Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Valdovų rūmuose – Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda

www.alkas.lt
2022-04-10 11:00:38
0
Valdovų rūmuose – Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda

Šalmas | Parodos rengėjų nuotr.

Juvelyriškai nukalti valdovo šarvai, tapę Europos diplomatijos istorijos dalimi, – taip būtų galima trumpai apibūdinti į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atvežtą šedevrą – Lenkijos ir Lietuvos kronprinco Žygimanto Augusto (1520–1572) vaikiškus šarvus.

Prieš 500 metų sukurti kaip dviejų valdovų atžalų tuoktuvių dovana ir šiandien vertinami aštuonženkle suma, vaikiški Žygimanto Augusto šarvai yra išskirtinė istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, kurios intriguojanti istorija tęsiasi iki pat šių dienų.

„Iki šių dienų išliko labai nedaug rinkinių, atskirų vertybių, kurios būtų priklausiusios Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams.

Tikrai mūsų valdovams priskiriamus daiktus, meno kūrinius galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kitas dalykas, kad Europos muziejų istorijoje nėra papročio, jog vienas muziejus kitam padovanotų tokio lygio kūrinį.

Tai absoliučiai išskirtinis atvejis“, – sako Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus pavaduotojas dr. Piotras Rabejus (Piotr Rabiej).

Pasak jo, „po ilgų Lenkijos ir Vengrijos premjerų pokalbių 2020 m. Žygimanto Augusto vaikiškus šarvus Vengrija padovanojo Lenkijos valstybei ir jie atsidūrė Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje“.

„Paroda – neeilinis įvykis muziejaus istorijoje, turime absoliučiai išskirtinį kūrinį, kuris vertas pasigėrėjimo kaip auksakalystės pavyzdys, tačiau mes šiuos šarvus pirmiausia siejame ir su labai svarbia istorine asmenybe, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu.

Jis užbaigė šių rūmų statybą, šiuose rūmuose laikė savo šarvų rinkinį, kuriame buvo net dvidešimt panašių šarvų komplektų“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius, parodos koordinatorius dr. Vydas Dolinskas.

Parodos koordinatorius primena, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, tapęs Lenkijos karaliumi, didžiąją gyvenimo dalį praleido čia, Vilniuje, savo pamėgtoje rezidencijoje.

Tarptautinė vieno šedevro paroda „Filius vero unicus… Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“ atidaryta Valdovų rūmų muziejaus Atkurtų istorinių interjerų parodoje, nes Žygimantas Augustas, tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi, būtent Vilniuje sukaupė išskirtinius gobelenų, paveikslų rinkinius, biblioteką, turėjo savo šarvų rinkinį ir daugelį kitų Lietuvą toli už jos sienų garsinusių vertybių.

Valdovų rūmuose – Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda | M. Kaminsko nuotr.

Žygimanto Augusto vaikiški šarvai – Europos valstybių istorija

XV–XVI a. lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastija buvo viena žymiausių Europoje. Šį statusą liudijo dažnos santuokos su įtakingų užsienio valdovų atžalomis.

Viena tokių sąjungų – jau 1527 m. pradėtos planuoti vos gimusios Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir jos antros eilės dėdės iš motinos pusės, būsimojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) vedybos.

Ruošdamasis šioms iškilmėms Elžbietos tėvas – Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius (nuo 1526), būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1558–1564) trylikamečiam žentui užsakė vaikiškus šarvus – itin vertinamą dovaną Viduramžių bei ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje.

Šarvus sukūrė garsios ginklakalių dinastijos atstovas, Tirolio sostinėje Insbruke (Austrija) dirbęs Jorgas Zoizenhoferis (Jörg Seusenhofer, 1516–1580).

Istorikai jį vertina kaip vieną žymiausių XVI a. vokiečių meistrų. J. Zoizenhoferis Ferdinando I prielankumą pelnė padirbdinęs vaikiškus šarvus būsimam Ispanijos ir Portugalijos karaliui Pilypui II, kuriam tuomet tebuvo vos ketveri.

Ferdinandas I buvo itin patenkintas šiais sūnėnui skirtais šarvais, todėl užsakė šarvus ir Žygimantui Augustui.

XVI a. riteriški šarvai buvo gerokai daugiau nei konstrukcija, sauganti žmogaus kūną nuo sužeidimų. Riterių kultūra jau buvo beblėstanti, tačiau su riteryste siejamos iškilmės liko gyvybingos.

