Ketvirtadienis, 11 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Atminties dienoraščiai

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2021 05 17 07:00
0
Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis

Šveicarijos lietuviai | ŠLB nuotr.

Istorikas publicistas Juozas Brazauskas, visada stovintis Tautos istorijos sargyboje, nuosekliai domėdamasis Šveicarija ir jos ryšiais su Lietuva, diplomatinių santykių užmezgimo 100-čiui (2021) ir jų atkūrimo 30-mečiui (2021), įgyvendino ištikimo istoriko pareigą, parengė vertingą knygą Šveicarų ir lietuvių pėdsakais, 2020.

Išsami pažintis su Šveicarijos vedama vidaus ir užsienio politika būtina susipažinti ne tik į šalį vykstančiam LR diplomatui, bet ir ekonominiam emigrantui. Autoriaus pasakymas, kad Šveicarijoje „žavi ir užburia ne tik kalnai“ – yra daugiareikšmė metafora, kurios atskleidimui paskirtas istoriškai įžvalgus visas knygos naratyvas.

Knygą recenzavo LR Nacionalinio muziejaus ir LR Istorijos instituto mokslininkės: dr. V. Bukaitė ir dr. V. Stravinskienė, įsitikinusios, kad istorinių žinių patikimumas knygoje jokių abejonių nekelia. Kruopštų istoriko darbą paliudija sąrašas išskirtinių knygoje panaudotų istorinių dokumentų. Neprasprūdo ir teisėtos LB-nės įkūrimo būtinybė Šveicarijos pokaryje.

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.
Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Karo pabėgėliai lietuviai Šveicarijoje 1952 m. vasario 17 dieną visuotiname susirinkime Ciuriche priėmė pagal būtinus tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos (1949) ir CH civilinio kodekso (ZGB) reikalavimus suderintus ir sudarytus įstatus ir tapo politiškai teisėta, oficiali, galinti Vakarų Europoje, neutralioje Šveicarijoje, imtis aktyvios veiklos dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) teisinio įkūrimo procesą išeiviai iki mirties laikė sunkiausiu, svarbiausiu ir reikalingiausiu procesu, siekiant politinių galimybių pasijausti okupuotos Lietuvos alternatyvia diplomatijos atstovybe Laisvąjame pasaulyje. Tvirtai atsistoti vietoje sovietų režimo sunaikintos prieškarinės įžvalgios ir išmintingos Lietuvos diplomatijos Vakarų Europoje.

Tą faktą Brazauskas argumentuotai pateikia ir įrodo, todėl kiekvienas protingai mąstantis Lietuvos pilietis knygą aukštai įvertins,ypač šiandieniniuose ideologiniuose/politiniuose nesusipratimuose, siekiant išsaugoti garbingos tautinės diplomatijos istorinius pasiekimus.

Tvarkydama 50-ties metų Šveicarijos išeivijos išsaugtus archyvus kiekviename archyvų skirsnyje nusistebėdavau savo protėvių įžvalgumu, jų politine drąsa ir pasišventimu dėl okupuotos Tėvynės likimo reikalų, kuriuos galėjo ginti Šveicarijos išeiviai, nes likę Tėvynėje tautiečiai buvo socrežimo grandinėse.

Savo sudėtyje turinti Šveicarijos universitetus baigusį talentingą Tėvynės elitą, išmintingai gilindamasi į pažangią laisvojo pasaulio politiką, ŠLB buvo aktyvi visur, kur tik numatė okupacijos padarinių pasmerkimui ir pasipriešinimui galintį įvykdyti teisingą politinį dialogą…

Noriu priminti kai kuriuos su išeivijos veikla Vakarų Europos politikoje susijusius įvykius gūdžiais Lietuvos okupacijos metais.

1. 1987 metų rudenį Vakarų Europos laikraščiuose pasklido žinia apie neeilinį įvykį, sukėlusį gyventojų susidomėjimą: Lietuvos/Šveicarijos televizijos tiltą „Ženeva Vilnius“. Teletiltų laidos tarp dviejų skirtingų šalių nei Šveicarijos televizijai, nei šalies gyventojams nebuvo naujiena.

