Lietuvos darbdaviai neskiria pakankamai dėmesio darbuotojų gerovės iniciatyvoms, tokioms kaip laisvas darbo grafikas, galimybė sportuoti darbo vietoje ar sveikai maitintis. 38 proc. šalies darbuotojų sako, kad jų darbo vietoje netaikomi jokie su geros emocinės ir fizinės savijautos užtikrinimu susiję sprendimai. Mažiausiai dėmesio iš darbdavių sulaukia valstybės tarnautojai ir specialistai.
Vos ketvirtadalis (26 proc.) apklausos dalyvių nurodė turintys galimybę pasitikrinti sveikatą darbovietėje, 22 proc. – dirbti laisvu darbo grafiku, 17 proc. – galimybę keisti darbo vietą, o 16 proc. – papildomas pertraukas.
Dar rečiau darbuotojams siūlomos galimybės darbe sportuoti (11 proc.), rinktis sveiką maistą (8 proc.) ar dirbti gryname ore (6 proc.).
Tai paaiškėjo po rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atliktos dirbančiųjų Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos biuruose apklausos.
Darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sistemos „Fitwel“ ambasadorė, „Urban Inventors“ paslaugų vystymo projektų vadovė Rūta Vismantė sako, jog faktas, kad net keturi iš dešimties darbuotojų nesulaukia jokių į jų gerovę orientuotų iniciatyvų iš darbdavių, nedžiugina.
„Pastaruoju metu darbdavių rūpestis darbuotojais visame pasaulyje tik didėja, pasitelkiant įvairias priemones. Akivaizdu, kad mūsų šalyje pokyčiai vyksta lėtokai. Tačiau ir pas mus daugėja įmonių, kurioms svarbi darbuotojų gerovė. Verslo centrai, kuriuose yra sudarytos sąlygos darbuotojams jaustis gerai – siūlomi įvairūs sporto užsiėmimai, galimybė dirbti gryname ore, rinktis sveiką maistą, vykdomos sveikatingumo iniciatyvos – pastaruoju metu tampa vis patrauklesni naujų patalpų besižvalgančioms įmonėms“, – teigia ji.
Tarnautojų motyvuoti nereikia?
Pasak pašnekovės, ši apklausa parodė ir atotrūkį tarp privataus ir valstybinio sektoriaus darbuotojų: 41 proc. dirbančių pastarajame nurodė, kad jų gerovei darbdavys dėmesio neskiria ir jokių priemonių nesiūlo.
Moderniuose biuruose jau ir neįsivaizduojama, kad gali nebūti sporto salės, funkcionalių lauko erdvių, pritaikytų darbui ir poilsio pertraukėlėms. Valstybinis sektorius dažnu atveju tokiais patogumais pasigirti negali, nes įstaigos įsikūrusios senos statybos pastatuose, nepritaikytuose naujoms tendencijoms.
„Vis dėlto kartais gali užtekti tik atsiklausti darbuotojų, kokios iniciatyvos būtų reikalingos, ir jas įgyvendinti. Juk, pavyzdžiui, sveiko maisto poreikis gali būti patenkintas pasikviečiant vietinius gamintojus ir surengiant ūkininkų turgelį, o posėdžių salė laikinai gali virsti jogos ar pilateso treniruočių vieta. Ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje dirbantys žmonės turi vienodų poreikių, tad joga ir sportas turi tapti norma ne tik verslo centruose, bet ir valstybinių įstaigų biuruose“, – sako R. Vismantė.
Kad įsiklausymas į jų poreikius svarbus ir patiems darbuotojams, rodo ir apklausos rezultatai. 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbus sportas darbo vietoje, o 11 proc. – kad tokią galimybę turi. Dar mažesnės dalies poreikiai patenkinami kalbant apie galimybę dirbti gryname ore: ji svarbi 21 proc., o tokią galimybę turi tik 6 proc. apklausos dalyvių.
Sveikata – ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio rūpestis
Pasak pašnekovės, apklausos rezultatai tik patvirtino pastaruoju metu stebimą tendenciją, kad darbdaviai daugiau dėmesio ima skirti darbuotojų sveikatai, sudarydami galimybes ją pasitikrinti čia pat biure ir darbo metu.
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad neturi laiko pasitikrinti sveikatą, tad variantas tai atlikti darbe leidžia jiems nesiversti per galvą stengiantis ištaikyti tinkamą metą ar nesijausti kaltiems, jei dėl vizito į polikliniką tenka atsiprašinėti iš darbo. Vadovams jų komandos narių sveikata turi rūpėti, nes sveikas darbuotojas jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, motyvaciją stengtis“, – teigia R. Vismantė.
Sveikatą darbe tikrinasi daugiausiai Vilniaus ir Kauno darbuotojai, taip atsakė atitinkamai 28 ir 25 proc. Klaipėdiečiams tokia galimybė suteikiama rečiau – sveikatą darbovietėje pasitikrinti turi galimybę 18 proc. biurų darbuotojų.
Pašnekovės teigimu, su sveikata, nors ir netiesiogiai, tačiau labai glaudžiai susijusios ir kitos gerovės priemonės, tokios kaip lankstus darbo grafikas, papildomos pertraukos, galimybė dirbti lauke, sveiko maisto pasirinkimas. „Vienos priemonės, pavyzdžiui, galimybė per pietus rinktis sveikus patiekalus, labiau veikia fizinę savijautą, kitos – emocinę. Ignoruojantys komandos poreikius vadovai paprastai susiduria su didesne darbuotojų kaita ir kartais net patys nesupranta, kodėl šie neužsibūna, juk atrodo, kad ir atlyginimas neprastas, ir įmonė stabili.
Kaip sakoma, kartais velnias slypi smulkmenose, o net ir nedidelis pokytis darbovietėje, orientuotas į čia dirbančių gerovę, padeda pajausti darbdavio rūpestį darbuotojais, o ne tik jų darbo rezultatais. Ir tas rūpestis sugrįžta padidėjusia motyvacija, efektyvesne veikla“, – tikina ji.
Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausą inicijavo BLC verslo centras, joje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuje, aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