Paradiniai riterių šarvai buvo tapę apranga, kurią veikė ne tiek karo technikos, kiek mados pokyčiai: kuriant šarvus imituotos rūbų klostės ir kirpimai, jie buvo praturtinti įvairiais raižiniais, auksuotomis ar sidabruotomis dalimis, herbais, inicialais.

Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas ir pasaulio muziejų fonduose, nes vaikiški šarvai buvo rečiau kuriami nei suaugusiųjų.

Greitai augantiems vaikams šarvai netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o vien siekiant užmegzti politinius, dinastinius ryšius.

Dažniausiai brangūs vaikiški šarvai net nebūdavo įteikiami. Pavyzdžiui, Žygimanto Augusto pusbrolis, Vengrijos ir Čekijos karalius Liudvikas II Jogailaitis šarvus išaugo jų net nepabaigus gaminti. Panašiai nutiko ir greitai išstypusiam būsimajam imperatoriui Karoliui V.

Žygimanto Augusto šarvai, 1533 m. sukurti trylikamečiam berniukui, po dešimtmečio, 1543-iaisiais, kai pagaliau Krokuvos katedroje įvyko vedybų iškilmės, dvidešimt trejų metų sulaukusiam Lenkijos ir Lietuvos kronprincui jau buvo per maži, tad imperatorius Ferdinandas I jų žentui taip ir neįteikė.

Tačiau jie buvo sukurti pagal tikslius Žygimanto Augusto kūno matmenis. Manoma, kad trylikamečio kronprinco ūgis buvo 156,8 cm, o šie šarvai pagaminti 157 cm ūgio paaugliui.

Ant kiekvieno antpečio yra atskirai išraižyti Žygimanto Augusto ir jo žmonos Elžbietos inicialai, kurie antkrūtinyje susijungia į bendrą SE kompoziciją.

Tai primena šarvų sukūrimo tikslą – Žygimanto Augusto (lot. Sigismundus) ir Elžbietos Habsburgaitės (lot. Elisabeth) jungtuves.

Toks sprendimas įrašyti jaunavedžių vardų inicialus būdingas XVI–XVII a. dovanoms. Šarvų plokštelės sumodeliuotos lyg drabužis, pasiūtas iš minkšto audinio, paviršius padengtas rombų raštu.

Plokštelių pakraščiai ir rombus skiriančios juostelės raižytos ir auksuotos, naudotas pasikartojantis keturlapio dobilo motyvas – sėkmės simbolis.

Šarvų detalė – pirštinė | Parodos rengėjų nuotr.

Tiesa atskleista tik XX amžiuje

Paskutinius kelis šimtus metų šie Žygimanto Augusto šarvai klaidingai buvo siejami su jo pusbroliu Liudviku II Jogailaičiu (1506–1526), Vengrijos ir Čekijos karaliumi.

Galbūt prisidėjo tai, kad 1784 m. Stefano Dorfmaisterio (Stephan Dorffmeister, 1729–1797) nutapytame Liudviko II Jogailaičio portrete pavaizduoti būtent šie šarvai. Portretas buvo dažnai kopijuojamas ir platinamas.

Viena iš su šarvais susijusių, bet faktais nepagrįstų legendų taip pat byloja, kad jie galėjo būti užsakyti Žygimanto Augusto tėvų ir skirti jo pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iškilmėms Vilniuje 1529 metais.

Po Pirmojo pasaulinio karo dalijantis Austrijos ir Vengrijos imperijos paveldą, šarvai atsidūrė Vengrijos nacionaliniame muziejuje.

Dar 1939 m. Brunas Tomas (Bruno Thomas) paskelbė šaltinius apie Žygimanto Augusto šarvų sukūrimą, tačiau vengrai dar ilgus dešimtmečius šiuos šarvus laikė Liudviko II Jogailaičio relikvija. Tik XX a. pabaigoje muziejus įvardijo tikrąjį šarvų savininką.

Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai pateko ir į naujausios Europos diplomatijos istoriją – 2020 m. Vengrijos Vyriausybė nusprendė šarvus perduoti Lenkijai.

Tai itin retas atvejis, kad tokia aštuonženkle suma vertinama istorinė relikvija iš vienos valstybės muziejaus fondų būtų perduota kitai. 2021 m. vasario 17 d. jie atiteko Krokuvos Vavelio karališkajai piliai.

Čia vaikiški Žygimanto Augusto šarvai buvo eksponuojami ir atnaujinami.

Simboliška, kad iš Vavelio šie šarvai pirmiausia išvyko į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, kuriuos Žygimantas Augustas taip mėgo, kuriuos jis statė, kur gyveno ir mirė jo pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė. Būtent jųdviejų tuoktuvių istoriją ir primena šie šarvai.

Valdovų rūmų muziejuje pristatoma išskirtinė istorinė vertybė primena ir Vilniaus, kuris Žygimanto Augusto valdymo metais buvo tapęs visam Europos regionui reikšmingu politikos, diplomatijos, ūkio, kultūros ir meno centru, istoriją.

Renesanso epochoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai buvo visoje Europoje garsių brangenybių, meno kūrinių rinkinių, bibliotekos saugojimo vieta.

Be kita ko, Vilniaus rūmuose Žygimantas Augustas buvo sukaupęs įspūdingą šarvų bei ginklų rinkinį.

Todėl ši vaikiškų Žygimanto Augusto šarvų paroda, padedanti atkurti Vilniaus aukso amžių ir primenanti čia saugotas istorinius valdovų rinkinius, yra skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai.

Išskirtinio eksponato rangą ir parodos reikšmę pabrėžia Lietuvos Respublikos kultūros ministro Simono Kairio ir Lenkijos Respublikos vicepremjero, kultūros bei nacionalinio paveldo ministro prof. Piotro Glinskio (Piotr Gliński) dėmesys ir globa.

Liudvikas II Jogailaitis su proginiais šarvais. Būtent šis Stefano Dorfmeisterio XVIII a. pab. nutapytas portretas ilgą laiką painiojo Austrijos ir Vengrijos istorikus ar antikvarus. Jorgas Zoizenhoferis, 1533 m. Insbrukas, Austrija | Parodos rengėjų nuotr.

Muziejai žada daugiau įspūdingų istorinių parodų

Valdovų rūmų muziejus ir Krokuvos Vavelio karališkoji pilis parodos proga tvirtina ir naują ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį.

Vavelio karališkoji pilis yra svarbiausias strateginis Valdovų rūmų muziejaus užsienio partneris, daugelio bendrų projektų dalyvis.

Būtent su Vavelio karališkąja pilimi Valdovų rūmų muziejus dar 2009 m. pasirašė pirmąją tarptautinio bendradarbiavimo sutartį.

Vavelio karališkosios pilies žinovai konsultavo atkuriant Valdovų rūmus, o vėliau kartu buvo rengiami didelio atgarsio sulaukę parodiniai, moksliniai, mokomieji projektai.

Neatsitiktinai šios parodos kuratorius yra Vavelio karališkosios pilies ginklų ir šarvų rinkinių saugotojas bei tyrinėtojas Kšyštofas Čyževskis (Krzysztof J. Czyżewski).

Tarptautinė vieno šedevro paroda pristatoma Valdovų rūmų muziejaus Atkurtų istorinių interjerų parodoje ir veiks iki birželio 5 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netikėtai surastas Žygimanto Augusto laiškas žmonai – Valdovų rūmų muziejuje
  2. Į Valdovų rūmus atkeliavo ypatinga dovana: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas
  3. Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“
  4. Netrukus bus pristatyta naujoji prof. Ievos Kuizinienės knyga apie Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją
  5. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas
  6. Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
  7. Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle
  8. Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje
  9. Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų
  10. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo vienintelis toks Lietuvoje XVI a. laikrodis
  11. Vilniaus pirmojo paminėjimo proga – Valdovų rūmų muziejaus dovanos lankytojams
  12. Ypatingu laikotarpiu Valdovų rūmų muziejus kviečia į išskirtines ekskursijas ir pažintinius užsiėmimus
  13. Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį
  14. Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia kelios didelės staigmenos
  15. Valdovų rūmų muziejuje – ypatinga vertybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

2023 04 02
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)

2023 04 01
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (I)

2023 03 31
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų

2023 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.
Lietuvoje

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

2023 04 02
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija | Nacionalinės Sanatorijų ir Reabilitacijos Įstaigų Asociacijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija

2023 04 02
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Istorija

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • deja apie Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Nepatogu apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai
  • Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija
  • Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

by Kristina Aleknaitė
2023 04 02
0
Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.

Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademijoje net tris dienas vyksta tarptautinė paroda „Ką pasėsi... 2023“. Tai yra vienas didžiausių žemės...

Skaityti toliau

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

by Ditė Česėkaitė
2023 04 02
1
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.

Atnaujinant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose...

Skaityti toliau

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

by Kristina Aleknaitė
2023 04 02
0
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

2023 m. balandžio 1 d. minėsime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Algirdo Statkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • deja apie Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Nepatogu apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
Kitas straipsnis
Kokių kosmetikos priemonių geriau vengti?

Kosmetiką reikėtų rinktis atidžiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai