Paaiškėjo rangovas, kuris nuties vietinės reikšmės kelius naujame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Šveicarija – Žeimiai, Jonavos rajone. Už „Rail Baltica” projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakingos įmonės „LTG Infra“ paskelbtą konkursą laimėjo „Eurovia Lietuva“, kuri pasiūlė darbus atlikti už 6,6 mln. eurų be PVM.
„Šiandien žengtas dar vienas svarbus žingsnis „Rail Baltica“ projekte – pasirašyta pirmoji rangos darbų sutartis. Taigi jau netrukus prasidės faktiniai visiškai naujos geležinkelio linijos statybos darbai Latvijos sienos link“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Eurovia Lietuva“ prie būsimo geležinkelio pastatys naujų 16 vietinės reikšmės privažiuojamųjų automobilių kelių, kuriais nekilnojamo turto savininkai, pastačius geležinkelį, galės patekti į savo sklypus. Bendras naujų vietinės reikšmės kelių ilgis sudarys apie 20,3 km.
Taip pat, siekiant užtikrinti geležinkelio linijos priežiūrą, bus nutiesti 2 aptarnavimo keliai. Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai nėra galimybės įrengti atskirų kelių, nuo privažiuojamųjų kelių turės būti įrengiamos nuovažos.
Pagal sutartį konkurso laimėtojas taip pat turės įrengti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti melioracijos statinių rekonstrukciją, pajungti siurblinę.
Sutartyje numatyta, kad darbai bus atlikti per ne daugiau nei 420 dienų nuo darbų pradžios.
Šiuo metu taip pat vyksta procedūros, kurioms pasibaigus rangos darbų sutartis bus pasirašoma su geležinkelio tilto per Neries upę Jonavos raj. konkurso laimėtoju.
Taip pat yra paskelbti viešųjų pirkimų konkursai naujos geležinkelio sankasos bei inžinerinių statinių įrengimui atkarpose Šveicarija-Žeimiai bei Žeimiai-Šėta. Artimiausiu metu planuojama skelbti ir kitus rangos darbų konkursus.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km..Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Tai, kad Vilnius, kaip galima būtų sakyti, dešimtimis kartų didesnis už Kauną pasaulio turistų traukos centras yra paliktas už “Rail Baltica” maršruto borto (už 100 km. nuo jo), viską pasako, jog ne valstybės interesai tokiu Lietuvos valdžių sprendimu dėl greitosios vėžės maršruto yra išreikšti. Taigi akivaizdu, kad maksimalaus mobilumo, kelionių galimybių gerinimo, turizmo plėtojimo logikos tokiame sprendime nėra, juolab, kad norint pasiekti Vakarus tektų apie 1000 km. belstis per Lenkiją su persėdimu, kai joje maksimalus greitis tėra tik apie 160 km/val. Tad veikiauValdžios sprendime dėl maršruto turime svetimos valstybiškos ir tautinės Vilniaus kaip sostinės izoliavimo strategijos apraiškas. Kada tuo susidomės STT ir bus pareikalauta atitinkamų valdžios ar partijų asmenų atsakomybės!
Taigi ne vietinės reikšmės kelius Jonavos rajone “Rail Baltica” geležinkelio ruože imtis įrenginėti derėtų, o visų pirma už ES finansavimą nusitiesti tiesiausią 249 km/val greičio liniją iš Vilniaus ( pro Ukmergę ar Molėtus, Panevėžį ) į Rygą, Taliną ir šią dalį su didžiule nauda trims šalims eksploatuoti. O kroviniams vežti geležinkelių Lietuvoje pakanka, be to, jau yra išleista arti 1/2 milijardo europinei vėžei kroviniams nuo Kauno į Lenkiją vežti bei krovinių terminalui Palemone įsirengti. Tačiau apie šių prieš kelis metus valstybės padarytų išlaidų duodamą naudą nei LG, nei Susisiekimo ministerija viešai nekomunikuoja. LRT žulnalistinų tyrėjų, kaip matyti, šie faktai taipogi nedomina. Tai bent – demokratiją, nepriklausomą žiniasklaidą šalyje turime!? LRT deramai misijos nevykdo, tačiau valstybė finansavimo nemažina.