Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru.
Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal LR Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį.
„Darbuotojai, patiriantys psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, ne visada žino savo teises, pavyzdžiui, kad pateikus tokį prašymą darbdaviui, jį galima per tris darbo dienas atsiimti. O vis dar pasitaikanti praktika – iš anksto darbdavio parengtas prašymas dėl darbo santykių nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, yra ydinga ir gali rodyti darbdavio nesąžiningumą. Toks, iš anksto parengtas prašymas, gali tapti vienu iš svarbių įrodymų kilus darbo ginčui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl kurio galima kreiptis į darbo ginčų komisijas, – teigia VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Viena iš priežasčių, kodėl taip elgiamasi – tai darbdavio siekis išvengti išeitinių išmokų mokėjimo darbuotojui. Pasitaiko atvejų, kai darbdavys, negalėdamas suteikti darbuotojui darbo, spaudžia jį pasirašyti prašymą išeiti savo noru, pažada priimti atgal pagerėjus situacijai, bet to nepadaro. Todėl raginame darbuotojus išlikti budrius ir prireikus konsultuotis su VDI specialistais.“
Terminai, kuriuos būtina žinoti nutraukiant darbo sutartį savo noru
DK 55 straipsnis nustato, kad neterminuota ar terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti šį pareiškimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Darbuotojas, ketindamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu pagal DK 55 str., turi pateikti prašymą raštu ar informacinių technologijų priemonėmisrašyme nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą, prašymo surašymo datą bei darbo sutarties pageidaujamą nutraukimo datą. Prašymas turi būti patvirtintas darbuotojo parašu.
Ginčui nusikėlus į teismą, atsižvelgiama ir į darbuotojo valios pareiškimo aplinkybes
Jei darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrosios darbuotojo valios, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir inicijuoti darbo ginčą dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Nustačius darbdavio piktnaudžiavimą, gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad svarbu, jog darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.
