Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sparčiai auga. 2021 m. I pusmečio nelaimingų atsitikimų darbe, ypač žemės ūkyje, yra gerokai daugiau negu 2020 metais.
VDI per 2021 m. I pusmetį buvo gauta 20 pranešimų (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (5 iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimai), ir 66 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2020 m. per tokį pat laikotarpį buvo gauta 15 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 55 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai – tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m. palyginus su 2020 m. padidėjo 5 atvejais (arba 33 proc.), o sunkių – 11 atvejų (arba 20 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų), įvertis per 2021 m. I pusmetį buvo 1,6 o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 5,1. Šio rodiklio įverčiai 2020 m. I pusmetį buvo atitinkamai 1,2 ir 4,2.
“Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius,- sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Po ilgo karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypatingai atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu.”
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2021 m. I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) šių straipsnių reikalavimų pažeidimus: 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – 9 atvejais, 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) – 6 atvejais, 16 straipsnio („Darbo priemonės“) – 4 atvejais, 14 ir 15 straipsnių („Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 3 atvejais.
Net 11 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 24 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų (pažeisti Įstatymo 33 straipsnyje „Darbuotojo pareigos“ įtvirtinti reikalavimai).
“Mes (VDI) jau ne kartą kreipėmės į žemės ūkio bendrovių vadovus, primindami, kad sezono metu ypač padaugėja nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje. Deja, suintensyvėjus sezoniniams darbams, darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, o juk žemės ūkio veikla – tai ne tik javų, augalų, galvijų auginimas, tai veikla apimanti savo srityje ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto darbus,“ – primena Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
2021 m. I pusmetį įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir 1 neblaivus sunkiai nukentėjo. Per atitinkamą 2020 m. periodą įvyko 1 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo neblaivus darbuotojas.
