Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.
„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje palaikyti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Lėšų šiems stumbrams atgabenti iš Vokietijos skyrė Aplinkos ministerija“.
Stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą.
Kadaise šių gyvūnų dėl medžioklės ir natūralių buveinių nykimo buvo visiškai nelikę laukinėje gamtoje. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro sumedžiojimą buvo įteisinęs net mirties bausmę. Tačiau stumbrų populiacija vis tiek mažėjo. Jie buvo medžiojami dėl mėsos, odos, ragų. 1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras.
Atkuriant išnykusią laukinių stumbrų populiaciją itin svarbų vaidmenį atliko zoologijos sodai, žvėrinčiai ir privatūs stumbrų augintojai.
Pirmąjį stumbrą Lietuvos zoologijos sodui 1939 m. padovanojo Varšuvos zoologijos sodas. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą jį išgabeno vokiečių kareiviai. Po karo stumbrai Lietuvos zoologijos sode vėl apsigyveno 1956 m.
Oho, porelė! Solidi.
Tik – be kitų priežasčių – ar ne naujųjų laikų karo technika tarė lemiamą žodį – tankai, patrankos – kad rimtesniam žvėriui Žemėje vietos neliko? Kol žmonės su kuokomis, lankais, ietimis lakstė, jiems gal ne tokį pavojų kėlėme? Net ir negyvenamos vietos, kur lyg ir ramu, lyg ir pakaktų vietos stambesniam žvėriui, žr., tai karinis poligonas, tai kosmodromai…