Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė rangos darbų sutartį su Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ dėl „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos.
Sutartis pasirašyta gavus Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) išvadą, patvirtinančią Italijos kompanijos atitikimą nacionalinio saugumo interesams. Sandorio vertė – beveik 64 mln. eurų be PVM.
„Geležinkelio tiltas per Nerį – tai ne tik išskirtinis „Rail Baltica“ statinys inžineriniu ir techniniu aspektais. Šis objektas yra ypač svarbus įgyvendinant projektą ir tiesiant geležinkelį Latvijos sienos link – juo bus transportuojami bėgiai, kurių ilgis sieks ne mažiau kaip 50 metrų, tad juos galima atvežti tik geležinkeliu“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis. Numatoma Neries tilto rangos darbų trukmė – 2,5 metų.
„Esame pasiruošę panaudoti ilgametę kompanijos patirtį tiltų inžinerijos ir statybų srityje įgyvendinant Lietuvai ypatingai svarbų ir sudėtingą geležinkelių infrastruktūros projektą“, – sako „Rizzani de Eccher“ atstovas Frankas Alceta.
Naujasis geležinkelio tiltas bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks net 1510 metrų. Tiltas kirs Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, todėl ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu.
Projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje – tilto atramos nebus statomos vandenyje, tad virš upės tarp atramų bus išlaikytas net 150 metrų atstumas, todėl žuvys galės laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
Tiltas statomas netoli Jonavos miesto, tad ties gyvenamosiomis teritorijomis bus įrengiami triukšmo barjerai – triukšmo mažinimo sienelės, vibracijos slopintuvai, specialūs pylimai.
Tilto statybos rangovo konkursą laimėjusi įmonė taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra. Bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias įrengiant nuovažą, taip pat tvarkomas landšaftas.
Italijos inžinerijos, infrastruktūros ir pastatų statybos bendrovė „Rizzani de Eccher“ jau yra įgyvendinusi sudėtingus projektus JAV, Kanadoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, įvairiose centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos valstybėse.
„Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos techninės priežiūros paslaugas teiks bendrovė „Viamatika”, kuri pernai laimėjo „LTG Infra” skelbtą konkursą.
Gerai, kad nebus invazinių sprendimų – nebus ir landšafto aneksijų.
Knibžda klausimas, bet prasižiojus bijau mintį pakišti…
Pirmiausiai reikalinga specialistams ir visuomenei įrodyti, kad būtent prie Jonavos, o ne kitur, tas tiltas reikalingas. To iki šiol nėra padaryta. Jau patyliukais vieną kaip ir nereikalingą geležinkelio gabalą nuo Kauno iki Lenkijos sienos Valdžios yra nutiesusios prieš 7 metus. Į jį valstybės sukišta 365 mln eurų, dar apie 50 mln. sukišta jį geležinkelio išvedžiojimą Kauno m. teritorija, o apie kokią nors jo naudą valstybei nieko negirdėti.
Dabar tam, kad iš Kauno į Panevėžį nuvažiuoti, sumanytas tiltas per Nerį. Bet kiekgi ten tų keleivių gali būti? Matyt, jiems suskaičiuoti vienos rankos pirštų gali pakakti. Tarkim kroviniams Kaunan nuo Panevėžio pusės vežti geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos yra. Taigi jokios logikos dar vienam dėl krovinių nėra. Keleivių nėra, kroviniams vežti nėra būtinas, tai kam tiltą statyti.
Antai, sostinei ir Lietuvai kaip valstybei, o ne kažkokiai Kauno gubernijos ar vaivadijos teritorijai, šimtus kartų reikalingesnis ir naudingesnis būtų tiesioginis 250 km/val greičio susisiekimas su Ryga, Talinu, Helsinkiu ir t.t. Susijungus “Rail Baltica” tiesioginiu maršrutu kokiai 10 metų to ir pakaktų.
Tokiu atveju tilto statyba per Nerį būtų suprantama, bet jis turėtų būti prie Vilniaus, o ne prie Jonavos. Dabar, vedant “Rail Baltica” maršrutą ne per sostinę, o už 100 km nuo jos, Lietuvą pasaulis supras ne kaip valstybė, o kaip Lenkijos ar Rusijos Kaliningrado teritoriją.
Kur žurnalistika, kodėl tie valdžių, partijų “patyliukai” nevelkami į dienos šviesą?! Ar nors viena partija išmano kieno interesais tai vykdoma, juk šis elgimasis Vilniaus ne kaip sostinės atžvilgiu – akivaizdi politinė ir ekonominė žala valstybei…