Lietuviški gaminiai atranda savo nišą tolimose rinkose. Pernai žemės ūkio ir maisto pramonės eksportas į Japoniją augo 24 proc. ir siekė 12,9 mln. Eur. Į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) 2021 m. eksportas padidėjo 32,8 proc. ir siekė 8.5 mln. Eur. Žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į JAV augo 15 proc. iki 76,3 mln. Eur.
Taivano sostinėje Taipėjuje Lietuva dalyvauja Tarptautinėje maisto parodoje, kur jos paviljonas sulaukia išskirtinio dėmesio.
Lietuviškų gaminių eksportas į Japoniją sparčiai auga ir turėtų atsverti Kinijos rinkos praradimą. Vien per pirmus penkis šių metų mėnesius perdirbtos mėsos gaminių į Japoniją buvo eksportuota 165 tonos – daugiau nei per visus 2021 metus. Daugiausia iš šios kategorijos eksportuojama perdirbtos kalakutienos.
„Japonija, turinti beveik 126 mln. gyventojų su aukšta vartotojų perkamąja galia, būdama priklausoma nuo maisto produktų importo – yra viena potencialiausių rinkų Lietuvos žemės ūkio ir maisto gaminių eksporto plėtrai. Todėl labai svarbu išnaudoti visas galimybes, ypač praradus Kinijos rinką, ir pasiūlyti Japonijos vartotojams aukštos kokybės lietuviškų maisto produktų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nors į šią Azijos rinką patekti nėra paprasta, reikia didelio įdirbio, kai kurios paklausos tendencijos Japonijoje lietuviškoms prekėms suteikia pranašumą. Pastebimas ir aktyvesnis naujų Lietuvos eksportuotojų dėmesys Japonijos rinkai.
Esami Japonijos partneriai artimiausiais metais žada mažiausiai padvigubinti įsivežamus perdirbtos mėsos kiekius, tuo tarpu nauji Japonijos importuotojai viliasi pradėti perdirbtų mėsos produktų (rūkyta paukštiena, kalakutiena) eksportą iš Lietuvos.
Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristinos Mineikienės teigimu, gaminių, kurių paklausa rinkoje padidėja ar yra tendencijos augti, nesunku pastebėti.
Neretai Japonijos importuotojai ar distributoriai iš anksto nori užsitikrinti sklandų tiekimą ir ieško arba naujų, arba alternatyvių produkto tiekėjų. Japonai pastaruoju metu domisi perdirbtos paukštienos importu, žirnių baltymų milteliais, sviestu; ypač aktyviai kalbamasi dėl kanapių gaminių, kur japonai Lietuvą mato kaip patikimą ne tik žaliavų tiekėją, bet ir aplinką investicijoms.
Pernai gerokai išaugo duonos gaminių, išrūgų miltų, kiaušinių produktų, grūdų produktų, paruoštų ekologiškų sriubų, paukštienos, šokolado eksportas į Japoniją. Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 45 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Prognozuojama, kad žemės ūkio ir maisto pramonės eksportas į Japoniją šiais metais didės.
Tikimasi, kad augs ir eksportas į Taivaną, kuris 2021 m. siekė 1,7 mln. Eur. Šių metų liepą numatytas Taivano jungtinis pieno, žuvininkystės ir kiaušinių gaminių auditas Lietuvoje.
Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 20 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Į JAV daugiausiai eksportuojama kviečių glitimo, sūrių ir varškės, aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, duonos gaminių, sriubų ir sultinių, šokolado ir kitų maisto produktų su kakava, vytintų ir sūdytų ar rūkytų žuvų, žuvų miltų, paruoštų ar konservuotų gaminių iš žuvų, koncentruoto pieno ir grietinėlės, ledų, gyvų gyvūnų, dešrų.
Į JAE daugiausiai eksportuota pieno gaminių (koncentruoto pieno ir grietinėlės, sūrių, išrūgų).
