Kiekvieną pavasarį dideli pulkai vilniečių ir sostinės svečių negali atsigėrėti sakurų žydėjimu. Taip yra ir šiemet. Šios japoniškos vyšnios Vilniuje dešiniajame Neries krante, prie Baltojo tilto, šalia Nacionalinės dailės galerijos auga nuo 2001 metų.
Jos sostinėje pasodintos minint šimtąsias japonų diplomato Čijunės Sugiharos gimimo metines.
Sakuras Japonija padovanojo Lietuvai už tai, kad mūsų šalyje su didžiausia pagarba iki šiol prisimenamas drąsusis japonų konsulas. Čijunė Sugihara 1939 metų rudenį iš Helsinkio persikėlė į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nepaisydamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos draudimo ir padedamas lenkų slaptųjų tarnybų, Č. Sugihara, rizikuodamas savo karjera, kelis mėnesius kasdien ranka rašė tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms.
Tai jis nuo hitlerininkų persekiojimo išgelbėjo apie šešis tūkstančius Lietuvos ir Lenkijos žydų, atsidūrusių mirtiname pavojuje, kad jie galėtų pasitraukti į neapimtas karo šalis.
Prieš mirtį 1985 metais Čijunė Sugihara gavo „Tautų teisuolio“ apdovanojimą, kurį įsteigė Izraelio valstybė.
Taigi jau porą dešimtmečių balti ir rausvi sakurų žiedai džiugina vilniečius bei sostinės svečius.
Dėl vėsesnio mūsų klimato Lietuvoje sakurų žiedai prasiskleidžia vėliau, negu įprasta Japonijoje: balandžio pabaigoje, o kartais – ir prasidėjus gegužei.
Sakurų žiedai nekvepia, tačiau japoniškos vyšnios pražysta vienos pirmųjų ir skelbia pavasarį.
Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos sostinės sakurų parkas pernai buvo uždarytas, todėl žiedais grožėtis tebuvo įmanoma internetu.
„Pernai dėl karantino apribojimų grožėjęsi sakurų parku tik iš tolo, šiemet vilniečiai gali atlyginti praradimą dvigubu asmenukių skaičiumi“, – rašoma Vilniaus savivaldybės feisbuko paskyroje.
Malonu, jog šiemet Vilniuje esantis sakurų parkas vėl tapo atokvėpio erdve. Mėgstama fotografuotis prie žiedų. Teko matyti ir japoniškos išvaizdos lankytojų.
Sakura daug šimtmečių yra ryškus japonų kultūros ir meno ženklas. Jos įvaizdis kartojasi poezijoje ir prozoje, o trumpalaikiai žiedai yra tapę gyvybės, mirties ir atgimimo simboliu.
Sakuros žydi išties trumpai – kartais vos savaitę, o jei orai palankūs, tai ir porą. Sakurų žiedai skleidžiasi tada, kai dar nežydi obelys, alyvos, kiti medžiai ar vėlyvesnės gėlės.