Naujiena tai, kad dabar tiltas buvo statomas „Glasnost“ šviesoje tarp Sovietų Sąjungos ir kapitalistinės Šveicarijos, pasinaudojant Lietuva. Šveicarai spėliojo, kad tai nulėmė Lietuvos televizijos naujoviškumas, darbuotojų gebėjimai –  žodžiu, aukštesnė, negu kitų sovietinių respublikų krašto civilizacija.

Šveicarijos TV vyriausybė nesitenkino vien „Inturisto“ žiniomis ir kreipėsi į ŠLB-nę, prašydama papildyti jų žinias apie Lietuvos istoriją, religinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo sąlygas. Į Šveicarijos TV darbo posėdžius buvo kviečiamas „Pasaulio lietuvio“ akredituotas korespondentas ženevietis lietuvis N. Prielaida.

Sovietai reikalavo, kad laidoje nebūtų liečiami politiniai klausimai, tačiau šveicarai nesutiko, pabrėždami, kad Ženeva yra laisvas miestas ir jokio diktato nepriima, o dalyvių parinkimas turi būti laisvas. Šveicarijos pusėje dalyvavo apie 120 įvairių socialinių, religinių, amžiaus, išsilavinimo ir kilmės sluoksnių piliečių.

Šveicarų televizijos korespondentai Kludas Torensitas (Clude Torrecinta) ir J. Klaudas Šanelis (Claude Chanel) buvo nuvykę į Vilnių tartis su būsimos laidos komunistais-ideologais, kad ten dalyvių atranka būtų irgi bešališka. Tai jiems buvo užtikinta, tačiau ŠLB išeivijos lietuviai numanė, ko visada vertas toks sovietų užtikrinimas…

Lietuvos pusėje laidą vedė Maskvos atsiųstas patikėtinis Leonidas Zolotarevskis, o lietuvis-sovietinis korespondentas Č. Juršėnas atspindėjo Zolotarevskio šešėlį… Šveicarijos lietuviai negalėjo suprasti, kodėl laidoje dalyvavo stačiatikių kunigas ir liuteronų evangelikų pastorius.

Česlovas Juršėnas | LRT nuotr.

Kodėl nebuvo pakviestas katalikų kunigas? Šokiravo į laidą pakviestas medaliais išpuoštas sovietų karininkas, atvykęs tiesiai iš Afganistano, ir kalbėjo apie taikią pagalbą broliškai afganų tautai…

Įdomu tai, kad kaip politinės laisvės ženklas buvo parodytas dokumentinis filmas, kuriame prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinkęs būrys antikomunistų protestuotojų, kurie pažymėjo 50-sias Molotovo-Ribentropo pakto metines…

Iš ŠLB lietuvių informacijos šveicarai TV korespondentai jau žinojo, kad Vakarų valstybės, kartu ir Šveicarija, nepripažįsta Lietuvos aneksijos Molotovo-Ribentropo pakto, todėl apie tai jam priminė.

Zolotarevskis ironiškai išsiviepęs atsakė, kad Lietuva į Sovietų sąjungą grįžo savo noru, nes ji nuo 1918 gruodžio 8d. buvo sovietinė… Jis „pamiršo“, kad pats Leninas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1920-jų metų sutartimi.

Tokį Zolotarevskio „užmiršimą“ po laidos plačiai komentavo Vakarų Europos spauda, pabrėždama, kad glasnost pirmasis žingsnis ir turėtų būti tikrovės faktų pripažinimas, o ne toliau tęsiama sovietinė propaganda.

Šveicarijos laikraščio „24 Heures“ („24 valandos“) korespondentas Oliveris Grivatas (Oliver Grivat), kuris ruošiantis laidai buvo nuskridęs į Vilnių, rašė, kad ten laida buvo slepiama nuo visuomenės.

Vienas, jam Vilnius dramos teatro aktoriumi prisistastęs vilnietis, pakalbintas gatvėje, paaiškino, kad jokių glasnost  Lietuva nejaučia: Visi senieji  refleksai mumyse tebėra, kaip buvę. Kai kiti turi nuospaudas ant kojų, mes jas turime „ant smegenų“…

Laidos aptarime N. Prielaida su šveicarų korespondentais svarstė klausimą, ar verta sovietų melo pinklėse tęsti dialogą su jų okupuotais kraštais? N. Prielaida savo dienoraštyje džiaugėsi, kad jam buvo puiki proga plačiau papasakoti apie okupuotos Lietuvos bėdas, kurios laisvajame pasaulyje sunkiai suprantamos.

