Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2022 03 06 07:00
0
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

Lietuvos vėliava | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Griaudamas žiemos likučius į mūsų kraštą vis ryškiau artėja pavasaris. Vis dažniau švysteli pavasarinės saulės spinduliai.

Artėja ir mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis – Kovo 11-osios diena. Šį kartą suplazdėjusios mūsų Valstybės vėliavos, mūsų širdys ir varpų garsai sveikins ne tik atgavusią savo Nepriklausomybę Lietuvą, bet ir ukrainiečių tautą, didvyriškai kovojančią prieš rusiškąjį imperializmą, kuris daugelį metų, prisidengdamas įvairiomis skraistėmis, niokojo ir mūsų kraštą, mūsų tautą.

Linkime ukrainiečių tautai, narsiai ginančią savo namų židinį, laimėti kovą prieš Maskvos Kremliuje susisukusį sau lizdą, KGB išpenėtą – plėšrųjį vanagą Putiną.

Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios sumanymus, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka.

Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės, Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių  iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą.

Ši Vėliava turėtų lemti ir mūsų tolimesnį skrydį, kurio sėkmė daug priklauso nuo mūsų šių dienų polėkio, nuo mūsų susiklausymo, nuo mūsų kasdieninio darbo, nuo mūsų tautinės dvasios išsaugojimo.

Čia prisimintinas profesoriaus Stasio Šalkauskio teiginys, kad mūsų valstybės pastato ateitis turėtų laikytis ant trijų kolonų – tautiškumo, krikščionybės ir demokratijos.

Kovo 11-osios rytmetis turėtų mus paskatinti visomis priemonėmis – savo kaitria širdimi, savo kūrybinėmis galiomis – stiprinti tas mūsų namų, mūsų Valstybės pastatą laikančias kolonas.

Turime saugoti ir puoselėti mūsų svarbiausią savo dvasinės kultūros bruožą – kalbą, savo istorinę atmintį, savo papročius.

Buvusios – penkiasdešimt metų trukusios sovietinės okupacijos tikslas buvo, prisidengiant vadinamuoju internacionalizmu ar „tautų draugystės“ šūkiais, sunaikinti mūsų tautos istorinę atmintį, mūsų kalbą, mūsų valstybę.

Profesorius E. Gudavičius vienoje buvusioje televizijos laidoje labai taikliai pasakė: sovietinis okupantas buvo užsibrėžęs mus asimiliuoti, sunaikinti. Tai buvo aišku visiems. Tik klausimas – kada tai įvyks? 

Pavyzdžių užtenka: Maskva pageidavo, kad Vilniaus universiteto studentai diplominius darbus rašytų rusų kalba, kad visuomeniniai mokslai taip pat būtų dėstomi rusiškai.

Lietuvos komunistų partijos komitetuose ar kai kuriose kitose įmonėse bei įstaigose – raštai jau buvo rašomi tik rusų kalba.

Kauno miesto buvusio Lenino rajono antrasis partijos sekretorius Vladimiras Liapinas – vietos rusas, atvirai reikšdavo nepasitenkinimą kalbančiajam lietuviškai, tyčiodavosi pamatęs kryželį.

Tai teko patirti ir man asmeniškai, kai darbo reikalais su įmonės buhaltere Janina Pašiūniene apsilankėme to sovietinio pono kabinete.

Buhalterę užsipuolė, kam ji ant kaklo pasikabinusi grandinėlę su kryželiu, o mane – kam aš su juo nenoriu kalbėti rusiškai. Apie tai jis priekaištaudamas pranešė ir mūsų įmonės direktoriui.

Vis labiau buvo pabrėžiamas „vyresniojo brolio“ – rusų kalbos būtinas vartojimas. Brežnevinėje konstitucijoje jau buvo išbrauktas respublikų kalbų įvardijimas.

Po ginčų dar palikti formalūs respublikų pavadinimai. Tačiau ir jų likimas buvo aiškus. Dėtos propagandinės pastangos mus sulydyti į vieną „sovietinę liaudį“. Net dainuška buvo sukurta: „Moj adres – Sovietskij Sojuz…“

Lietuvis visada turėjo ne kažkokio pasaulio klajoklio abstraktų adresą, o savo namus, savo Tėvynę. Labai ilgėdavosi jos netekęs.

Nesmagu, kad dabartiniais laikais kai kas, lyg praradęs savo tautines šaknis, nesidrovi save įvardinti tik „Europos ar pasaulio piliečio“ vardu…

Kovo 11-oji Kaune | kaunas.lt nuotr.

Kai kas patyliukais, ir dvikalbystės užuominą perša. Kai kam jau įtakingesni pasirodo angliški ar „tarptautiniai“ žodžiai… Lyg vėl grįžtų tik kitokiu pavidalu „vyresniojo brolio“ sindromas…

Kartais pasigirsta prikimusių balsų, norinčių iškreiptai pavaizduoti pokario metų antisovietinę kovą, partizanų vaidmenį kovojant su okupantu.

Tokie savo balsais įsijungia į Kremliaus svaičiojimų orkestrą. Šie „orkestrantai“ naudojasi gal tuo, kad mes iki šiol neturime aiškios kryptingos valstybinės istorijos ir nacionalinės švietimo politikos.

Kai kurie Lietuvos istorikai bei politikai, prisidengdami „reikalinga nuomonių įvairove“, o ne istoriniais faktais, tęsia sovietinių „išvaduotojų“ propagandinius papročius, nekritiškai priimdami sovietinių represinių organų  sukurptus „įrodymus“.

Net skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas Kaune kažkam užkliuvo, kaip žadinantis karinę dvasią… O ta dvasia tikrai labai reikalinga, ypač dabar matant Ukrainos įvykius.

Mokyklose turėtų veikti patriotinis mokinių ugdymas, Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa. Mokiniai, anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus, per sukurtas mokymo priemones, turėtų labiau „įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus“.

Mūsų namų pastato kolonas išgelbėjo tautos valia ir ryžtas, mūsų geriausių sūnų ir dukterų gyvybių aukos kaina, Aukščiausiojo lemtis.

Beveik dešimt metų trukęs antisovietinis partizaninis karas, paskleidęs atėjūnams baimę, sulaikė rusų kolonistų antplūdį į mūsų kaimus, į mūsų kraštą.

Mums brangūs valstybiniai simboliai, brangus lietuviškas žodis, brangus ir jo skambesys. Džiugu, kad žmonės, o ypač patriotiškai nusiteikęs jaunimas, brangina savo kalbą, puošiasi tautinio pasididžiavimo ženklais – mūsų Valstybės simboliais.

Per visą sovietinę okupaciją mūsų tautiečius palaikė gyvas tikėjimas, tautinė savimonė, viltis ir aukos prasmės supratimas.

Dirbant rezistencinėje veikloje teko bendrauti su prieškarinės Lietuvos paskutiniu užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, vienuolika metų kalintu sovietinio lagerio vienutėje.

Paklausiau, iš kur jis sėmėsi ištvermės. J. Urbšys šiek tiek pagalvojęs atsakė: „Dažnai kalbėdavau rožinį, tiesa, jo neturėjau, bet karoliukus atstodavo pirštai.

Didelės stiprybės teikė ir Lietuvos įvaizdis – mintimis nukeliaudavau į Vadaktėlius, Kauną, Vilnių…“

Dešimt metų trukusią ginkluotą partizaninę kovą pakeitė dvasinė rezistencija. Atsirado vėl knygnešiai, pogrindinė spauda, ypač visada prisimintina legendinė „LKB kronika“, Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus įkurta „ab“ pogrindžio spaustuvė, kuri pasklidusių po visą kraštą savo leidinių turiniu siekė išsaugoti mūsų tautos dvasines vertybes.

Kūrėsi pogrindinės jaunimo organizacijos. Iš vienų rankų į kitas ėjo Adolfo Šapokos redaguota Lietuvos istorija, jos primityvia „Era“ atšviestos kopijos.

Lietuvos istorijos mokėmės keliaudami po jos istorines vietoves, darydami ir dalindamiesi tematines skaidres. Prisidengę legaliomis temomis rengėme ekskursijas „Geriau pažinkime gimtąjį kraštą“, „Pažinkime valstybės saugomus architektūrinius paminklus“ ir t. t.

Dažnai Lietuvos istorijos klausimais diskutuodavome susirinkę buvusios Kauno dramos teatro kasininkės Danutės bute.

Čia dalyvaudavo ir žinomas režisierius Gytis Padegimas, menotyrininkė Laima Šinkūnaitė, mokytoja Birutė Jonynaitė-Andrejevienė, aktorius bei poetas Kęstutis Genys ir kt.

1989 m. Vasario 16-osios išvakarėse Kauno muzikiniame teatre vykusioje Sąjūdžio konferencijoje buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvos suvereniteto atkūrimo.

Prisimenu, kaip ši rezoliucija prakaitu išmušė konferencijoje dalyvavusį ir netoli manęs sėdėjusį berods iš Vokietijos atvykusį „svečią“ Klimaitį, reikalavusį nepykinti Maskvos ir nepriimti tokios rezoliucijos.

Jam atkirtį tada davė kalbėjęs vienas iš Lietuvos Sąjūdžio veikėjų Kazimieras Motieka. Rezoliucija buvo priimta.

Tais pačiais – 1989 metais Lietuva pirmą kartą pokaryje džiūgaudama laisvai šventė savo valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ją.

