Artėjanti Bausmių vykdymo sistemos pertvarka, kai visos pataisos įstaigos bus sujungtos į vieną juridinį asmenį – Kalėjimų tarnybą, kelia nemažai minčių ir pamąstymų su šia sistema susijusiems, o taip pat ir nesusijusiems žmonėms.
Kyla nemažai nerimo. Ar jis pagrįstas?
Daugelį metų spaudoje ir kitose masinėse žinių priemonėse nematoma bausmių vykdymo sistema per keletą paskutiniuosius metus tiesiog „žibėjo“, deja ne iš gerosios pusės.
Įvairiausi skandalai, paviešinti nuteistųjų kvaišalų vartojimo, smurto, reketo, kitų nusikalstamų veikų atvejai, pareigūnų ir darbuotojų korupcijos atvejai, pasididžiavimo ten dirbantiems sistema, o taip pat reputacijos pataisos įstaigoms, nepridėjo.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, kuri yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ dalis, daugelį metų reguliariai pasiekiančios oficialios ir neoficialios žinios apie tarpstantį nepotizmą, kronizmą, vidinę nerašytą Bausmių vykdymo sistemos paprotinę teisę, mobingą, nemokšišką, o kartais netgi sąmoningai destruktyvų vadovavimą ir kitokį neteisingumą, kelia iš tiesų didelį susirūpinimą ir logišką klausimą – jeigu pareigūnų ir darbuotojų atžvilgiu trūksta teisingumo, tai ar galima jo tikėtis nuteistųjų pataisos procese, ar galima tikėtis sėkmingos nuteistųjų resocializacijos bei reintegracijos į visuomenę.
Minėtos profesinės sąjungos atstovas Dainius Čekauskas pastebi:
„Daugelį metų nesprendžiamos įsisenėjusios problemos pasiekė tokį lygmenį, kad pareigūnai ir darbuotojai yra visiškai demotyvuoti, abejingi, nusivylę sistema, jiems niekas neįdomu.
Šiuo atveju ne vien atlyginimo, kuris, deja, atsilieka nuo kitų statutinių tarnybų, klausimas yra svarbu, didžiulį vaidmenį vaidina abejingumas pareigūnų ir darbuotojų atžvilgiu.
Prastas mikroklimatas atskirose įstaigose, o taip pat atskiruose skyriuose bei tarnybose, bado akis.”
Jo nuomone, siekis optimizuoti Bausmių vykdymo sistemos administravimą, atsisakyti perteklinių funkcijų, protingiau naudoti materialinius, finansinius, žmogiškuosius išteklius yra sveikintinas, nes pagaliau atsigręžta į nuteistųjų resocializaciją.
„Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus, nepriklausomai nuo jo įsitikinimų, politinių pažiūrų, priklausymo profesinei sąjungai, supranta, kad toliau tokia situacija tęstis negali, būtini radikalūs pokyčiai ne tik Bausmių vykdymo sistemos administravime, bet ir pačioje sistemos institucinėje kultūroje.
Daug vilčių teikia noras perimti gerąją Norvegijos patirtį.
Teigiamai mąstantys pareigūnai ir darbuotojai tiki, kad bus perimtas ne tik naujas naujoviškas skandinaviškas požiūris į nuteistuosius, bet ir į sunkiai tarnyboje vargstančius pataisos pareigūnus bei darbuotojus,” – pažymi D. Čekauskas.
Dabartinės Teisingumo ministerijos administracijos sumanyta pertvarka, pasak jo, atrodo tikra ir suteikia nemažai vilčių bei lūkesčių tiems pareigūnams ir darbuotojams, kurie išliko ištikimi Bausmių vykdymo sistemai bet kokiomis sąlygomis ir nelaukia pertvarkos vien tik tam, kad gavę kompensaciją galėtų „išdidžiai“ palikti tarnybą.
Būsimi pokyčiai buvo pristatyti visose Lietuvos pataisos įstaigose, pataisos pareigūnai ir darbuotojai buvo konsultuojami, suteiktos žinios apie pasikeitimus, atsakyta į klausimus dėl galimų atleidimų.
Pristatyti infrastruktūros pokyčiai, pakomentuota kokiu būdu bus siekiama atisakyti perteklinių administravimo procesų sutaupant lėšų pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.
Pateiktos būsimos Resocializacijos ir Saugumo valdymo skyrių struktūros, pabrėžta kvalifikacijos kėlimo būtinybė, pranešta, kokiu būdu bus galima, nelikus vienų pareigų ar darbo vietos, pereiti į kitas, siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus ir pareigūnus sistemoje.
Bausmių vykdymo sistemoje dirbanti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narė psichologė Odeta Šakėnaitė teigia:
„Naujovės ir pokyčiai neretai kelia nerimo jausmą.
Žmonės ima kelti klausimus:
„Kaip pokyčiai palies mane ir mano šeimą?”, „Ar dėl to galiu prarasti savo darbą ar turimą poziciją?”, kurie tik atspindi dominuojantį nežinomybės jausmą.
Darbuotojai, kuriems sunkiau išbūti su šiuo nežinomybės jausmu, neretai pasirenka keisti darbovietę, pereiti į vietą, kuri gali pateikti daugiau atsakymų, kurie tuo metu teikia didesnį saugumo jausmą.
Tačiau vieniems išeinant, liekantiesiems dirbti tenka didesnis darbo krūvis. Todėl šiuo metu itin svarbu daugiau dėmesio skirti darbuotojams, kurie pokyčių proceso metu lieka dirbti sistemoje.
Svarbu, kad su artėjančiais pokyčiais kartu ateitų ir į žmogiškuosius išteklius sutelktos strategijos.
Kad darbuotojai jaustųsi išklausomi, suprasti, gautų grįžtamąjį ryšį, turėtų vykti reguliarūs apibendrinamojo pobūdžio pokalbiai su darbuotojais, kurių metu būtų galima aptarti sunkumus, su kuriais susiduriama, bei kaip tuos sunkumus būtų galima spręsti.
Po sutarto laikotarpio peržvelgiama ar taikytos strategijos buvo veiksmingos ir ką galima daryti toliau.
Tam reikalingi atitinkami gebėjimai ir strateginiu mąstymu pasižymintys, motyvuoti vadovai, kurie būtų nukreipti į savo darbuotojų asmeninių ir komandinių įgūdžių augimą.“
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Zurabas Sopromadzis (Zurab Sopromadze) atkreipia dėmesį į daugybę metų nesprendžiamą medicinos personalo problemų klausimą.
Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir karjeros valstybės tarnautojams, skirtingai negu statutiniams pareigūnams, nėra kompensuojama už kelionę į darbo vietą.
Taip yra pažeidžiami lygybės ir teisingumo požiūriai, juk į darbo vietą atvyksta visi vienodai, nepriklausomai nuo atliekamų funkcijų ir statuso.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuri yra toli nuo didelių miestų ir daugelis nestatutinio personalo turi atvykti į darbą savo transportu, tai ypač svarbu.
Daugelį gąsdina siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Nemažai darbuotojų ir pareigūnų sunerimę dėl galimai pasikeisiančio Laisvės atėmimo vietų ligoninės statuso.
Tačiau šiandien yra aišku viena – pokyčiai būtini, tuo labiau, kad eiliniam pareigūnui ar darbuotojui prarasti iš tiesų jau nėra ką.
Siektina, kad Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų darbo užmokestis bent jau neatsiliktų nuo kitų statutinių tarnybų darbo užmokesčio.
Profesinės sąjungos atstovų nuomone, atėjo metas kardinaliems ir neišvengiamiems pokyčiams Bausmių vykdymo sistemoje. Pareigūnai ir darbuotojai laukia konstruktyvių veiksmų iš aukščiausios politinės valdžios.
Stebint tai, kas jau padaryta ir kokiu tempu toliau rengiama pertvarka profesinės sąjungos atstovai džiaugiasi, kad bandoma bristi iš sąstingio.
Atsiranda vilties, kad pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių sunkų tiesioginį darbą su nuteistaisiais lūkesčiai bent jau po šios pertvarkos bus pateisinti.
Profesinė sąjunga ir atskiri pareigūnai tikisi, kad pagaliau bus atsisakyta Bausmių vykdymo sistemoje gajaus papročio, kai visuomenei ir patiems sau pateikiama iškreipta tikrovė, problemos, vietoj to, kad jas konstruktyviai spręsti yra mitologizuojamos, sumenkinamos, nukreipiant dėmesį į antraeilius dalykus.