Džiaugiuosi, kad laisvosios šalies Šveicarijos žurnalistai tą suprato… – rašė savo straipsnyje „Pasaulio lietuvio“ žurnale (1987 m.)

Aptardamas TV laidos rezultatus, korespondentas Bertilas Galandas (Bertil Galland) padarė išvadas: Nepasitenkinkime  būti europiečiais sužaloto žemyno, nesutikime būti atskirti nuo tų tautų, (kaip Lietuva) kuri turi tokią turtingą kultūrą ir dvasines vertybes, kurias mes jau pradedame pamiršti.

Nesileiskime užmigdomi Zolotarevskio piliulėmis, bet ieškokime būdų pažinti ir įvertinti pačią tautą, jos žmones, kad vėl viskas nenugrimztų į užmarštį…

TV laidoje dalyvavusio rusų karininko paveikslas ir jo propagandinė kalba Šveicarijos išeiviams netikėtai atvertė ir dar vieną paslaptingos sovietinės propagandos“ puslapį, nes ŠLB-nės lietuviams neseniai patiems akis į akį susidūrusiems su lietuvio Afganistano kareivio Rimo Burbos internavimo į Šveicariją istoriją – ideologija buvo labai aiški.

2. Vilniaus universiteto RS archyve perskaičiau ŠLB valdybos pirmininko dr. A.Kuškio 1982 m. ataskaitą:

Politinis CH departamentas nesutiko nei dr. A. Geručio, nei manęs  leisti su R. Burba pasimatyti… R. Burba, 20 metų lietuvis, pagautas afganų besaugojant minų lauką, jų žiauriai kankintas, tris kartus vestas sušaudyti, baugintas, kad viską pasakytų apie savo dalinį ir sovietų armiją…

Šveicarų atstovai dabar jį apibūdina, kaip labai darbštų, tvarkingą ir, kaip lietuviui, jam reiškia dideles simpatijas. Šveicarijos Politinio Departamento viršininkas p. P. Probst ŠLB valdybos sekretorei p. I.Augevičiūtė-Kaestli (šveicarų diplomato žmonai) pažadėjo R. Burbos neišduoti sovietams, jeigu jis norėtų pasilikti Šveicarijoje.

Šiandien jau mirusi išeivija gerai prisiminė, kaip bendruomenės įpareigota I. Kaestlė (Kaestl) įsiprašė leidimo pasimatyti su Burba, ir ŠLB ir PLB vadovo dr.V. Kamanto vardu siųlė jam pasilikti Šveicarijoje, pažadėjo stipendiją, jeigu jis norėtų studijuoti kokioje nors Šveicarijos aukštojoje mokykloje, ar tuojau pat surasti darbą, butą ir padėti jam kurti savo buitinę gerovę Alpių šalyje. Poniai I. Kaestlei atrodė, kad Burba yra mirtinai sovietų įbaugintas…

ŠLB valdybos pirmininko N. Prielaidos 1985 metų metinėje ataskaitoje parašyta:

1984 metais iš Amerikos pas mane į Ženevą atskrido PLB valdybos pirmininkas dr. V. Kamantas, ir abu  nuvykome pasikalbėti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus (TRK) ir Jungtinių tautų (JT) direktoriais dėl Burbos likimo. Ilgai kalbėjome apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuoje ir sovietų armijoje esančių lietuvių karių tragišką padėtį.

Kiek pajėgdami abu su p. V. Kamantu agitavome, kad pasauliui būtinai reikia pristatyti afganistaniečių laisvės kovas prieš sovietus… ŠLB valdyba visus metus bandėme veikti Šveicarijoje internuoto Afganistano rezistencijos belaisvio R. Burbos byloje.

1983 metais susisiekiau su TRK  delegatu J. de Ciurtin, kuris vedė darybas su Afganistano rezistencija ir sovietų okupacine valdžia Kabule. Sovietai kėlė sąlygas, kad po dviejų internavimo metų  kareiviai grįžtų į Sovietų sąjungą, nes joks kitas apsisprendimas sovietų  įstatymuose  nėra nenumatytas. 

