A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima

Valdantieji konservatoriai ir liberalai per dvejus metus valdžioje parodė, kad jiems visiškai nerūpi šalies gyventojų gyvenimo kokybė ir tradicinės, šimtmečiais puoselėtos lietuviškos vertybės, o dauguma „buldozerio“ principu priimamų sprendimų uždengiama skambiais politiniais šūkiais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė įsitikinusi, kad valdantieji prarado ryšį su krašto žmonėmis, tačiau visaip ribojo opozicijos galimybes atstovauti Lietuvos žmonių interesus.

„Mes ne tik įvardiname problemas, kurias sprendžiant pasigendame valdančiųjų valios, bet ir siūlome labai konkrečius pasiūlymus ir įstatymų pataisas, kurios gali prisidėti prie šalies gyventojų skurdo ir turtinės atskirties mažinimo.

Taip pat siūlome stiprinti tradicines vertybes ir suteikti didesnę paramą tradicinėms šeimoms, kurios šimtmečiais buvo ir yra mūsų visuomenės pagrindas.

Tačiau Seimo dauguma mums tiesiog net neleidžia pateikti šių pasiūlymų svarstymui“, – sako A. Norkienė.

Ignoruoja pusę rinkėjų

Anot jos, nuolatinis nesiskaitymas, neatsižvelgimas ne tik į racionalius, protingus pasiūlymus, bet ir tada, kai yra formuojamas posėdžių grafikas, darbotvarkės, parodo tai, kad valdantieji visiškai nesidomi realiu šalies žmonių gyvenimu.

„Juk nesunku paskaičiuoti, kad opozicinių frakcijų atstovai praėjusiuose Seimo rinkimuose surinko tik kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų.

Todėl dabartinė Seimo dauguma tiesiog arogantiškai ignoruoja pusės Lietuvos rinkėjų valią. Iš valdančiosios Seimo pusės tarsi jaučiame nuolatines patyčias, kurios skirtos ne tik mums, bet ir didelei daliai Lietuvos žmonių“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.

Protestuodama dėl nesiskaitymo su Lietuvos rinkėjų nuomone, opozicija dvi savaites posėdžiavo istorinėje Kovo 11-osios salėje, kai konservatorius Jurgis Razma atėmė teisę opozicijai pirmininkauti posėdžiams, net ir opozicinėms darbotvarkėms.

Pasiūlymus atmetė

Pasak A. Norkienės, vienintelis kelias pažaboti ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas.

„Pavasario sesijos metu susitelkėme ir pasiekėme tai, kad mums buvo leista įrašyti keturis opozicijos pasiūlytus klausimus: iki 2024–2025 m. reguliuoti elektros mažmenines kainas buitiniams vartotojams, atšaukti prievartinį elektros tiekėjo pasirinkimą ir užtikrinti visuomeninį elektros tiekimą be 25 proc. baudos, mažinti PVM tarifą maisto produktams, neapmokestinamą pajamų dydį sulyginti su minimaliu atlyginimu, nedidinti kuro akcizų tarifo iki 2024 metų“, – sako A. Norkienė.

Deja, šie antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų. LVŽS frakcijos nuomone, toks valdančiųjų požiūris yra neteisingas, nes pirmiausia reikia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi.

Jau dabar aišku, kad pabrangusios trąšos, pašarai ir maistiniai grūdai didina ir toliau didins maisto kainas.

Šios Vyriausybės plane nenumatyta mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) smarkiai brangstantiems maisto produktams.

Todėl viena iš pagrindinių bėdų ta, kad nėra planuojama jokių priemonių maisto produktų kainų reguliavimui.

Neramina šildymo sezonas

Daugelį neramina artėjantis šildymo sezonas. Frakcijos nariai pasidalino patarimais, kurie gali padėti išgyventi šį sunkų laikmetį.

Pirmiausia reikėtų atsisakyti naudoti brangų kurą šildymui ir ieškoti alternatyvų, statyti naujus šildymo katilus.

Šilumos gamintojai ir tiekėjai turi modernizuoti savo šilumos perdavimo trasas, taip sumažinant pačios šilumos gamybos kiekį ir patiriamas sąnaudas.

Energetikos ir Aplinkos ministerijos turi sutarti dėl kito sezono šildymo strategijos. Išanalizuoti prognozes ir esant poreikiui tiekti daugiau biokuro į rinką iš valstybės valdomų miškų.

Taip pat labai svarbu žmonėms pasiūlyti valstybės finansuojamą taip vadinamą mažąją šilumos punktų renovaciją, jei nėra galimybės atlikti viso namo renovacijos.

Ir galiausiai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalo atidžiau vertinti energijos gamintojų patiriamas sąnaudas ir užtikrinti sąžiningą tarifą gyventojams.

Anot LVŽS frakcijos narių, gyventojai gali susitvarkyti patalpas – susimontuoti energetiniu požiūriu geresnius langus, susimontuoti šiltesnes duris, apsišiltinti balkoną.

Su kaimynais sutarus susitvarkyti laiptines – susimontuoti laukinių durų ribotuvus, kad būtų visada uždarytos, apšiltinti stoglangį ir pan.

Šiuos darbus galima daryti jau dabar. Tačiau norint turėti didesnį efektą reikia imtis pastato renovacijos.

Jei su kaimynais sunku rasti sutarimą didesnių darbų atlikimui, verta apsvarstyti tik šilumos sistemos atnaujinimą mažesne imtimi ir modernizuoti vien šilumos punktą.

Dėmesys – šeimoms

LVŽS frakcija ypatingą dėmesį skiria šeimoms, jų stiprinimui ir gerovės auginimui. „Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima“, – sako A. Norkienė.

Nerimą kelia ir kiti klausimai: šiuo metu labai svarbu spręsti šalies gyventojų saugumo klausimus.

LVŽS frakcija mato daug neišspręstų klausimų ir pagrįstai nuogąstauja dėl nuolatinio informacijos trūkumo. Pavyzdžiui, grėsmės atveju, ar visoje Lietuvoje suveiks pavojaus sirenos?

Bręsta dar viena problema, sveikatos sistemos problema. Be prieštaringai vertinamos reformos, įsigalioja naujas 2022 metų vaistų kainynas.

Ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingsta kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Kodėl priimtas toks sprendimas?

Žalinga užsienio politika

Taip pat frakcija negali nepastebėti, jog vengiama objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės.

Kas padengs valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Ar Vyriausybė pasiruošė agresyviai Rusijos reakcijai ir retorikai dėl dalies tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį sustabdymo?

Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?

Rusijos Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu. Dabar jau žinoma, kad tokia reakcija nebuvo numatyta, galimos grėsmės nebuvo derintos su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais.

„Užsienio politika yra labai svarbi. Nuo jos, kaip matome, priklauso ekonomika, energetika, o ypač valstybės saugumas. O dabar atrodo, kad viskas daroma, kad tik valstybė būtų išbalansuota, o priešininkas išerzintas.

Ar tikrai visa Lietuva palaiko tokią užsienio politikos kryptį?” – klausia A. Norkienė.

Be to, LVŽS frakcijos nuomone, netekus įprasto tranzitinio srauto Rytai-Vakarai, šalies transporto, logistikos ir tranzito sistemai, šalies pramonei ir ekonomikai, didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms bus suduotas ilgalaikis neigiamas poveikis.

Regionams – jokio dėmesio

Kelių sektoriuje taip pat trūksta ilgalaikės strategijos, kurios pagrindu būtų galimybė laiku parengti projektus, laiku suplanuoti šalies investicijas, ES lėšas, o rangovams tinkamai organizuoti savo veiklą

Vyriausybė stokoja dėmesio ir regionams. Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą.

Valdantieji nepateikia projektų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai.

Pasigendame skolintų lėšų ir jų, kaip ateityje pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms kursiančių investicijų naudos analizės.

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus.

Matome, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime.