Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Londone Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti karinę pagalbą Ukrainai, pirmiausia oro gynybos sistemomis, taip pat taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai, skubiai didinti Europos valstybių gynybos biudžetus ir stiprinti JEF pajėgų buvimą Baltijos regione.
Į Baltijos ir Šiaurės valstybių, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų vadovus antradienio rytą konferenciniu ryšiu kreipėsi Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris informavo apie karo eigą.
„Šiandien raketomis apšaudomas Kijevas. Rytoj tai gali būti jūsų sostinės. Padėkite sau, pagelbėdami Ukrainai“, – susitikimo dalyviams sakė Ukrainos Prezidentas. JEF valstybių vadovai atsiliepė į raginimą, tardamiesi dėl papildomo ginkluotės tiekimo kovojančiai už savo suverenitetą Ukrainai.
„JEF sudarančios valstybės, tarp jų ir Lietuva, buvo vienos pirmųjų, kurios dar prieš Rusijos įsiveržimą pradėjo tiekti ginklus Ukrainai. Privalome plėsti ir spartinti šią paramą. Susitikime taip pat aptarėme galimybę sudaryti specialų fondą Ukrainai, kurio lėšos taip pat būtų skiriamos gynybos tikslams“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad svarbiausias šiandienos uždavinys demokratiniam pasauliui yra sustabdyti Rusijos puolimą Ukrainoje ir apsaugoti civilius šalies gyventojus, tapusius Rusijos armijos taikiniais.
„Jau 20 dienų trunkantis karas Ukrainoje suteikė optimizmo, tačiau kartu ir didžiulį nerimą. Žaibo karas, kurio tikėjosi Putinas, neįvyko, nes jis neįvertino nei ukrainiečių drąsos ir susitelkimo, nei pasaulio vieningumo kovojant su agresoriumi.
Tačiau akivaizdu, kad Putinas trauktis nesirengia, o jo veiksmai tampa vis žiauresni. Į JEF susibūrusios valstybės padarė daug, kad palaikytų Ukrainą, tačiau šiandien privalome daryti dar daugiau“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie naują Europos saugumo strategiją Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė, kad visos žemyno šalys situaciją šiandien turi suvokti vienodai – Rusija kelia pavojų visiems be išimties.
Prezidentas sakė, kad, norėdamos turėti stiprią ir saugią Europą, į gynybą žemyno valstybės turi investuoti daugiau nei 2 proc. BVP. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva jau priėmė politinį sprendimą šiemet ketvirtadaliu padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP ir ši dalis artimiausiais metais augs.
Lietuvos Prezidentas taip pat akcentavo, kad Europos saugumo architektūra negali funkcionuoti be transatlantinio ryšio, todėl JAV įsitraukimas Europoje išlieka esminis saugumo faktorius.
„JEF yra pajėgos šalių, kurios, esant reikalui, gali reaguoti greitai ir efektyviai. Jos galėtų pirmučiausios atsiliepti į bet kokią krizę Baltijos jūros regione. Mums labai svarbus ir šių pajėgų buvimas regione – bendros pratybos, saugumo užtikrinimas ore, jūroje ir sausumoje, taip pat jų bendradarbiavimas su NATO pajėgomis, kurios jau yra dislokuotos Baltijos valstybėse“, – sakė Prezidentas, pasiūlęs intensyvinti karines pratybas regione.
2012 m. Jungtinės Karalystės iniciatyva pradėtas kurti JEF šiuo metu sudaro dešimt Šiaurės Europos regiono šalių.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku Borisu Džnsonu ir aptarė didesnį JEF pajėgų įsitraukimą Baltijos regione, karines pratybas jūroje, ore ir sausumoje bei sąveiką su regione dislokuotomis NATO pajėgomis.
„Jungtinės Karalystės pajėgos esmingai dalyvauja JEF veikloje, norime jų daugiau matyti Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Sutarėme dėl artimiausio laikotarpio karinio bendradarbiavimo uždavinių, pirmiausia bendrų karinių pratybų skaičiaus didinimo“, – po susitikimo sakė Prezidentas.
Šiuo metu JEF priklausančių valstybių kariai kartu su kitomis NATO valstybėmis dalyvauja Norvegijoje vykstančiose pratybose „Cold Response“.