Ypač didelį spaudimą darė ir įvairiais būdasis  šantažavo belaisvių artimuosius sovietų ambasada Berne. Nors 1984m. gegužės mėnesį gavau leidimą susitikti su CH Politinio Departamento atstovu A. von Grafenrydu (Graffenried), jis paaiškino, kad jokio pašalinio įtakojimo iš ŠLB emigrantų R. Burba neturi teisės patirti…

1. Prielaida parašė straipsnį į Lozanos laikraštį „24 Heures“, paskelbamas visuomenei apie sovietinio režimo nehumaniškas taisykles. Straipsnis pavadinimu „Dilema vienam lietuviui – grįžti, ar negrįžti“ sukėlė CH Politinio departamento nepasitenkinimą…

2. Burbos reikalo epilogas – TRK telegrama (1984-10-23) pranešanti, kad R. Burba savo valia pasirinko grįžimą į sovietų sąjungą…

ŠLB valdyba 1985 m. gavo iš Lietuvoje gyvenančių artimųjų „Gimtajame kraštė“ atspausdintą R. Burbos interviu, kur jis skundėsi, kad lietuviai išeiviai įvairiais grasinimais norėję jį priversti pasilikti Šveicarijoje… “

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  2. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  3. J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia…
  4. J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai?
  5. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  6. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  7. J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  8. J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė
  9. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  10. J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno
  11. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  12. J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai
  13. J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose?
  14. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  15. J. Survilaitė. Žymiausi lietuviai Šveicarijoje: prof. Algimantas Narakas
  16. J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?
  17. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  18. J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta
  19.  J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio
  20. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

2022 08 05
Išeivijos lietuvių leidinys „Draugas“ | Asociatyvi nuotr.

J. Survilaitė. Ko pasigendame pasaulio lietuvių programose?

2022 08 03
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Išlaikykime šventą Tėvynės Atmintį

2022 07 08
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

2022 06 20
Knygos autorės M. Jarušaitienė ir R. Driaučiūnaitė | Rengėjų nuotr.

Šiauliuose – istorinės atminties liudijimai

2022 06 18
Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

J. Survilaitė. Teisingumo ieškojimai

2022 06 08
J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

2022 05 31
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
LAF nariai Kaune apžiūrinėja iš Sovietų Raudonosios Armijos atimtą T-38 tanką | wikipedia.org nuotr.

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidentas susitiko su VERT vadovu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su VERT vadovu

2022 08 11
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11
Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama
Lietuvoje

Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama

2022 08 11
Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena
Lietuvoje

Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena

2022 08 11
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pokyčiai Užsienio reikalų ministerijoje

2022 08 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Lietuvoje

Laikas pasirūpinti naujomis vaitinėlėmis

2022 08 11
Grūdai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Grūdininkams nerimą kelia fuzariozė

2022 08 11
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Prezidentas susitiko su VERT vadovu
  • Kažin apie Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su VERT vadovu
  • Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
  • Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama
  • Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 540; komentarų: 10
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 461; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 446; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 431; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 425; komentarų: 0
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 425; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
10
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

by Kristina Aleknaitė
2022 08 05
1
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Atsiminti – tai puoselėti papročius: Nuostabu – sulaukiau vasaros! Po dienos krypties lūžio nepastebiu, kaip naktis lėtai artėja. Nuostabu – dar galiu...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ko pasigendame pasaulio lietuvių programose?

by Kristina Aleknaitė
2022 08 03
0
Išeivijos lietuvių leidinys „Draugas“ | Asociatyvi nuotr.

Antrame pokario dešimtmetyje, įsikūręs Amerikoje, eilėraščių cikle „Devintoji banga“ poetas Bernardas Brazdžionis rašė: Aš klausiau poetus: Horacijų, Ovidijų ir Goethę,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Prezidentas susitiko su VERT vadovu
  • Kažin apie Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Romas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

Kitas straipsnis
Iš Kauno – ne pačios geriausios žinios vairuotojams

Iš Kauno – ne pačios geriausios žinios vairuotojams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai