Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe VDI tiria įvykį ir aiškinasi, ar jį sąlygojo neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai (“Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“).
Suprantama, kad atsakomybė kaip teisinių pasekmių porūšis atsiranda tik esant kaltai veikai – kaltei (kaltė – psichinis asmens santykis su veika) ir taikoma kaltiems asmenims.
Atsakomybės rūšys:
Administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmeny baudžiami s nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (ANK 96 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamoji atsakomybė. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, lygiagrečiai su Valstybinės darbo inspekcijos atliekamu tyrimu pradedamas ir ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)176 straipsnį („Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“), siekiant nustatyti ar darbdavio ar jo įgalioto asmens veiksmai, sąlygoję įvykį darbe, neturi nusikalstamos veikos požymių.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis). Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu reglamentuota, kad draudėjai priskiriami atitinkamoms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodiklių dydžius. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atitikimui darbe, jei įvykį sąlygojo darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, įmonė perkeliama į aukštesnę (II arba III) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę ir moka 2,5 – 5 kartus didesnes aptariamo draudimo įmokas, skaičiuojant jas nuo įmonėje apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio.
Civilinė atsakomybė. Nukentėję asmenys ar jų šeimos nariai, gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą, prašydami priteisti iš kaltų asmenų atlyginti patirtą turtinę, o taip pat ir kompensuoti neturtinę žalą.
