Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Naujausi istorikų tyrimai apie Vilnių

www.alkas.lt
2022 12 01 11:00
12
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Gruodžio 1–2 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius) ir Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudami su Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, pirmieji pradeda mokslinių renginių ciklą, skirtą 700-osioms pirmojo Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms.

Konferencijoje XVIII amžiaus istorijos tyrėjai aptars, koks buvo Vilnius paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiais, kaip keitėsi miesto veidas, kokie pokyčiai ekonominiame, socialiniame, religiniame, kultūriniame Vilniaus miesto, pavieto, vaivadijos, vyskupijos gyvenime vyko per šimtą metų.

Konferencijos dėmesio centre – Vilnius kaip politinis, ekonominis, religinis, kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras bei Vilniaus reikšmės ir statuso kismas, aprėpiantis laikotarpį nuo 1700 metų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės inkorporavimo į Rusijos imperijos sudėtį.

Konferencijoje pranešimus skaitys žinomi XVIII amžiaus tyrinėtojai iš Lietuvos ir Lenkijos. Tai jau 21-asis tarptautinis XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrinėtojų renginys.

Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Pagrindiniai konferencijos pranešimų teminiai laukai:

1. Vilnius – politinio gyvenimo centras (Vilniaus vieta ir vaidmuo XVIII a. Lietuvoje ir Abiejų Tautų Respublikoje;

Vilnius geopolitinių iššūkių akivaizdoje;

sostinės statuso problema;

Vilniaus santykis su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais;

Vilnius per karus ir suirutes; Vilnius reformų laikotarpiu ir kiti klausimai);

2. Miestas ir miestiečiai:

ūkis, prekyba, gyvensena (miestiečių valdantysis elitas; miesto demografinis paveikslas; amatininkų cechų veikla; prekyba; mugės ir turgavietės; miesto topografija, globos, gydymo institucijos ir kita);

3. Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“ (Vilniaus universiteto ir kitų Vilniuje veikusių švietimo institucijų veikla, mokslininkai ir jų darbai);

4. Vilniaus vardai ir veidai (iškilios Vilniuje gyvenusios ir kūrusios asmenybės: dailininkai Pranciškus Smuglevičius ir Konstantinas Otosielskis, architektas Giovanni (Jonas) Pensa, filosofas, publicistas, botanikas Stanislovas Jundzilas ir kiti).

Dienotvarkė:

2022 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

9.00–9.30 Registracija

9.30–9.40 Konferencijos atidarymas

9.40–13.30

I posėdis: Vilnius – politinio gyvenimo centras

Moderuoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

9.40–10.00

Dr. Mindaugas ŠAPOKA (Lietuvos istorijos institutas)

Vilnius po karo ir maro 1710–1717 m.

10.00–10.20

Prof. habil. dr. Bernadeta Manysė (Bernadetta Manys) (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas)

Mykolo Kazimiero Radvilos „Žuvelės“ dienoraštis – Vilniaus tyrimų šaltinis

10.20–10.40

Habil. dr. Andrėjus Macukas (Andrei Macuk) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)

Vilniaus koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos veikla Vilniuje vykusiuose seimeliuose Augusto III valdymo laikotarpiu

10.40–11.00

Doc. dr. Domininkas Burba (Vytauto Didžiojo universitetas)

Aristokrato interesai sostinėje: paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus politinė ir ūkinė veikla Vilniuje

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–11.50

Prof. habil. dr. Tomašas Ciesielskis (Tomasz Ciesielski) (Opolės universitetas)

Karinės įgulos Vilnius 1717–1776

11.50–12.10

Dr. Dariušas Voznickis (Dariusz Woznicki) (Opolės universitetas)

Vilniaus arsenalas antrajame ir trečiajame XVIII a. dešimtmetyje. Lietuvos artilerijos generolo Boguslavo Ernesto Denhofo atvejis

12.10–12.30

Dr. Mariušas Mačynijus (Mariusz Machynia) (Lenkijos mokslų ir menų akademija)

Vilniaus garnizonas Stanislovo Augusto epochoje

12.30–13.00 Diskusija

13.00–14.30 Pietų pertrauka

14.30–17.50

II posėdis: Miestas ir miestiečiai

Moderuoja dr. Adam Stankevič

14.30–14.50

Dr. Mindaugas Klovas (Lietuvos istorijos institutas)

Vilniaus miesto iždas XVIII a.: prasiskolinimo link

 14.50–15.10

Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas)

Galva cukraus, svaras pipirų ir muskato riešutai: prieskoniai Vilniaus krautuvėse XVIII a. I pusėje

15.10–15.30

Dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universitetas)

Jankelis tampa Aleksandru: žydų konvertitų antroponimai XVIII amžiaus Vilniuje

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10

Dokt. Rūta Miškinytė (Vilniaus universitetas)

Vilniaus miesto visuomenės požiūris į elgetas ir elgetavimą XVIII a.

16.10–16.30

Doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija)

Senosios Vilniaus kapinės. Palaidojimai Vilniuje XVIII a.

16.30–16.50

Dr. Violeta Pavlikovska (Wioletta Pawlikowska) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)

Vilniaus kapitulos archyvas XVIII– XIX a.

16.50–17.50 Diskusija

18.00–19.00 Prof. dr. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje“ pristatymas

2022 m. gruodžio 2 d., penktadienis

 9.30–13.00

III posėdis: Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“

Moderuoja dr. Robertas Jurgaitis

9.30–9.50

Prof. habil. dr. Janina Kaminska (Varšuvos universitetas)

Vilniaus mokymo ir lavinimo institucijos XVIII a. antroje pusėje

9.50–10.10

Prof. habil. dr. Mariušas Aušas (Mariusz Ausz) (Liublino Marios Curie-Skłodowskos universitetas)

Vilniaus reikšmė Lietuvos pijorų provincijai

10.10–10.30

Prof. habil. dr. Eva Kula (Ewa Kula) (Kelcų Jano Kochanowskio universitetas)

Vilniaus eksjėzuitai Tautinės edukacinės komisijos tarnyboje

10.30–10.50 Kavos pertrauka / Przerwa na kawę

10.50–11.10

Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Apšvietos pasaulio vaizdiniai Vilniaus teatre besibaigiant XVIII a.

11.10–11.30

Habil. dr. Katažyna Bučeka (Katarzyna Buczek) (Varšuvos universitetas)

Vilniaus mokyklinės šventės Tautinės edukacinės komisijos laikotarpiu bendrame Abiejų Tautų Respublikos kontekste

11.30–12.00 Diskusija

12.00–13.00 Ekskursija parodoje „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“

13.00–14.30 Pietų pertrauka

14.30–17.30

IV posėdis: Vilniaus vardai ir veidai

Moderuoja dr. Lina Balaišytė

14.30–14.50

Dokt. Paulina Paul (Varšuvos universitetas)

Apšvietos muziejaus samprata mokslinėje ir pedagoginėje kun. Stanislovo Jundzilo veikloje

14.50–15.10

Akad. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija)

Gimęs Ukrainoje, tapęs vilniečiu: dailininkas Konstantinas Otosielskis (1739–1809)

15.10–15.30

Dokt. Joana Vitkutė (Vilniaus dailės akademija)

Vaiko vaizdinys Pranciškaus Smuglevičiaus kūryboje

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50–16.10

Dr. Auksė Kaladžinskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Italų architektai XVIII a. Vilniuje: Giovanni (Jonas) Pensa

16.10–16.30

Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)

Kauno miesto ryšiai su Vilniumi XVIII amžiuje

16.30–17.30 Diskusija

Konferencijos uždarymas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Renginyje Kaune – istorikų ir politologų pokalbis apie Lietuvos nepriklausomybę geopolitinės kaimynystės sąlygomis
  2. I. Čuplinskas: Istorikų užduotis – „sukomplikuoti“ žmonėms jų tapatybės suvokimą
  3. Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių…“
  4. Kaunas sveikina Vilnių su artėjančiu gimtadieniu: 699 skanios dovanos ir kvietimas į vakarėlį Europos kultūros sostinėje
  5. Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros
  6. Ar Kanados „Laisvės konvojus“ vasario 7 d. persikels ir į Vilnių?
  7. A. Armonaitė siūlo „Google“ perkelti atstovybę iš Maskvos į Vilnių
  8. Vilnių nušvietė jau 3-čia šviesos meno ir šiuolaikinių technologijų šventė (video)
  9. Knyga apie Lietuvos kilmingųjų heraldiką
  10. „Iš savo varpinės“: Narvai ir Černobylio hibridas puoš Vilnių
  11. Lietuvos Metrikos knygos keliasi į virtualią skaityklą – istorikai diskutuos apie jos svarbą
  12. Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius
  13. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  14. Paskaita „Kodėl Vilnius ten, kur jis yra, ir kodėl toks, koks yra?“
  15. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  16. Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
  17. Virtualioje erdvėje – tarptautinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės gimimo 100-ečiui (video, tiesioginė transliacija)
  18. Operos „Mažvydas“ kūrėjai prisidės prie Mažvydo tyrėjų veiklos
  19. Atnaujinti Vilniaus universiteto fasadai – atidengti XVII a. saulės laikrodžiai ir renesansinės sieninės tapybos detalės
  20. Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Tautinės edukacinės? says:
    2 mėnesiai ago

    ŠVIETIMAS, ŠVIETIMAS, o ne kažkoks edjukeišn, Kaip gali būti tautinė edjukeišn?
    Nei žodžio apie tai, kad Vilniaus istorija daug senesnė, nei tie 700 metų? Kodėl?

    Citata iš VLKK:
    „Ar vartotini žodžiai „moderuoti“, „moderatorius“?
    Taip, vartotini. Moderuoti (lot. moderare – valdyti, vesti), moderatorius (lot. moderator – mažintojas, silpnintojas) (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 543). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) moderuoti, moderatorius vertinami kaip šalutiniai normos variantai (p. 45). Pagrindiniai normos variantai vesti (diskusiją, pokalbį), vadovauti; pirmininkauti; (diskusijos, pokalbio) vedėjas, vadovas, pirmininkas.
    2005 metų leidime žodis moderuoti vertintas kaip neteiktinas vartoti (p. 79).“.
    Ką gi, anksčiau buvo neteiktinas, o dabar VLKK sako, kad jau vartotini? Ar tikrai VLKK rūpi lietuvių kalba, jei taip?

    „Moderatorius – (lot. moderator – valdytojas, tvarkytojas): 1. presbiterionų bažnyčios ministrantas, paskirtas pirmininkauti viename iš dvarų, vadovaujančių bažnyčios gyvenimui; 2. muz. klavišinių muzikos instrumentų prietaisas garsui tildyti.“ – interneto lietuvių žodynas.

    Bet VEDANTYSIS, VEDĖJAS, VALDYTOJAS skamba prasčiokiškai – valstietiškai?

    Atsakyti
    • gintautas says:
      2 mėnesiai ago

      M-V is cia Moderatorius -Voderatorius-VAderatorius=VADELiotojas,zodziu ‘vadovas’.

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    Čia – naujausi suinteresuotų ir politiškai užangažuotų istorikų, tačiau ne archeologų tyrimai. Bet, gal ateis ir kita diena.

    Atsakyti
  3. Tadas says:
    2 mėnesiai ago

    Lenku suejimas klaiku

    Atsakyti
  4. nuomonė says:
    2 mėnesiai ago

    Manau, konferencijoje reikėtų pacituoti XIX amžiaus Lietuvos istoriko Mykolo Balinskio, kuris savo straipsnius pasirašinėdavo slapyvardžiais Auszławis ( Aušlavis- lietuvių ir prūsų dievaitis) , Mokitinis, Usztaritois ir kt., 1835 m. Vilniuje išleistą knygą ” Vilniaus miesto statistinis aprašymas ( Opisanie statystyczne miasta Wilna) ” . Jos 61-me puslapyje istorikas rašo : Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių gyventojų tiek mažai, kad šiuo požiūriu jokio atskiro skyriaus sudaryti jie negali ( “Mieszkańcy miasta Wilna, co do ich rodu, są Litwini, Rossyanie, Niemcy i Żidzy. Ludność innych pliemion tak jest mała, że pod tym względem żadnego oddziału stanowić nie może.”).

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      Konferencijoje turėjo būti priminta, kad apie Abiejų Tautų Respblikos vardas turėjo ir turi būti būti rašomas kaip ŽEČPOSPOLLITA, t. y. su dviem raidėmis L viduryje.

      Atsakyti
  5. Nuoroda says:
    2 mėnesiai ago

    • Mūsų rusų gatvė. Rusų gatvė Užupyje bei pokalbis su Adasa Skliutauskaite
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
    Rusėnai – rutėnai ≠ dabart. rusai
    Sostinės merui atrodo, jog tai – antraeilis dalykas…
    Pasisako: a. a. Antanas Čaplinskas, Sergejus Temčinas (teigia, jog „Rusia” buvęs skandinaviškas žodis, kuri perėmė tie, kas šiandien save rusais vadina), R. Bogdanas.

    Atsakyti
    • dar says:
      2 mėnesiai ago

      Skaičiau, kad rusėnai buvo rytų slavų , dabartinių baltarusių, ukrainiečių palikuonys. Taigi Rossyanie tikruausiai reiškia rusėnai.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 mėnesiai ago

        Taip. –
        Jei rusiškai suprantate, prašom S. Temčino paklausyti (po Bagdono pasisakymo, t.y., nuo 05:55 min.) –
        – lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
        o jei turite laiko, tai ir kitų. Vos pusė laidos (15 min.) šiai temai skiriama. Paskui – kita tema.
        S.T. pasakojime puikus pavyzdys, kaip atplūdusi net ir taiki ateivių lavina gali be jokio ginklo okupuoti ir nutautinti šalį. Taip atsitinka, jei vietinių tauta yra per maža, kad įstengtų nesileisti paveikiama už ją didesnės masės daromos įtakos. Kalbos, papročiai, tikėjimas, šeimos susimaišo, susikryžmina, ir taip randasi nauja, kita kalba bendraujanti tauta. Įtariu, jog ukrainų protėvių gentys (išsk. lemkus) buvo energingi, bet gana taikūs klajokliai – priešingai gentims, sukūrusiems Rusiją.

        Atsakyti
        • nuomonė says:
          2 mėnesiai ago

          Kiek teko skaityti, po kiekvieno sukilimo Rusijos caro valdžia tremdavo lietuvius į Sibirą, o į jų namus atkeldavo gyventojus iš rytinių gubernijų. Berods grafo Pliaterio duomenimis, prieš 1831 m. sukilimą tuometinėje Vilniaus gubernijoje ( jos rytinė riba ėjo netoli Minsko, ties Petriškių miesteliu , nors lietuvių gyventa ir prie pat Minsko ( vietovė Antaniški)) lietuviai sudarė apie 65 proc. gyventojų. 1862 m. lietuviai dar sudarė 50 proc. gubernijos gyventojų,lenkai 18 proc., baltarusiai 17 proc., rusai 2 proc. žydai- 9 proc. Metai po 1863 m. sukilimo lietuvių nuošimtis drastiškai mažėja iki 24 proc., lenkų nuošimtis lieka beveik nepakitęs-17 proc., baltarusių drastiškai didėja iki 47 proc.,rusų-3 proc., žydų- 9 proc. Kita vertus tuo metu prisipažinti esant lietuviu galėjo reikšti valstybinės tarnybos netekimą ar bentjau tarnybinės karjeros sustabdymą. Galbūt todėl nemažai lietuvių per gyventojų surašymus galimai pasisakydavo esą kitų tautybių. Kita vertus, Rusijos caro valdžiai 40 metų uždraudus lietuvių kalbą, spaudą ir mokyklas, Vilniaus gubernijoje lietuviai leisdavo savo vaikus į lenkiškas mokyklas- nutautėjimo procesas įgavo pagreitį.
          https://en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate#Demographics

          Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    > dar
    Rasa (rus. rosa) krinta rytais, todėl, išeina, rossijane yra rytiečiai. Tai – gana sąlyginė sąvoka, kadangi iškyla klausims – nuo kur į rytus? Žiūrint istoriškai, pavyzdžiui, galima būtų teigti, kad rossijane gyveno nuo Algirdo Lietuvos toli į rytus. Žiūrint netolima praeitimi, pavyzdžiui, galima būtų teigti, jog rossijane gyvena nuo LTSR Lietuvos į rytus toli. Patiems rossijanams šiandien mes esame zapadniki, t. y. vakaruose nuo jų gyvenantys lietuviai.

    Atsakyti
  7. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Kas yra lietuviai -40procentu suomiai N1a1 ir 40 procentu arijieciai R1c1.Kaip tai atsispinti kalboj,Pav ,suomiskai ‘kaisti’- tai ‘virti’,’vesu’- ‘vanduo’,’pistaa’-‘kisti’,’pistoda’-durklas,’kaunis’-‘grazus’ Kaunas,’punnu’-raudonas Punia ir tik viena zodi estiska radau truputi panarses telefone vertejuje -estiskai ‘vaikas’-‘mazas’.Tai dauguma zodziu yra giminingi ne estams,kurie arti ,o suomiams ,kurie zymiai toliau.Kaip tai paaiskinti – manau lietuviu suomiska dalis ar visa lietuviu populiacija atsikrauste ,kazkur nuo Uralo ir cia apsigyveno.,kazkaip apeit estus turejom.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Aids logo

Šiandien – Pasaulinė kovos su AIDS diena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai