Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kodėl nereikėtų jaukintis laukinių gyvūnų?

www.alkas.lt
2022 11 02 08:00
1
Lapė | pixabay.com nuotr.

Lapė | pixabay.com nuotr.

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus.

Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.

Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė

Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas, tiesiogiai susijęs su urbanizacijos laipsniu.

Tačiau ne visi gyvūnai traukiasi iš žmonių užimamų teritorijų ar nyksta – dalis prisitaiko, adaptuojasi ar net išnaudoja miestus.

„Stebimas kai kurių rūšių prisitaikymas prie specifinių miesto sąlygų, čia mažesnė plėšrūnų ir konkurentų sąveika, ilgesni veisimosi sezonai, padidėjęs kai kurių rūšių gausumas, fiksuojama sumažėjusi dalies gyvūnų jaučiama žmonių baimė ir didesnė tolerancija miesto triukšmui.

Tačiau dauguma jų vis tiek renkasi ramesnes miestų teritorijas – gyvūnų tankis didėja tolstant nuo miesto centro į priemiesčius“, –  įžvalgomis dalijasi dr. R. Vaitkevičiūtė.

„Žmonės kartais dar nustemba didesniuose miestų parkuose, žaliose zonose, ar paupių krūmynuose pamatę stirną, lapę, kiškį, pastebėję šakomis liuoksinčią voverę, bet šie gyvūnai puikiai prisitaikę gyventi visai šalia mūsų. Namų rūsiuose, plyšiuose patogiai įsikuria akmeninės kiaunės, šeškai.

Arčiau žaliųjų zonų gyvena miškinės kiaunės, priemiesčiuose įsikuria mangutai. Jeigu yra upė, kanalai, didesni tvenkiniai, galime pastebėti nuolat gyvenančių bebrų. Užklysta ir šernai, briedžiai, bet jie miestuose neužsibūna. Dauguma šių gyvūnų pagal savo fiziologiją aktyvūs temstant ir prieš aušrą. Dienos metu gyventojai dažniausiai sutinka stirną, lapę“, – apie miestuose dažniau pastebimus laukinius gyvūnus pasakoja dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad lapės – bene lengviausiai mieste išgyventi ir susirasti maisto prisitaikę plėšrūnai, todėl pastaruoju metu itin dažnai girdime apie jų ir žmonių susitikimus urbanizuotose teritorijose.

„Neretai sutinkamos ir stirnos – joms mūsų vis dar žaliuose miestuose užtenka augalinio maisto, o ir pati stirna yra nedidelės teritorijos gyvūnas. 2019 m. atliktų stebėjimų duomenimis, stirna Kauno mieste buvo dažniausiai sutinkamas gyvūnas. Po jos sekė nuolat mieste gyvenančios rūšys – lapė, kiškis ir bebras“, – duomenimis apie Kaune dažniausiai pastebimus gyvūnus dalijasi mokslininkė.

Briedžiai į miestus užsuka dažnai, bet trumpam

Dažnai pasigirsta pranešimai apie į miestus užsukančius briedžius – stambūs gyvūnai atkreipia gyventojų dėmesį. „Apie žmonių pastebėtus briedžius girdime beveik visuose didžiuosiuose miestuose bent po kartą per metus. Briedžiai į miestus užsuka migruodami, ieškodami naujų teritorijų, poravimosi laikotarpiu.

Kartais žiemos metu jiems paranku čia susirasti maisto, nes miesto augalija labai įvairi, dėl genėjimo visuomet yra jaunų šakelių ir ūglių.

Tačiau briedis ilgai vienoje teritorijoje neužsibūna, dažniausiai mieste nebūna ilgiau nei kelias dienas“, – apie briedžių vizitus į urbanizuotas teritorijas kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad jeigu briedžio elgesys nekelia pavojaus žmonėms, įrenginiams ar eismui, dėl jo specialiai nieko daryti nereikia.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad daugelis stambių laukinių gyvūnų paprastai yra jautrūs urbanizacijai, todėl miestuose sutinkami retai, pavyzdžiui, Taurusis elnias labai jautrus gyvūnas ir miesto vengia, todėl apie juos pranešimų nėra.

Vilioja ir ant kelių pilamas druskų mišinys

Nors briedžiai į miestus gali užklysta tiesiog migruodami, dauguma kitų gyvūnų į miestą užsuka ieškodami maisto ar prieglobsčio. „Labiausiai gyvūnus į miestus traukia „lengvas“ maistas. Kai kurie gyvūnai urbanizuotose teritorijose jaučiasi saugesni, nes čia nėra natūralių priešų. Šaltuoju sezonu laukinius gyvūnus vilioja ir ant kelių pilamas įvairių druskų mišinys.

Mineralai būtini gyvūnų racione, todėl miškuose medžiotojai įrengia specialias druskų laižyklas gyvūnams. O miestuose ant kelių pilami druskų mišiniai yra pavojingi, todėl didelis jų kiekis gali sukelti gyvūnų sveikatos sutrikimų“, – apie miestuose gyvūnų randamą prieglobstį ir pavojus pasakoja mokslininkė.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad į miestus užsukus laukiniams gyvūnams kyla pavojus ne tik jiems, bet ir mums.

„Jau žinome, kiek daug eismo įvykių nutinka keliuose dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Be to, plėšrūnai gali nešioti įvairias ligas, platinti helmintus, kitus parazitus, pavojingus ne tik naminiams augintiniams, bet ir žmogui“, – įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA Miško mokslų katedros lektorė.

Išprašyti tenka tik šernus

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad stambūs laukiniai žvėrys miestuose dažniausiai ilgai neužsibūna, kaip patys ateina, taip ir išeina, todėl svarbu jų specialiai nebaidyti, nevaikyti, negąsdinti, nesistengti paglostyti ar kuo arčiau prieiti, nes išgąsdintas gyvūnas gindamasis gali sužeisti, įkąsti.

„Tik šernus dažnai tenka išprašyti iš miestų, nes jie čia puikiausiai randa maisto, pripranta prie žmonių. Pernai buvo bene skandalingiausias ir plačiai nuskambėjęs šernų antplūdis Tauragėje.

Miesto centre gyvūnai ne tik sugadino vejas, bet ir drąsiai šeimininkavo miestiečių kiemuose. Tai sukėlė pasipiktinimą, todėl savivaldybė kartu su medžiotojais ėmėsi reguliuoti populiaciją“, – apie miestuose norinčius įsikurti, bet daug žalos galinčius sukelti gyvūnus pasakoja mokslininkė.

Dažnai miestiečiams kelia nerimą į urbanizuotas teritorijas užklydę galimai sergantys gyvūnai. Mokslininkė  atkreipia dėmesį, kad bet kokiomis aplinkybėmis gaudyti, imti gyvūnus patiems draudžiama, tačiau būtina pranešti tarnyboms jei pastebėtas gyvūnas sužeistas, sužalotas arba yra akivaizdžiai sergantis.

„Pranešti būtina kai gyvūno kūno išorėje matomi sužeidimai, ligos požymiai, pavyzdžiui, nuplikęs kailis, gyvūnas išliesėjęs arba elgiasi nebūdingai rūšiai. Tokiais atvejais patariama skambinti pagalbos numeriu 112 ir specialistai pagal situaciją nukreips į atitinkamą tarnybą. Taip pat radus nugaišusį laukinį gyvūną visada reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – patarimais dalijasi VDU ŽŪA Miškų mokslų katedros lektorė.

Pataria nesijaukinti laukinių gyvūnų

Kartais netoliese pastebėjus pakartotinai užsukantį sveiką gyvūną gali kilti pagunda jį jaukintis – pašerti, palikti pašaro ir taip sudaryti prielaidas dažnesniems ir ilgesniems vizitams mieste, tačiau mokslininkė to daryti nerekomenduoja.

„Laukinis gyvūnas yra laukinis. Nors ir sunku atsispirti, tačiau reikėtų suprasti, kad jo natūraliame mitybos racione nėra maisto atliekų ar to, kas neauga, negyvena gamtoje. Todėl nereikėtų jo jaukinti augintinių pašaru ar žmonių maistu. Gyvūnui gali sutrikti virškinimas, jis gali net žūti. Pripratęs prie nuolatinio „lengvo“ maisto, jis gali nebesugrįžti į savo natūralias buveines“, – apie pavojų gyvūnams keliantį žmonių norą juos jaukintis kalba dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė pastebi, kad net ir galimybė prieiti prie atliekų netvarkinguose konteineriuose gali paveikti ekologinę gamtos pusiausvyrą. „Nustatyta, kad vidutiniškai nuo 10 iki 50 proc. miesto plėšrūnų racione yra maisto atliekos, tačiau kai kuriais atvejais maisto atliekos sudaro daugiau nei 90 proc.

Tai labai pavojinga pirmiausia dėl to, kad maitindamiesi maisto atliekomis, gyvūnai rizikuoja sunaudoti plastiką ir kitas nesuvirškinamas atliekas. Be to, maitinimasis žmogaus maisto atliekomis gali pasireikšti gyvūnų elgsenos pasikeitimu – urbanizuotoje teritorijoje gimę laukiniai gyvūnai praranda instinktą ir nebemoka natūraliai susirasti maisto, sumedžioti.

Sudarius galimybę laukiniams gyvūnams naudotis maisto atliekomis, daromas poveikis kitoms rūšims per mitybinę grandinę, keičiasi ekologiniai procesai, o tai didina laukinės gyvūnijos ir žmonių tarpusavio santykį, kas nėra gerai“, – reziumuodama pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Keičiamos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės
  2. Nebeliks galimybės savavališkai aptverti mišką prisidengiant laukinių gyvūnų laikymu
  3. Sukurtas Gyvūnų gerovės metų logotipas – vaizduojantis gyvybės medį
  4. Šiandien prasideda akcija „Medžiok saugiai“
  5. Kaip šaldytuve ilgai išlaikyti šviežią maistą?
  6. Gruodžio akimirkos
  7. Brakonieriai mokės dešimt kartų daugiau
  8. Permaininga žiema gyvūnams kol kas palanki
  9. Ignalinos rajone nugaišusiam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras
  10. Afrikinio kiaulių maro protrūkis Ignalinos rajone galėjo kilti dėl užsikrėtusių šernų
  11. Po svarstymo pritarta siūlymui leisti ribotai naudoti naktinius taikiklius medžioklėje
  12. Lietuvos zoologijos sodas pasipildė stumbrais iš Vokietijos
  13. Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų
  14. Stabdoma medžioklė Punios šile
  15. Ant šeimos stalo – ekologiški ir tvariai užauginti maisto gaminiai
  16. Ką žinote apie Bistrampolio dvarą?
  17. „Žalieji” teiginiai atskleidžia teigiamą maisto poveikį aplinkai. Ar tikrai?
  18. Iš gaiviųjų melionų – net ir duona
  19. Vėstant į namus patraukia nekviesti svečiai
  20. Lazdyno riešutai – vieni palankiausių sveikatai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Atsakykite says:
    3 mėnesiai ago

    Kokios sukčiuvienės dailus snukutis į mus iš nuotraukos žvelgia?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Medicina | sam.lt nuotr.

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.
Kultūra

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.
Kultūra

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką
  • Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose
  • Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje
  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namuose tęsiamas susitikimų ciklas, kviečiantis kino mylėtojus į pasaulio kino vakarus...

Skaityti toliau

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sušauktame Pieno tarybos posėdyje gamintojų, perdirbėjų ir institucijų atstovai aptarė kritinę padėtį pieno rinkoje, mažėjant...

Skaityti toliau

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Medicina | sam.lt nuotr.

Medicinos studijų programos skiria itin didelį dėmesį būsimo profesionalo klinikiniams ir techniniams gebėjimams. Todėl būsimo sveikatos žinovo komunikacijos įgūdžiai pamirštami....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gal apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Žemyna apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Medicinos studijos | sam.lrv.lt nuotr.

Būsimiems medikams – nauji reikalavimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai