Elektriniais traukiniais – nuo Vilniaus iki Klaipėdos: ryškėja naujos vėžės kontūrai

Jau prasidėjo darbai pagrindinio ir labiausiai apkrauto šalies geležinkelių kelio Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo parengiamieji darbai. Bendrovė „LTG Infra“ praneša, kad ruože įsibėgėjo topografiniai ir geologiniai tyrimai – šie duomenys padės tiksliai įvertinti padėtį ir konkrečius techninius poreikius.

„Darbus pradėjome laiku, todėl jei ir toliau viskas klostysis sklandžiai, šis ypač svarbus ruožas bus elektrifikuotas numatytu terminu – iki 2023 metų spalio. Elektra varomi traukiniai mažiau terš orą ir leis optimizuoti poveikį gamtai bei aplinkai, nes labiausiai apkrautas Lietuvos geležinkelių ruožas, kuris yra ir tarptautinio IXB koridoriaus dalis, bus pritaikytas nulinės emisijos elektriniams riedmenims. Dėl sumažėjusių keleivių bei krovinių vežimo sąnaudų padidės Lietuvos geležinkelių tinklo teikiamų paslaugų efektyvumas ir konkurencinis pranašumas prieš kaimyninių šalių krovinių vežėjus“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Maždaug per trejus metus ketinama elektrifikuoti geležinkelio liniją, kurios ištisinis bėgių ilgis siekia 731 km. Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais, vykdomais lygiagrečiai: pirmame etape bus elektrifikuotas 114 km ilgio Vilniaus geležinkelio mazgas, antrame etape – 261 km ilgio ruožas Kaišiadorys–Radviliškis, trečiame – ruožas Radviliškis–Klaipėda (Draugystės st.), kurio ilgis yra 356 km.

Elektrifikavimo sutartį praėjusių metų pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą konkurse pateikusių Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu.

Bendra visų projekto darbų vertė sieks 363,1 mln. eurų. Projektui įgyvendinti gauta ir 201 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų.

Elektrifikuojamas kelias priklauso transporto koridoriui, jungiančiam pagrindinį šalies krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi ir Baltarusija. Įgyvendinus projektą elektrifikuota šalies geležinkelių tinklo dalis, kuri šiuo metu yra viena mažiausių Europoje ir siekia vos 9 proc., padidės iki 30 proc.

„Kelias Vilnius–Klaipėda yra viena intensyviausiai naudojamų atkarpų Lietuvos geležinkelių tinkle. Juo transportuojamų krovinių apimtys sudaro daugiau kaip 60 proc. geležinkelių transportu Klaipėdos uosto kryptimi gabenamų krovinių srautų, o vykstantys keleiviai sudaro apie 40 proc. bendro keleivių srauto. Prie maksimalios projekto įgyvendinimo sėkmės prisideda pasitelkti profesionaliausi pačios įmonės darbuotojai ir geriausi tarptautinę patirtį turintys specialistai“, – tikina K. Sankovskis.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažės 150 tūkst. tonų per metus, o dėl mažesnių energijos sąnaudų ir pigesnės riedmenų priežiūros sutaupymai ir ekonominė nauda sieks 505 mln. eurų.