„Į mokyklų programas reikia žiūrėti rimtai: tai, kas į jas įrašoma šiandien, veiks visuomenės galvojimą ir elgesį po trisdešimties metų“, – kalbėjo Vytautas Kavolis 1990-aisiais, remdamasis kultūros sociologų tyrimais.
Tad paskutinė kolegiška pastaba apie Švietimo ministerijos mokyklai ir visuomenei pasiūlytą lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą. Apie lietuvybę mokykloje. Gerai suprantu – tik sielai palengvinti.
Kadaise Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovų suburti rašėme su kolegomis mokytojais ir mokslininkais dabartinę mokyklinę programą – daug diskutuodami, ginčydamiesi. Grindėme ją pasauliui atviros lietuvybės samprata, išpažinta Vytauto Mačernio kartos, Algirdo Juliaus Greimo, Vytauto Kavolio, Meilės Lukšienės, Donato Saukos, Vytauto Kubiliaus…
Manėme, kad Lietuvos jaunimas turėtų pažinti, suprasti Lietuvos literatūros, kultūros raidą plačiame Vakarų ir pasaulio kultūrų kontekste. Pažinti ir perprasti šiame krašte iki jų kurtą, jiems dabar perduodamą, patikimą pasaulį – svarbiausias asmenybes, jų tekstus, šių tekstų reikšmes, jų kultūrinius ir socialinius vaidmenis.
Rašėme programą Rusijai pirmąsyk įsiveržus į Ukrainą ir okupavus Krymą, Donecką, Luhanską, jausdami, kaip keičiasi mūsų tikrovė.
Tad mums atrodė svarbu tarp visų literatūros vaidmenų parodyti jaunimui, kaip lietuvių ir Lietuvos literatūra kėlė, gynė tautos ir asmens laisvės idėją, kaip siekė pačią kovą už laisvę įprasminti poezijos, prozos žodžiu. Todėl tarp daugelio kitų literatūrinių temų 7–8 klasių mokiniams pasiūlėme ir temą „Laisvės gynimas“.
Kvietėme mokykloje panagrinėti ir senąsias lietuvių karo dainas, ir sukilimų prieš Rusijos imperiją tekstus, ir pokario partizanų kūrybą, ir populiarias Sąjūdžio metų dainas…
Ne viena tema, ne vienas kūrinys, buvę dabartinėje mokyklinėje programoje, išliko ir Ministerijos pristatytame naujos programos projekte. Tačiau temos „Laisvės gynimas“ neliko. Neliko ir mokiniams siūlytų tekstų: 1831-aisiais Juliaus Slovackio sukurtos „Lietuvių legiono giesmės“, 1863-iaisiais lietuvių sukilėlių greičiausiai dainuoto Andriaus Vištelio „Maršo Lietuvos“, Broniaus Krivicko esė „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“, partizanų kreipimosi „Į Lietuvos jaunimą“, 1990-aisiais Henriko Nagio parašytos „Vilniaus baladės“…
Taip, didelė dalis šių tekstų yra nukreipta prieš Maskvą, prieš jos despotiją. Tokios būta tikrovės. Tokios būta literatūros. Ji kvietė laisvę branginti, dėl jos kovoti.
Kodėl dabar šią literatūrą turėtume nutylėti, nuo Lietuvos vaikų ir jaunimo slėpti? Keisti ją Ivano Krylovo pasakėčiomis ar Nikolajaus Gogolio dramomis?
Ar tikrai metas patiems „denacifikuotis“?
O „denacifikuojamės“ ir išbraukdami iš būsimos programos literatūrinės dalies Martyną Mažvydą, paminėdami pirmąją lietuvišką knygą savo vaikams vien kaip kalbos nutikimą, nutylėdami ją kaip svarbų literatūros ir kultūros dalyką.
„Denacifikuojamės“ atsisakydami literatūros programoje pažinties su kertinėmis, literatūros raidą veikusiomis kultūros asmenybėmis: Algirdu Juliumi Greimu, Marija Gimbutiene, Vytautu Kavoliu, Juozu Girniumi…
Gerai suprantu, kad greta oficialiosios mokymo programos visada veikia ir „paslėptoji“ mokymo programa, kurią lemia asmeninis mokytojo požiūris, jo santykis su siūlomu mokymo turiniu. Šį mokytojo santykį, sako švietimo sociologai, mokiniai puikiai jaučia ir perima. Tad „paslėptoji ugdymo programa“ gali būti net paveikesnė už deklaruojamą, gali šią iškreipti ir sugriauti.
Spėju: gal Ministerija savo sprendimus grindžia neskelbiamais mokytojų nuostatų tyrimų rezultatais? Gal nuvertindama Bibliją, nepasiūlydama nė vieno ukrainiečių literatūros kūrinio, išbraukdama laisvės temą ir pirmąją lietuvišką knygą, ji geranoriškai siekia, kad mokykloje šie dalykai nebūtų profanuojami, kompromituojami? Gal?
Tik kodėl šitaip stipriai konceptualiai skiriasi tai pačiai Lietuvos mokyklai Ministerijos pateikti Lietuvių kalbos ir literatūros, Lenkų kalbos ir literatūros, Rusų kalbos ir literatūros programų projektai?
Bet apie lenkų ir rusų literatūros programas – kada nors kitąsyk.
Poeto partizano Broniaus Krivicko nuotrauka iš Romo Kauniečio archyvo. Ja kadaise pasidalijo Vykintas Vaitkevičius, o nuspalvino vienas veidaknygės draugų.
Nuoroda į Seimo svetainėje paskelbtus visus mokyklinių programų projektus: https://e-seimas.lrs.lt/…/c1fe90e0fdfa11ecbfe9c72e552dd5bd
Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys: kalba ir etninė kultūra, 6 tūkst.
