Šiandien, gruodžio 1 d., 16 val. Vilniaus Rotušės aikštę papuoš daugiau nei šimtas žvakučių, skirtų mirusiesiems nuo AIDS atminti. Tokiu būdu siekiama dar kartą priminti visuomenei apie ŽIV infekcijos grėsmes, paraginti išlaikyti budrumą, didinti sklaidą, kurti brandesnį visuomenės požiūrį į ŽIV/AIDS ligą ir ja sergančiuosius. Akcijoje nuo 16 val. dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir visi geros valios žmonės, norintys kartu simboliškai paminėti Pasaulinę kovos su AIDS dieną.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, kasmet gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė kovos su AIDS diena skatina atvirai ir geranoriškai pažvelgti į daug prieštaravimų visuomenėje keliančią ligą.
„Bendras atliktų ŽIV tyrimų skaičius Lietuvoje kasmet išlieka pastovus, tačiau ŽIV dažnu atveju diagnozuojama, deja, per vėlai, kai liga jau būna gerokai pažengusi, o tai skaudžiai sukrečia, sujaukia ar net sugriauna ne vieną gyvenimą – tiek šią diagnozę išgirstančiųjų, tiek jų artimųjų. Privalome aktyviau naudotis tokiomis dienomis kaip ši ir kuo garsiau, atviriau ir empatiškiau kalbėti apie sergančiųjų AIDS bei užsikrėtusiųjų ŽIV padėtį ir galimybes jiems padėti, nes medicinos mokslas nestovi vietoje“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, išreikšdamas viltį, kad kartu su mokslu augtų ir visuomenės sąmoningumas bei mažėtų su šia liga susijusių stereotipų ir klišių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš viso (per visą ŽIV registravimo laikotarpį) Lietuvoje užregistruoti 3783 ŽIV užsikrėtę žmonės, iš kurių vyrų yra 3,5 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2934 vyrai ir 849 moterys (lapkričio 1 d. duomenimis). Tiesa, per pastaruosius trejus metus (2019–2021 m.) sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo atitinkamai nuo 5,4 iki 4,3 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Išankstiniais duomenimis, šiais metais (iki lapkričio 1 d.) Lietuvoje registruota 200 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 115 vyrų, ir 85 moterys.
Nors ŽIV / AIDS ligos gydymas Lietuvoje kompensuojamas, tačiau net pusė savo ŽIV statusą žinančių žmonių nesigydo. Siekti gydymo ŽIV užsikrėtusiems asmenims itin trukdo vyraujanti stigma bei diskriminuojančios nuostatos užsikrėtusiųjų atžvilgiu.
„Vienas didžiausių iššūkių – kaip padėti asmenims, kurie jau turi ŽIV, pasiekti gydymą. Lietuvoje vis dar smarkiai atsiliekame pagal gydomų asmenų skaičių, o jis būtinas ir labai efektyvus visiems infekuotiesiems ŽIV. Nemažai šių žmonių patiria socialinę atskirtį, jiems gydymą pasiekti yra sunku, juos reikia „vesti už rankos“, ką ir daro žemo slenksčio kabinetai. Norėtųsi, kad valstybė jiems padėtų tai daryti“, – sako akcijoje dalyvaujančios koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė.
Jai antrina ir paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė: „Siekti gydymo ŽIV užsikrėtusiems asmenims itin trukdo visuomenėje vyraujanti stigma bei diskriminuojančios nuostatos užsikrėtusiųjų atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad ŽIV / AIDS sergantys asmenys jaučiasi beverčiai arba bijo aplinkinių pasmerkimo, todėl net nesikreipia gydymo. Atsidūrę sveikatos priežiūros įstaigose dėl kitų ligų, kartais sulaukia sveikatos priežiūros specialistų atstūmimo ar net pašaipų. ŽIV liga sergantys asmenys turi tokią pačią teisę į būtiną gydymą, pagarbą ir visuomenės supratimą bei paramą.“
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs, yra ŽIV testas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė pabrėžia, kad labai svarbu, kad žmonės nebijotų tikrintis dėl ŽIV.
„Daugelis nenori net sužinoti savo statuso vien dėl to, kad bijo, jog gavus teigiamą rezultatą, sulauks pasmerkimo ir paniekos iš aplinkinių. Galbūt dėl to savo darbe susiduriame su jau gerokai pažengusios ligos atvejais, kuomet šalia ŽIV randama visa „puokštė“ gretutinių ligų, ir tokio asmens gydymo procesas tampa žymiai sudėtingesnis“, – teigia A. Turauskytė.
Anot ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovės Svetlanos Kulšis, ŽIV tyrimas ir gydymas sunkiai pasiekia žmones, kuriems to labiausiai reikia – tad visuomenė gali ir turi imtis veiksmų pašalinti socialines ir struktūrines kliūtis, trukdančias žmonėms pasiekti paslaugas, nepriklausomai nuo socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, tapatybės, rasės, tautybės, negalios ar priklausymo rizikos grupėms.
ŽIV testas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar piršto. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. Periodas nuo užsikrėtimo iki nustatyto kiekio antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu, arba „lango“ periodu.
Tyrimai atliekami dviem etapais. Pirma – atliekamas atrankinis (laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas. Antra, jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis, (laboratorinis) ŽIV diagnozę patvirtinantis tyrimas. Patvirtinamąjį tyrimą, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.
Primename, kad ŽIV gali plisti: lytinių santykių metu, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs, per kraują – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais. Taip pat užkrėsti ŽIV savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindant gali ir užsikrėtusi motina.
AIDS liga pirmą kartą nustatyta 1980 metais Kalifornijoje. Nuo tada vis dar nėra sukurta skiepų ir vaistų, galinčių ją pilnai išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą ir padedančių kovoti su ŽIV. Pasaulinė kovos su AIDS diena minima nuo 1988 m.
