Vis daugiau gyventojų ir verslų renkasi valstybinę žemę pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos. Šiemet jau sudaryta apie 200 naujų sutarčių, kuriomis išsimokėtinai parduota daugiau kaip 134 ha valstybinės žemės už 28,6 mln. eurų.NŽT primena, kad įmokas už išsimokėtinai įsigytą valstybinę žemę būtina sumokėti iki 2026 m. sausio 15 d.
Palyginti su ankstesniais metais, žemės pardavimas išsimokėtinai išaugo kelis kartus. 2024 m. buvo sudaryta tik apie 40 tokių pirkimo–pardavimo sutarčių. Parduota 24,5 ha valstybinės žemės už 6,5 mln. eurų.
Dažniausiai valstybinę žemę išsimokėtinai įsigyja asmenys, kurie žemę jau naudoja, pavyzdžiui, kai žemės sklypas yra užstatytas jų statiniais ar įrenginiais, priklauso sodininkų bendrijoms, yra reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti arba yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Tokiais atvejais žmonės gali žemę įsigyti be aukciono, todėl pirkimas išsimokėtinai tampa patogi galimybė tapti žemės savininku.
Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis.
Prieš parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, NŽT patikrina, ar pirkėjas neturi įsiskolinimų valstybei. Tai yra būtina sąlyga pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti.
Pirkdamas žemę išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos turi sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likusią dalį – lygiomis dalimis per vėlesnius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Už laiku nesumokėtą kainos dalį yra skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos.
Didėjantis susidomėjimas pirkimo išsimokėtinai galimybe rodo, kad ši priemonė padeda žmonėms paprasčiau tvarkyti nuosavybės klausimus, o valstybei – sklandžiau administruoti valstybinės žemės išteklius.
Pažymėtina, kad pirkimo išsimokėtinai galimybė netaikoma perkant iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę. Už tokią žemę privaloma iš karto sumokėti visą žemės kainą.
Parengta pagal NŽT pranešimą
Dėmesio
* Mirtinas pavojus Tautai bei Lietuvai *
„Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Kitų šaltinių teigimu, gerokai daugiau Lietuvos žemių yra pasisavinę užsienio subjektai – sukčiai.
Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.
1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
Katastrofa
Visi seimo nariai ir prezidentai nuo 1996 birželio 20 buvusieji bei iki šiol esantieji (…) yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu už tai, kad dirba seime prezidentūroje užsieniečių naudai ignoruodami 47 str klastotę.
Man tas straipsis nieko nepasako. “Vis daugiau gyventojų ir verslų renkasi valstybinę žemę pirkti išsimokėtinai” – pirmas sakinys. Ir paskutinė pastraipa: “….pirkimo išsimokėtinai galimybė netaikoma perkant iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę. Už tokią žemę privaloma iš karto sumokėti visą žemės kainą”. Aš neketinu pirkti nei miškų ūkio paskirties , nei kitokios paskirties žemės nei už eurus, nei už dolerius, svarus, rublius ar zlotus. Tik man įdomu, kas gali ir kas negali Lietuvoje pirkti valstybinę žemę, nes valstybinė žemė yra mano žemė. Aš žinau, kad Lietuvoje tos valstybinės (mano) žemės vis mažėja, privačios daugėja, o privačių savininkų skaičius irgi mažėja. Velniai nematė, jei tie savininkai – Lietuvos piliečiai ir tos jų žemės turtins Lietuvą. Bet nežinau, kiek tos Lietuvos žemės valdo savininkai užsieniečiai ir iš jos turtėja, ir kuo jie įsipareigoję Lietuvai, jei čia viskas taptų ne taip, kaip jie norėtų. Švedų IKEA turi tiek Lietuvos miškų, kiek nė vienas lietruvis nesapnavo, bet nežinia, kas būtų, jei jiems Lietuvoje nebūtų taip gerai, kaip dabar yra. Šito nieks Lietuvoje nežino. O būtų gerai žinoti ir pasitvarkyti taip, kad niekad nebūtų, kaip mums nereikia.