Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.
„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje palaikyti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Lėšų šiems stumbrams atgabenti iš Vokietijos skyrė Aplinkos ministerija“.
Stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą.
Kadaise šių gyvūnų dėl medžioklės ir natūralių buveinių nykimo buvo visiškai nelikę laukinėje gamtoje. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro sumedžiojimą buvo įteisinęs net mirties bausmę. Tačiau stumbrų populiacija vis tiek mažėjo. Jie buvo medžiojami dėl mėsos, odos, ragų. 1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras.
Atkuriant išnykusią laukinių stumbrų populiaciją itin svarbų vaidmenį atliko zoologijos sodai, žvėrinčiai ir privatūs stumbrų augintojai.
Pirmąjį stumbrą Lietuvos zoologijos sodui 1939 m. padovanojo Varšuvos zoologijos sodas. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą jį išgabeno vokiečių kareiviai. Po karo stumbrai Lietuvos zoologijos sode vėl apsigyveno 1956 m.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos zoologijos sodas turi tapti vienu moderniausių Baltijos regione
- Zoologijos sodas kviečia į korsakų įkurtuves
- Futbolininkai sutvarkė stumbryną Lietuvos zoologijos sode
- Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dar viena snieginė leopardė
- Lietuvos zoologijos sode įsikūrė nauji gyventojai
- Lietuvos zoologijos sode – gausus jauniklių būrys
- Lietuvos zoologijos sodo lankytojai jau gali pamatyti leopardę
- Į Moliūgiadienį Lietuvos zoologijos sode – su savo moliūgu
- Palšojo grifo patelė sulaukė patino iš Kaliningrado zoologijos sodo
- „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
- Zoologijos sodo lankytojams – naktinė pažintis su gyvūnais
- Zoologijos sodui nebus leista tiesiog sunykti
- Tigro dieną – nemokamos ekskursijos zoologijos sode
- Lūšys grįžta į Lietuvos miškus
- Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais
- Pirmą kartą ištirta Lietuvos stumbrų genetika
- Aptvaruose nebebus galima laikyti nei lūšių, nei vilkų, nei meškų
- Šalies miškuose skaičiuojami vilkai ir lūšys
- Drugeliais primins hidraulinio ardymo technologijos daromą žalą
- Bus leidžiama nauja Raudonoji knyga
- Neįgalus lūšiukas nebus nei užmigdytas, nei paliktas likimo valiai
- Ruošiamasi užkirsti kelią ištisiniam medžių kirtimui
- Laukiniai gyvūnai negali būti imami iš gamtos
- Laukiama visuomenės balso dėl Stumbro populiacijos apsaugos ir valdymo
- A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
- Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
- Paleistos lūšys padės gausinti nykstančią jų populiaciją (video)
- Kolekcinėje monetoje pavaizduotas balinis vėžlys
- M. Norbutas. Miškininkai kvietė bendradarbiauti, o pasiūlė kariauti
- Gyvi Velykų simboliai neturi kentėti prekybos centrų narvuose
Oho, porelė! Solidi.
Tik – be kitų priežasčių – ar ne naujųjų laikų karo technika tarė lemiamą žodį – tankai, patrankos – kad rimtesniam žvėriui Žemėje vietos neliko? Kol žmonės su kuokomis, lankais, ietimis lakstė, jiems gal ne tokį pavojų kėlėme? Net ir negyvenamos vietos, kur lyg ir ramu, lyg ir pakaktų vietos stambesniam žvėriui, žr., tai karinis poligonas, tai kosmodromai…