lietuvos į rytus toli. Patiems rossijanams šiandien mes esame zapadniki, t. y. vakaruose nuo jų gyvenantys lietuviai.

    Atsakyti
  7. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Kas yra lietuviai -40procentu suomiai N1a1 ir 40 procentu arijieciai R1c1.Kaip tai atsispinti kalboj,Pav ,suomiskai ‘kaisti’- tai ‘virti’,’vesu’- ‘vanduo’,’pistaa’-‘kisti’,’pistoda’-durklas,’kaunis’-‘grazus’ Kaunas,’punnu’-raudonas Punia ir tik viena zodi estiska radau truputi panarses telefone vertejuje -estiskai ‘vaikas’-‘mazas’.Tai dauguma zodziu yra giminingi ne estams,kurie arti ,o suomiams ,kurie zymiai toliau.Kaip tai paaiskinti – manau lietuviu suomiska dalis ar visa lietuviu populiacija atsikrauste ,kazkur nuo Uralo ir cia apsigyveno.,kazkaip apeit estus turejom.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Kęstutis Navickas | zum.lrv.lt nuotr.

K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos

2023 02 07
Vaido Tamošiūūno nuotraukų parodos plakatas | rengėjų nuotr.

Atidaroma V. Tamošiūno nuotraukų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“

2023 02 07
Kaunas pasitinka Vasario16-ąjją | rengėjų nuotr.

Vasario 16-oji Kaune: dėmesys valstybės kūrėjams, „Aš – dalis tavęs“ apdovanojimai

2023 02 07
Nauji policijos automobiliai | vrm.lrv.lt nuotr.

NATO viršūnių susitikimui – 12 automobilių

2023 02 07
Padėka birutietėms – už Lietuvos kariuomenės šeimų stiprinimą ir paramą sužeistiems Ukrainos kariams | lrp.lt, E.Kkinaičio nuotr.

Padėka birutietėms – už Lietuvos kariuomenės šeimų stiprinimą ir paramą sužeistiems Ukrainos kariams

2023 02 07
Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Kolkata Air Hostess Escorts Services apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • :) apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
0
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Vasario 7-ąją, Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. Lygiai prieš 90 metų tuometis švietimo ministras laikinojoje sostinėje...

Skaityti toliau

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.

2022 metais vėjo elektrinių galia, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu – įrengta 370 MW galios vėjo elektrinių, o šiais...

Skaityti toliau

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su saugomų teritorijų specialistais lankėsi Šauklių riedulyne-kadagyne, kur su vietos bendruomene aptarė šio įspūdingo gamtos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Kolkata Air Hostess Escorts Services apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • :) apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Bet apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Aids logo

Šiandien – Pasaulinė kovos su AIDS diena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai