Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų, o 14,7 proc. jų lėmė COVID-19.
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės, praėjusių metų šalies gyventojų mirtingumo statistika išties kelia nerimą. Jos duomenimis, mirčių nuo COVID-19 skaičius paaugo kone 3 kartus: nuo 5,2 proc. 2020-aisiais iki 14,7 proc. 2021-aisiais. Kita vertus, pasak J. Čelutkienės, kraujotakos sistemos ligų mirtingumo kreivė nusileido. Pernai šios ligos lėmė 4,5 proc. mažiau mirčių nei 2020-aisiais.
„Visgi skubėti tuo džiaugtis nereikėtų. Kraujotakos sistemos ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių Lietuvoje priežastimi, tik jų procentinė išraiška kito, nes ši proporcingai lyginta su COVID-19 nulemtu mirtingumu. Labai daug žmonių šalyje sirgo koronavirusu, daug jų ir mirė. Kitas priežastinis ryšys – dauguma mirusiųjų buvo rizikos grupėje, nes sirgo lėtinėmis – širdies ir kraujotakos sistemos – ligomis. Taigi jos lėmė ir nemažą dalį mirčių nuo COVID-19“, – teigia J. Čelutkienė.
Ji priduria, kad pernai mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių 70,5 proc. buvo vyrai, 29,5 proc. – moterys. Anot J. Čelutkienės, šis skaičius nuo 2020-ųjų beveik nepakito.
„Užpernai didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų ir moterų dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų. Tačiau 2021-aisiais situacija pasikeitė. Praėjusiais metais pagrindine jaunesnių darbingo amžiaus moterų mirties priežastimi tapo nebe širdies ligos, o COVID-19. Tokių rodiklių dar nėra buvę. Darbingo amžiaus moterų grupėje COVID-19 aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Kodėl? JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją širdies ligos jau buvo visų rasių ir etninių grupių moterų sąrašo viršuje. Tik dabar matome koronaviruso sukeltą streso, socialinių iššūkių, išaugusių atsakomybių ir mažesnio rūpinimosi savimi rezultatą. Šios priežastys neretai lemia širdies ligų vystymąsi, patekimą į rizikos grupes, o tai dažnai baigiasi mirtimi nuo COVID-19“, – pabrėžia J. Čelutkienė.
Medikės žodžius tik patvirtina bendra šalies gyventojų mirčių statistika. Nors nuo 2015-ųjų mirtingumas nuo širdies ligų mažėjo, prieš kelerius metus jis vėl pradėjo augti. Užpernai šios ligos nusinešė 9,8 proc. daugiau gyvybių nei 2019-aisiais, pernai – 8,8 proc. daugiau nei 2020-aisiais.
„Situaciją smarkiai pablogino COVID-19 pandemija. Karantinas apribojo sveikatos priežiūros teikimo paslaugas, pacientai gerokai rečiau lankėsi pas šeimos gydytojus, kardiologus, kitus specialistus. Tiek stacionarių, tiek ambulatorinių gydymosi galimybių mažėjo, sutriko diagnostika, prevencija. Taip pradėjo kilti mirtingumas tiek nuo COVID-19, tiek nuo kraujotakos sistemos ligų. Pastarųjų susirgimų riziką pastebimai kelia ir didelis cholesterolio kiekis, tačiau moksliniai tyrimai teikia daug vilties. Jie rodo, kad žmonių, vartojusių cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė, o buvimo laikas ligoninėje – apie 39 proc. trumpesnis“, – kalba sveikatos specialistė.
Anot J. Čelutkienės, statinai yra vieni saugiausių kardiologinių vaistų. Jie leidžia gyventi ilgiau, jų šalutinis poveikis yra mažiausias, palyginti su kitais medikamentais, skirtais kraujotakos sistemai gydyti.
„Taip pat reiktų nepamiršti, kad gera sveikata yra kompleksinių veiksmų rezultatas. Siekiant išvengti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina rūpintis savo mityba, vengti streso, gyventi aktyviai, atsisakyti žalingų įpročių. Tai darant atsakingai, vartojant specialistų paskirtus vaistus, reguliariai lankantis pas šeimos gydytoją ar kardiologą, atliekant būtinus tyrimus, galima džiaugtis sveiku ir ilgu gyvenimu“, – apibendrina medikė.