1990 metais Kovo 11-josios Aktu atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, sovietinėje imperijoje atsirado plyšys,   atsirado galimybė išlikti mums, kaip tautai, su savo kalba, su savo kultūra.

Atsirado galimybė dirbti sau, o ne svetimųjų labui, sutrupėjo geležinė uždanga, skyrusi mus nuo kitų pasaulio šalių.

Tačiau šių dienų sūkuriuose svarbu neprarasti savo tautos dvasines vertybes, jos orumą, saviraišką, savo gyvąsias  šaknis.

Pirmiausiai turėtų tai suprasti mūsų valstybės vadovai, turėtų jie, pasitelkiant visuomenines patriotines organizacijas, aktyvinti priemones, išsaugojančias bei ugdančias mūsų nacionalinę kultūrą, o ne pasiduoti kosmopolitinio liberalizmo, mūsų kultūros sukomercinimo ir pragmatiškumo pučiantiems vėjams.

Kaip ne kartą yra pabrėžęs filosofas Vydūnas ir kiti mūsų patriotiškai nusiteikę mąstytojai – tik iš sąmoningo tautiškumo išauga ir pilietiškumas, sudarydamas tvirtą mūsų valstybės pamatą.

Prie šio pamato tvirtinimo žymiai daugiau, negu dabar, savo neformalia veikla turėtų prisidėti mūsų mokyklos.

Žmogus tik tada jaučiasi tikras tautos narys, sakė profesorius Antanas Maceina, kai myli savo tautą ir visa, kas su ja susiję.

Tegul su mūsų Trispalvės pavasariniu žiedu visada žydi už savo laisvę kovojančios Ukrainos nesugniuždytas  dangaus ir savo derlingų laukų spalvomis pažymėtas ukrainietiškas žiedas. Garbė Lietuvai, šlovė Ukrainai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…
  2. Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia
  3. Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia
  4. Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį…
  5. Z. Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio… 
  6. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  7. Z. Tamakauskas. Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą
  8. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  9. Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui
  10. Z. Tamakauskas. Lietuvių tauta pirmoji išdrįsusi ginklu pasipriešinti sovietiniam agresoriui
  11. Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius
  12. Z. Tamakauskas. Ilgosios rezistencijos pradžia
  13. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  14. Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai
  15. J. Survilaitė. Kai Tautos suvokimas palengvina gyvenimą
  16. V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video)
  17. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  18. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  19. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  20. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

2022 06 24
Trakų Salos pilyje – „Viduramžių šventė“ | trakaimuziejus.lt nuotr.

Trakų Salos pilyje – „Viduramžių šventė“

2022 06 23
Knygos autorės M. Jarušaitienė ir R. Driaučiūnaitė | Rengėjų nuotr.

Šiauliuose – istorinės atminties liudijimai

2022 06 18
Karaimai Lietuvoje | storymaps.arcgis.com nuotr.

Karaimų statistinio tyrimo pristatyme – išsamus tautos paveikslas

2022 06 17
Voluinės Naugardo karių kapinės | Asociatyvi nuotr.

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

2022 06 16
Jurijus Felštinskis | wikipedia.org nuotr.

F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra

2022 06 14
Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone | LGGRTC darbuotoja B. Panumienė, Rengėjų nuotr.

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone

2022 06 14
Putinas | unsplash.com, V.Tenevojaus nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Putinas, Putino brolis dvynys

2022 06 07
J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

2022 05 31
Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Klaipėdos rajono vietoves

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Klaipėdos rajono vietoves

2022 05 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1520; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 942; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 850; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 691; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 578; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 564; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

by Tomas Baranauskas
2022 06 24
27
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip parodė jau 4 mėnesius vykstantis karas, Rusija negali įveikti Ukrainos, bet pastaroji jau faktiškai išeikvojo savo palyginti su Rusijos...

Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje – „Viduramžių šventė“

by Kristina Aleknaitė
2022 06 23
0
Trakų Salos pilyje – „Viduramžių šventė“ | trakaimuziejus.lt nuotr.

Birželio 25–26 d., apjuostoje vaizdingų pakrančių Trakų Salos pilyje, po dviejų metų pertraukos, vėl alsuos senąja dvasia ir nukels mus...

Skaityti toliau

Šiauliuose – istorinės atminties liudijimai

by Kristina Aleknaitė
2022 06 18
0
Knygos autorės M. Jarušaitienė ir R. Driaučiūnaitė | Rengėjų nuotr.

Birželio 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Venclauskių namuose-muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos „Užrašyti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Ieškomas projektuotojas, galintis užbaigti Gedimino kalno sutvarkymo projektą

Ieškomas projektuotojas, galintis užbaigti Gedimino kalno sutvarkymo projektą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai