Nors žiema baigėsi, šaldytos daržo, sodo ar miško gėrybės vis dar užsilikusios daugelio šaldikliuose. Tačiau tokius gaminius reikėtų suvartoti laiku, kadangi pastarieji taip pat turi savo galiojimo terminą. Koks jis, kaip šaldytas vasaros ar rudens gėrybes geriausia atšildyti ir kodėl šaldiklį verta pasitelkti kovai su maisto švaistymu visus metus, o ne tik šaldant šviežią derlių? Apie visa tai ir pasakoja „Maximos“ kulinarijos ekspertai.
Gaminių perlaikyti nereikėtų
Šaldiklis yra vienas svarbiausių įrenginių lietuvių virtuvėse, o jame šalies gyventojai laiko ne tik vasarą ar rudenį surinktus grybus, uogas, daržoves bei kitas gėrybes.
„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė sako, kad šaldymas yra vienas seniausių bei geriausių konservavimo būdų, kuris leidžia išsaugoti kone daugiausiai skirtingų gaminių maistinių savybių.
„Vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų kiekis maistą užšaldžius sumažėja tik apie 10–15 proc. Taigi ne veltui daugelis šviežio derliaus produktus vasarą ar rudenį sudeda į šaldiklį ir laiko per žiemą. Tačiau produktų čia perlaikyti nereikėtų. Daržoves, uogas, ir vaisius patariama suvartoti per metus – iki kito derliaus, o šaldytų virtų ar keptų grybų galiojimo laikas dar trumpesnis. Juos suvalgyti patariama per 3–4 mėnesius“, – pataria B. Baratinskaitė.
Atitirpinti būtina tinkamai
Visgi, šaldytus gaminius ne tik svarbu laiku suvartoti, bet ir tinkamai atšildyti jau susiruošus tai daryti. Todėl kulinarijos žinovė dalinasi patarimais, kaip maistą saugiai, greitai ir lengvai atitirpinti.
„Nederėtų iš šaldiklio ištrauktų uogų, grybų ar kitų gėrybių tiesiog palikti kambario temperatūroje ant stalo ar spintelės virtuvėje. Šiuos gaminius atšildyti patartina po truputį. Pirmiausia, patariam norimus atitirpinti produktus perkelti iš šaldiklio į šaldytuvą, taip nesudarant didžiulio temperatūrų skirtumo“, – pažymi B. Baratinskaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad sudėjus maistą į šaldytuvą, svarbu užtikrinti, kad jis nesiliestų su kitais. Tokiu būdu atitirpinimas bus saugesnis, pavyks užkirsti kelią skirtingų kvapų bei skonių susimaišymui.
Dar vienas atšildymo būdas, pasak B. Baratinskaitės, yra gaminių sudėjimas į šaltą vandenį.
„Tokiu būdu gaminius galima atitirpinti greičiau, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių. Maistą atšildant inde su šaltu vandeniu arba po tekančio vandens srove būtina jį sudėti į sandarias plastikines dėžutes. Kitu atveju, bakterijos iš oro ir aplinkos gali patekti į atitirpinamą gaminį. Procesą taip pat būtina kruopščiai stebėti bei kas pusvalandį keisti vandenį. Be to, po atitirpinimo maistas turi būti iškart suvartotas“, – akcentuoja pašnekovė.
Svarbu rūpintis ir planeta, ir šaldikliu
Šaldyti maistą verta ne tik norint išsaugoti šviežią derlių, bet ir siekiant sutaupyti bei gyventi tvariau. Todėl B. Baratinskaitė siūlo šaldiklį naudoti ir tuomet, kai nespėjama suvalgyti mėsos, daržovių, kitų produktų.
„Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kilogramų dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokius duomenis skelbia tarptautinės visuomeninės organizacijos. Jos nurodo, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandama arba išmetama: maisto atliekos planetoje kasmet sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje – 88 mln. tonų. Taigi rūpintis tvariu, sąmoningu ir atsakingu vartojimu šiandien privalome visi“, – tikina kulinarijos ekspertė.
Kad tai daryti būtų paprasčiau, ji pataria šaldyti produktus, taip prailginant jų tinkamumo vartoti laiką. Tačiau, priduria B. Baratinskaitė, tinkamai pasirūpinti svarbu ir pačiu šaldikliu.
„Šaldiklis šiltu muiluotu vandeniu ir kempinėle turėtų būti plaunamas po kiekvieno ištuštinimo. Tuomet būtina šaldiklį sausai iššluostyti, gerai išvėdinti ir taip paruošti kitam sezonui. Savo ruožtu susidaręs šerkšno sluoksnis ant saugomų maisto pakuočių patvirtina faktą, kad buvo pažeistos užšaldymo sąlygos, per dažnai varstomos šaldiklio durelės arba jau atitirpintas produktas antrą kartą užšaldytas. Tokio maisto vartoti nebereikėtų“, – teigia ekspertė.
