Artėjant Europos imunizacijos savaitei, kuri kasmet minima balandžio pabaigoje, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, jog pernai Lietuvoje prasidėjęs sergamumo kokliušu pakilimas neslūgsta. Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje diagnozuoti 28 šios skiepais valdomos ligos atvejai. 2012 m. per tą patį laikotarpį taip pat diagnozuoti 28 atvejai, kai tuo tarpu 2010 m. per tris pirmuosius metų mėnesius diagnozuoti tik 4 kokliušo infekcijos atvejai. Per visus 2012 m. registruoti 154 kokliušo atvejai (sergamumo rodiklis – 5,15 atv./100 tūkst. gyv.).

Daugiausia – 12 kokliušo atvejų šiemet diagnozuota Kauno apskrityje. Vilniaus apskrityje – 9 atvejai, pavieniai atvejai registruoti ir Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Utenos apskrityse.

Dėl šio infekcinio susirgimo net 11 asmenų buvo paguldyti į ligoninę, penki iš jų – kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus. Kitiems pacientams skirtas ambulatorinis gydymas.

8 iš 28 sirgusiųjų buvo visiškai nevakcinuoti arba jų imunizacijos būklė nežinoma. Dauguma susirgusiųjų asmenų buvo skiepyti kokliušo komponento turinčia vakcina, tačiau optimali apsauga nuo kokliušo susidaro tik įskiepijus tris kokliušo komponento turinčias vakcinos dozes, todėl vaikams iki 6 mėn. amžiaus, kol jie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nėra gavę trijų šios vakcinos dozių, rizika susirgti kokliušu yra didesnė.

Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir JAV tarptautinis tyrimas parodė, kad 73–82 proc. kūdikių kokliušu užsikrečia namų aplinkoje, tad planuojančios susilaukti naujagimio šeimos nariams rekomenduojama pasiskiepyti nuo kokliušo.

Net 15 susirgimo atvejų registruotų per šių metų pirmąjį ketvirtį diagnozuoti 10-14 metų paaugliams. Tyrimais įrodyta, kad vakcinacija nuo kokliušo užtikrina imuninę apsaugą 4-12 metų, tad metams bėgant imunitetas silpsta, o paauglystėje, net ir pasiskiepijus pagal vaikų skiepijimų kalendorių, rizika susirgti kokliušu išauga.

Šiuo metu 15–16 metų paaugliai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis vakcinuojami difterijos, stabligės vakcina. Tėveliams pareiškus norą, ši vakcina gali būti pakeičiama į trivalentę difterijos, stabligės ir kokliušo vakciną, taip sustiprinant apsaugą ir nuo kokliušo infekcijos, tačiau ši vakcina valstybės lėšomis nekompensuojama. Šia vakcina gali skiepytis ir suaugę asmenys.

Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus asmenys, pastaraisiais metais registruojamas padidėjęs sergamumas paauglių tarpe, tuo tarpu suaugusiems ši infekcija diagnozuojama retai. Suaugusiems asmenims dažniau pasireiškia atipiniai kokliušo simptomai, tad diagnozė klaidingai priskiriama pneumonijoms ar kitoms kvėpavimo takų infekcijoms.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS