Šeštadienis, 25 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Sveikata

Erkės gali tykoti ne tik miškuose

www.alkas.lt
2022-05-07 13:19:23
119
PERŽIŪROS
0
Erkė | zenpr.lt nuotr.

Erkė | zenpr.lt nuotr.

Žaliuojanti gamta kviečia veiklas ir pramogas uždarose patalpose perkelti į lauką. Todėl svarbu nepamiršti, kad didėja pavojus susidurti su jau po žiemos miego pabudusiomis erkėmis.

BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog šių voragyvių platinamos ligos gali sukelti nemenką riziką gyvybei, tad būtina žinoti kaip nuo jų apsisaugoti.

Erkės tyko visur, kur žalia

Vidutinei oro temperatūrai pasiekus apie 5–6 laipsnius šilumos, kasmet stebimas erkių suaktyvėjimas. Vis dar nemažai žmonių mano, jog šie voragyviai veisiasi tik aukštoje žolėje ar miškuose, tačiau jų atrasti galima ir parkų, nuosavų namų ar daugiabučių žaliosiose zonose, kirtimuose bei kituose saulės dažniau apšviečiamose, į drėgmę linkusiose vietovėse.

„Pavasarį daug kas mėgsta sportuoti lauke, lankytis sužaliavusiuose parkuose, turistiniuose objektuose gamtoje – šiose vietose, net jei jos yra didmiesčio šurmulyje, taip pat gali tykoti erkės. Dar didesnis pavojus kyla tiems, kurie augina šunis, mat erkės auka galima tapti ne tik vedžiojant keturkojį, bet ir grįžus namo – voragyvis gali peršokti nuo šuns ant žmogaus“, – paaiškina vaistininkė.

Dvi sunkiausios ligos

I. Norkienė paaiškina, jog pavojingiausios ir labiausiai žmogaus organizmą paveikiančios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šios dvi ligos skiriasi keletu aspektų: platinimo būdu, simptomatika ir galimomis pasekmėmis.

Laimo liga užsikrečiama per ilgesnį laikotarpį, nei erkiniu encefalitu. Ligą nešiojanti erkė, bakterijas slepia savo žarnyne, tad jai įsisiurbus, užkratas užtrunka atkeliauti iki žmogaus kraujo. Čia svarbu greita reakcija – kuo ilgiau voragyvis nebus pašalintas, tuo didesnė Laimo ligos grėsmė.

„Laimo ligos skiriamasis bruožas – beveik 5 centimetrų apvalios formos paraudimas (eritema) aplink įkandimo vietą, ryškūs jo kraštai. Šis paraudimas atsiranda praėjus nuo vienos iki keturių savaičių po erkės įsisiurbimo ir ne visiems pacientams – 10–20 proc. žmonių šio simptomo nepatiria. Susirgimas turi dvi stadijas: pirmoji pasireiškia peršalimo simptomais, karščiavimu, o antroji gali sukelti nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimus.

Galimos ir besimptomės ligos formos, taip pat pasitaiko atvejų, kada asmuo net nepastebi kraujasiurbio. Visgi, nors skiepų nuo Laimo ligos nėra, ji yra gydoma. Pacientui dažniausiai skiriamas antibiotikų kursas, o jo sveikata nuolat stebima. Jei liga negydoma, pasiekus vėlyvąją jos stadiją, prognozės tampa mažiau palankios“, – sako I. Norkienė.

Ji pabrėžia, jog kitaip nei Laimo liga, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti bene iš karto, nes virusas slypi voragyvio seilėse. Sudėtinga ir ilga ligos eiga 0,5–4 proc. užsikrėtusiųjų gali baigtis mirtimi, taip pat nemaža dalis patiria sunkius liekamuosius reiškinius, tokius kaip miego bei atminties sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, įvairūs elgesio pokyčiai, pernelyg didelis jautrumas, paralyžius ir kitus kasdienybę nemenkai sutrikdančius sunkumus.

Apsauga – būtina

Kadangi visuose Lietuvos rajonuose vos atšilus orams galima aptikti erkių, vaistininkė tikina, jog prevencija reikėtų pasidomėti kuo anksčiau.

Erkes padės atbaidyti įvairūs repelentai, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis, tad būtina atsižvelgti į naudojimo instrukciją ir ilgiau būnant žaliosiose erdvėse, naudoti juos pakartotinai. Taip pat panašiai veiksmingos specialios apyrankės, skirtos atbaidyti uodus ir erkes.

„Itin svarbu atkreipti dėmesį į aprangą. Siekiant sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę ir greičiau jas pastebėti, rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną aptempiančius drabužius ilgomis klešnėmis bei rankovėmis.

Galvą taip pat reikėtų pridengti kepure, gobtuvu ar skarele. Laikantis šių principų, erkės sunkiau pateks ant odos, o joms užropojus ant drabužių, bus galima lengviau jas pastebėti“, – įvardija I. Norkienė.

Vaistininkė taip pat pažymi, jog nors nuo Laimo ligos tenka saugotis vien minėtais prevenciniais būdais, norint išvengti erkinio encefalito, rekomenduojama skiepytis. Asmenims, pasiskiepijusiems visa vakcinacijos schema, susidaro apie 97 proc. apsauga nuo šio lemtingu galinčio tapti susirgimo.

„Skiepai nuo erkinio encefalito iš tiesų yra pati efektyviausia apsaugos priemonė, tačiau tam, kad ji veiktų tinkamai, būtina pasiskiepyti visa vakcinacijos schema.

Šiuo metu galima rinktis iš dviejų vakcinacijos schemų: įprastos ir pagreitintos. Pirmosios dvi skiepo dozės suleidžiamos vieno–trijų mėnesių intervalu, o trečioji dozė – maždaug po metų. Apie tai, kada reikėtų skiepytis palaikomosiomis vakcinos dozėmis, būtina pasitarti su skiepijančiu specialistu“, – paaiškina vaistininkė.

Pasak jos, pernai vaistinėse pradėjus skiepyti nuo gripo ir erkinio encefalito, stebimas išties nemažas žmonių susidomėjimas.

Anot I. Norkienės, vaistinės turimi duomenys rodo, jog jau balandžio pabaigoje žmonės dažniau užsukdavo į vaistines pasiskiepyti pirmąja arba sekančiomis dozėmis, tikėtina, kad gegužę bus sulaukiama dar didesnių srautų.

Žmonės įsigyja ir repelentus, kurių pardavimų viršūnė, remiantis statistika, dažniausiai būna birželį.

„Vis tik svarbu pažymėti, kad apsauga nuo erkių – tiek skiepais, tiek repelentais reikėtų rūpintis kuo anksčiau – vos sušilus orams.

Norėtųsi pabrėžti, jog erkės gali veistis ir ten, kur dažnas nesitikėtų, todėl atsargos priemonės naudingos ne tik tada, kada vykstama stovyklauti į mišką, uogauti ar grybauti. Saugotis reikia visuomet, kada būname gamtoje ar žaliose miestų erdvėse“, – patikslina I. Norkienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pavasario džiaugsmą gali aptemdyti erkės
  2. Gamtoje būkime budrūs – erkės bunda
  3. Erkės – pavojingi kraujasiurbiai
  4. Pabudusios erkės kartina buvimą gamtoje
  5. Erkės: kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus?
  6. Erkės užkrėstos Laimo ligos sukėlėjais (nuotraukos)
  7. Miškuose laukia ne tik grybai, bet ir pavojingi kraujasiurbiai
  8. Dėl gaisrų pavojaus prašoma riboti lankymąsi miškuose
  9. Odos bėrimo priežastys gali slypėti ten, kur nė neįsivaizduojate
  10. Dažniausia erkių platinama liga – Laimo boreliozė
  11. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti
  12. Išlikite sveiki vasarodami
  13. Bandoma sugrąžinti didijį apuoką
  14. Biologijos prof. A. Paulauskas: Lietuvoje šiuo metu esti 18-a tipų erkių platinamų Laimo ligos sukėlėjų
  15. Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Registrų centras
Lietuvoje

Atkūrus nuosavybės teises svarbu nepamiršti apsilankyti Registrų centre

2026 07 25
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykla
Kultūra

Palangos vasaros skaitykla kviečia literatūros šventę „Banguojančios istorijos“

2026 07 25
Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“
Kultūra

Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“

2026 07 25
Su gimtadieniu, Simonai Dachai
Istorija

Klaipėdoje bus minimas poeto Simono Dacho 421-asis gimtadienis

2026 07 25
Klaipėdos licėjus
Lietuvoje

Nuo penkių šimtukų iki pasaulio universitetų: Klaipėdos licėjaus abiturientų sėkmės istorijos

2026 07 25
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas

2026 07 24
Lauko gertuvės pritaikytos ir atsigaivinti šunims | vv.lt
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

2026 07 24
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkai turi galimybę patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas

2026 07 24
Remigijus Žemaitaitis
Lietuvoje

Liberalai kalba apie R. Žemaitaičio apkaltą

2026 07 24
Žaliųjų ežerų paplūdimys
Gamta ir žmogus

Gelbėtojai gerų žinių neturi: šiemet jau nuskendo 46 žmonės

2026 07 24
Kelio darbai
Lietuvoje

Gautas leidimas kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimui

2026 07 24
Darželis
Lietuvoje

Vilniuje – naujų darželių statybos

2026 07 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę
  • >Ogi apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • >>Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • >Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Būsto paskolų palūkanos kyla tris mėnesius iš eilės 
  • Atkūrus nuosavybės teises svarbu nepamiršti apsilankyti Registrų centre
  • Palangos vasaros skaitykla kviečia literatūros šventę „Banguojančios istorijos“
  • Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“

Kiti Straipsniai

Širdis

Atnaujinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa 

2026 07 23
Miškas

Miškuose pažeidimų plotai sumažėjo daugiau nei perpus

2026 07 22
Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Miškininkė Kristina Dieninytė

Miškininkė Kristina: miškas kaskart iš naujo leidžia pajusti ryšį su gamta

2026 07 14
Dirbtinis intelektas

Įkėlėte nuotrauką į „Instagram“? Ji gali būti panaudota kuriant naujus DI vaizdus

2026 07 11
Brandus miškas su senu medžiu ir aplink augančiais jaunais medeliais – gyvos miško ekosistemos simbolis

D. Greičiūnas. Miškas – ne medienos sandėlis, o gyvas ryšių pasaulis

2026 07 01
Pieva

Kiek verta gamta: Lietuvoje pirmą kartą apskaičiuota nematoma jos nauda

2026 06 30
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26
Kylantis lėktuvas

Pratęstas draudžiamųjų oro erdvės zonų galiojimą prie sienos su Baltarusija

2026 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę
  • >Ogi apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • >>Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • >Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
Kitas straipsnis
Pixabay.com, skalekar1 nuotr.

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai